S. Kairys: keisdama kultūros politikos kursą Klaipėda praras tarptautiškumą

Kultūros ministras Simonas Kairys nerimauja, kad Klaipėda gali nedalyvauti atrankoje dėl Europos kultūros sostinės vardo 2027-aisiais, o rudenį veikiausiai neprisistatys ir Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje, taip prarasdama tarptautiškumą – to pasigenda ir vietos kultūros bendruomenė.

Klaipėda kas dvylika metų vykdomoje atrankoje kultūros sostinės vardui pelnyti pastarąjį kartą buvo parengusi stiprią programą, sukūrė stiprią konkurencinę aplinką, sako S. Kairys.

„(...) koks tai procesas, kokią konkurenciją davė Klaipėda – vyko miestai pasisemti gerųjų pavyzdžių, įsidiegti savo savivaldybėse. Bijau, kad jei nesulauksime, Klaipėda gali prarasti tarptautiškumo dėmesį, nes tas polėkis buvo geras“, – pirmadienį uostamiestyje sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Būtų prasta žinia valstybei, jei Klaipėdos nebūtų konkurse, o šis konkursas apie stiprią kultūrinę bendruomenę, NVO, viešąsias įstaigas, apie supratimą, kokį vaidmenį kultūra gali vadinti viso miesto gyvenime“, – teigė jis.

Anot ministro, norėdama pateikti paraišką, Klaipėda turi turėti „gyvybingą nevyriausybinių organizacijų sektorių, visą kultūros ekosistemą“.

Ministras su uostamiesčio kultūros bendruomene Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje pirmadienį susitiko reaguodamas į jos nuogąstavimus dėl miesto valdžios keičiamo kultūros projektų finansavimo.

„Numanėm, kad bus nemažai žmonių, bet kad tiek bus, nesitikėjom“, – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje susirinkusiesiems sakė ministras. 

S. Kairys teigė, kad susidėliojęs paveikslą po šio susitikimo ateityje ketina susitikti su miesto valdžia – į šį susitikimą jos atstovai nebuvo kviesti. 

Ministras vėliau žurnalistams teigė, kad ministerija negali kištis į savivaldos kultūros politiką, tačiau matydama tendencijas „nori pokyčių“, todėl sieks kalbėtis su Klaipėdos savivaldybės vadovais: „Tikrai mes atvyksime į savivaldybę, mes nuo to nepasijausime menkesni“.

„Mes atvykom išgirsti jūsų balsą, pasikeitėm keliom nuomonėm ir viešai su miesto valdžios atstovais, įsivėlėm į dialogą, kaip pavadinti. Pasakysiu taip: kad kažkas nėra gerai pradėjom jausti ne pastaruoju metu, šiek tiek anksčiau“, – susitikime su kultūros bendruomene teigė ministras.

Anot jo, tam tikra indikacija tapo susitikimai su tais pačiais kultūros atstovais Klaipėdoje, tvyrant vienai nuotaikai, ir Neringoje, kuri neseniai buvo Lietuvos kultūros sostine. Čia, anot S. Kairio, nuotaika buvo žymiai geresnė.

„Su nemažai kuo teko bendrauti, to noro, dėmesio, kad atvyktumėm jaučiau, kad yra, bet nesinorėjo perspausti, su savivaldybe turim vieną įdomų projektą – Klaipėdos centrinį paštą. Garbingai laukiau, kaip valdžios keisis, ar įsipareigojimai, kurie priimti taryboje, bus vykdomi, nesinorėjo kaitinti situacijos (..) Pastarieji komentarai rodo, kad kažkur keliaujam ne ten“, – kalbėjo S. Kairys.

Nutrūko bendradarbiavimas

Jis teigė nusivylęs Klaipėdos sprendimu nebetęsti bendradarbiavimo su Prancūzijos ambasada. Ši draugystė tęsėsi septynerius metus.

Anot ministro, tai liūdina kalbant apie diplomatinę perspektyvą, taip pat įvertinant tai, kad rudenį, po Paryžiaus olimpinių žaidynių, Prancūzijoje tris mėnesius vyks Lietuvos kultūros sezonas, tačiau kiek Klaipėdos bus tarp dalyvių, nežinia. Pasak S. Kairio, panašu, kad tvarias partnerystes ateičiai Prancūzijoje „pasiims“ Vilnius, Kaunas, o Klaipėda gali likti paraštėje. 

Šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko ministrui teigė įžvelgianti Klaipėdoje keletą problemų, o tarp jų – tarptautiškumo siaurėjimą.

„Matyčiau keletą problemų, kurios stipriai išryškėja Klaipėdoje – tarptautiškumo mažėjimą ir jo kaip prioriteto mažinimą, tarsi fokusuojamasi į lokalių produktų kūrimą ir aptarnavimą Klaipėdoje, kas įtraukta į visų organizacijų veiklą, tačiau tas punktas, tarsi dalyvavimas projektuose, gastrolės, dalyvavimas kažkokiuose tinkluose nebėra prioritetas“, – kalbėjo A. Šeiko.

Ji teigė neketinanti aptarinėti savivaldos pozicijos apie NVO sektorių ir neva pinigų švaistymą kultūrai, tačiau siūlė ministerijai išryškinti NVO sektoriaus svarbą, akcentuoti, kad jis yra lygiavertis žaidėjas.

Kvietė naikinti stereotipus

Menininkų organizacijos „Žuvies akis“ pirmininkė Goda Giedraitytė teigė, kad sudėtinga šiandien kalbėti kultūriniais probleminiais klausimais, kurie iš tiesų adresuoti savivaldai.

„Dauguma tikėjosi tokio susitikimo su savivalda, pakalbėti apie tai, kas rūpi ir skauda. Tikimės, kad pakvies, visus, ne po vieną“, – teigė ji.

Jos teigimu, ministro atvykimas yra kultūrinės lyderystės pavyzdys.

„Ministerija galėtų būti lyderis, kuris tęstų diskusiją, kad kultūra nėra pinigų švaistymas – nusibodo šitas stereotipas. Tai atlygis profesionalams, kurie uždirba finansus, moka mokesčius“, – teigė G. Giedraitytė.

Menininkės teigimu, ministerija galėtų organizuoti viešinimo kampaniją, kad kultūros svarba būtų labiau suvokiama. Anot jos, kuomet sportininkai pelno medalius, džiaugiamasi ir nesakoma, kad tai pinigų švaistymas, tačiau kultūrai tokia etiketė klijuojama, todėl būtina keisti „mentalinę terminologiją“.

Pasak G. Giedraitytės, kultūros bendruomenė nerimauja dėl naujos Klaipėdos valdžios kultūros projektų vertinimo, nes nežinia, kas vertins, kokią ekspertinę patirtį į grupę mero sutelkti žmonės turi. Dauguma šių patyrusių žmonių, anot jos, yra pavaldžių kultūros įstaigų darbuotojai, tad neramu dėl savireguliacijos.

Siauresnė kultūros bendruomenė 

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininkė Asta Pakarklytė pirmadienį pristatė 2022 metų statistinę informaciją, nes pastarųjų metų informacija dar nėra apdorota. Anot jos, Vilniuje veikia apie 4000 kultūros organizacijų, Klaipėdoje – 375. Lietuvos kultūros tarybai paraiškas teikė 56, finansavimą gavo 23. 

Taip pat pažymima, kad Klaipėdoje veikia 606 kūrėjai, Vilniuje – dešimt kartų daugiau. Paraiškas 2022 metais LKT teikė 61, o finansavimą gavo 22. 

2022 metais pati Klaipėdos savivaldybė kultūros projektams skyrė 8 mln. eurų – tai 2,78 proc. biudžeto lėšų, kai tuo metu bendras savivaldybių vidurkis siekia 6,11 proc. 

„Procentai konvertuojami į milijonus, atotrūkiai ir skirtumai didžiuliai“, – teigė A. Pakarklytė. 

Jos teigimu, pagal šį rodiklį Klaipėda yra priešpaskutinėje reitingo pozicijoje, žemiau yra tik Vilnius. 

Anot A. Pakarklytės, Klaipėdos miestas savivaldybių kultūros reitinge yra 38 pozicijoje iš 60. Silpniausios dalys – kultūros organizacijų kiekis tūkstančiui gyventojų, pritrauktos lėšos, lankytojai ir kiti rodikliai. 

LKT duomenimis, klaipėdiečiai iš visų šalies savivaldybių labiausiai nepatenkinti kultūros paslaugų neprieinamumu – 49,5 proc., tad kas antras gyventojas, o kokybe – 39 proc. 

Vis dėlto A. Pakarklytė pasidžiaugė, kad pernai klaipėdiečių projektai pelnė 38 proc. prašyto finansavimo –daugiausiai  tarp didmiesčių.