S. Pukalskas: ekologinės transporto problemos Lietuvoje mažai kam rūpi

Nors ekologijos ir aplinkosaugos idėjos šiandien jau tapo neatsiejamos nuo daugelio gyvenimo sričių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko teigimu, Lietuvos transporto sektorių jos veikia mažiausiai. „Lietuvoje, deja, dar mažai kam rūpi ekologinės problemos, todėl labai dažnai regime sugadintas automobilių išmetamųjų dujų teršalų neutralizavimo sistemas, gatvėse ir keliuose nuolat pasitaiko techniškai netvarkingų automobilių, iš kurių išmetamųjų vamzdžių, kaip iš katilinių kaminų, rūksta kancerogeniški dūmai“, – sako VGTU docentas. Jis pastebi, kad alternatyviąja energija, tokia kaip elektra, gamtinės dujos (SGD) ar biodegalai, varomo transporto Lietuvoje yra tik labai maža dalis. Kodėl Lietuvoje vyrauja būtent tokios tendencijos, klausiame VGTU docento S. Pukalsko.

Kodėl apie energijos taupymą, ekologišką bei aplinkai draugišką transportą Lietuvoje dar kalbame atsargiai?

Apie energijos taupymą Lietuvoje kalbėti sunku dėl to, kad mums daug svarbiau taupyti pinigus, bet ne energiją. Pavyzdžiui, dažnas benzininio automobilio savininkas į savo automobilį įmontuoja suskystintų naftos dujų SND (angl. LPG) sistemą, kuri leidžia išlaidas degalams sumažinti beveik perpus, tačiau tokio automobilio degalų sąnaudos (pagal tūrį) ne tik nesumažėja, bet netgi padidėja. O hibridinio automobilio degalų sąnaudos yra savaime mažesnės, tai reiškia, kad ir energijos jam reikia mažiau, tačiau juos lietuviai renkasi nenoriai, nes tai dažniausiai ne prestižinės klasės automobiliai, o elementarūs vidutiniai. Lietuviams vis dar išlieka svarbu, kad automobilis būtų didelis.

Vis dėlto, padėtis nėra beviltiška ir nors lėtai, bet keičiasi į gerą – kuo toliau, tuo ekologiškų taupių automobilių (hibridinių, elektromobilių) mūsų šalyje vis daugėja.

Pagalvokime apie ateitį: kur link juda transporto naujovės, tendencijos?

Žvelgiant į transporto ir IT vystymosi tendencijas nesunku nuspėti, kad ateitis priklausys savivaldžiams alternatyviąja, žaliąja, energija varomoms transporto priemonėms. Savivaldžių automobilių era jau visai čia pat – daugelis automobilių gamintojų ir IT kompanijų sparčiai tobulina sistemas, galinčias valdyti automobilius ir jau matėme ne vieną sėkmingą tokių automobilių naudojimo bandymą. Kuo jie bus varomi? Labiausiai tikėtina, kad tam bus panaudotos dvi energijos rūšys – elektra ir/arba vandenilis.

Elektrinių automobilių technologija dabar yra pakankamai gerai išvystyta. Didžiausias elektromobilių plėtros iššūkis – automobilių baterijų įkrovimas. Kol kas tai yra pakankamai ilgai trunkantis procesas, o įkrovimo stotelių dar vis nepakanka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Didžiausia problema – viena įkrovimo stotelė per parą gali įkrauti tik keletą elektromobilių, kai tuo tarpu įprasta degalinė gali užpilti degalų net keliems šimtams įprastų automobilių. Todėl kaip alternatyva elektromobiliams sparčiai vystosi vandeniliniai automobiliai, tobulėja jų technologijos. Tokiame automobilyje vandenilis paverčiamas elektros energija ir ratai varomi taip pat, kaip ir elektromobilyje – elektriniu varikliu. Skirtumas toks, kad vandenilio degalinėje automobilio bakus galima užpildyti per tokį patį laiką, kaip pildant įprasto automobilio baką. Tokius gaminius jau gali pasiūlyti ne vienas automobilių gamintojas – Toyota Mirai, Honda Clarity, Hyundai ix35 Fuel Cell ir kt.

Ar greitai šios technologijos ateis į Lietuvą?

Manau, kad Lietuvoje jos pradės atsirasti ne greičiau, nei po 10 metų. Bet tam, kad taip įvyktų, pradėti ruoštis reikėtų jau dabar. Jeigu šiandien nepradėsime galvoti, kaip tokie automobiliai galės pildytis vandeniliu ir nesiimsime jiems kurti atitinkamai pritaikytos infrastruktūros – po 10 metų jie negalės būti eksploatuojami.

Ką Lietuvoje būtų galima daryti jau dabar, kad būtų sumažinta transporto sukeliama aplinkos tarša ir kad nereikėtų taip ilgai laukti, kol ateis inovatyvios technologijos?

Mano nuomone, Lietuva galėtų labiau išnaudoti SGD terminalo galimybes ir skatinti daug ekologiškesnio – gamtinėmis dujomis (nepainioti su naftos dujomis) varomo – transporto plėtrą. Gamtines dujas, kaip alternatyvą naftai, mato ir Europos Sąjunga (ES). Daugelis ES direktyvų, komunikatų ir strategijų numato, kad norint atsikratyti transporto sektoriaus priklausomybės nuo naftos geriausia alternatyva yra gamtinės dujos. Gamtines dujas naudojantys automobiliai mažai kuo skiriasi nuo benziną naudojančių automobilių, jų varikliai tokie patys, o skiriasi tik degalų tiekimo sistemos, tad didelių technologinių trukdžių naudoti gamtines dujas transporte nėra. Vienintelė problema – užpildymo infrastruktūros trūkumas.

Galima pastebėti, kad Lietuvoje jau einama teisinga linkme skatinant elektromobilių naudojimą – jiems suteikta teisė važiuoti autobusų juostomis, taikomas mažesnis parkavimo mokestis, plečiamas įkrovimo stotelių tinklas ir t.t.

Tačiau tam, kad vyktų spartesnė alternatyviojo transporto plėtra daug ką Lietuvoje dar reikėtų keisti bei tobulinti, nes kartais atrodo jog trūksta sistemingo požiūrio į alternatyviąją energiją. Pavyzdžiui, vystant elektromobilių plėtrą nepagalvojama, kad Lietuva didžiąją dalį elektros energijos importuoja iš kaimyninių šalių. O kodėl negalėtumėm vystyti gamtinėmis dujomis varomo transporto? Lietuva įgyvendino ne vienai ES valstybei sunkiai pakeliamą uždavinį – įsigijo suskystintų gamtinių dujų saugyklą – SGD terminalą. Plečiant jo pajėgumus būtų galima atpiginti gamtines dujas visiems vartotojams ir Lietuva iš to laimėtų daug daugiau, nei importuodama elektros energiją iš kaimynų.

Be to, Lietuvoje yra kelios įmonės, gaminančios skystuosius biodegalus. Tad reikėtų skatinti ir šių degalų naudojimą, nes tai taip pat atneštų daug daugiau naudos Lietuvai, nei naftos importas.