S. Krėpšta apie kitų metų biudžetą: Seimas ir Vyriausybė turės rasti būdų mažinti augančią skolą

 Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento pasirašytas kitų metų valstybės biudžetas sprendžia senjorų skurdo problemas, tačiau tuo pačiu leidžia padėti verslui pandemijos laikotarpiu. Vis dėlto augančią skolą reikės mažinti, pabrėžė jis.

„Pastaruosius kelerius metus turėtą fiskalinį perteklių prezidentas vertina pozityviai ir tai leidžia kitais metais suformuoti gana masyvų pagalbos paketą, kuris būtų nukreiptas į tris pagrindines kryptis – suformuotas masyvus pagalbos paketas mūsų šalies sveikatos sistemai, taip pat siekiama išsaugoti ir paremti gyventojų pajamas bei verslo gyvybingumą, trečia, taip pat sprendžiamos įsisenėjusios problemos, tokios kaip senjorų skurdas“, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.

Prezidento nuomone, trumpalaikės vienkartinės išlaidos turės išlikti vienkartinėmis ir netapti nuolatinėmis, o augančią skolą reikės mažinti.

„Ateityje Vyriausybė ir Seimas turės rasti būdų mažinti augančią skolą ir siekti prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir mokestinės pajamos augtų“, – teigė S. Krėpšta.

S. Krėpšta pabrėžė, kad būtina jau kitais metais pasiruošti skolos ir deficito mažinimui, o tam tikslui pasiekti „kitąmet reikės imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokestinio teisingumo didinimo“.

„Tai galima padaryti dviem būdais – užtikrinti, kad vienkartinės išlaidos, numatytos kitais metais, nepersikeltų į 2022 metus, netaptų nuolatinėmis, antra, nuosekliai didinti valstybės pajamas. Tai galima padaryti dviem būdais – mažinant šešėlį, taikant skaitmeninius sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse, taip pat didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių“, – sakė prezidento patarėjas.

Prezidento nuomone, įtraukiant projektus į DNR planą, kai kitąmet bus tikslinamas biudžetas, svarbu bus atlikti jų kaštų ir naudos analizę.

Patvirtiname biudžete išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų. Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – kitąmet numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms.

2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,012, valstybinių pensijų bazės dydis siekia 58,70 euro.

Minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas kitąmet numatomas iki 642 eurų.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.