S. Jakeliūnas: mokesčių mažinimas, koks yra įvykęs dabar - rizikingas

Mokesčių mažinimas, koks yra įvykęs dabar ir koks įsigalios nuo kitų metų, yra rizikingas turint omenyje ekonomikos cikliškumus bei tai, kad kitoje ES finansinėje perspektyvoje laukia daug pokyčių, „Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė „valstietis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

S. Jakeliūno teigimu, ekonomikos prognozės numatomos trejus metus į priekį, tad nieko stebėtino, kad Finansų ministerija jau skelbia, kad kitais metais viešųjų finansų perviršis sieks 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Viešieji finansai jau kelerius metus yra pertekliniai ir kol mokesčių surinkimas vyksta ta pačia kryptimi, ekonomika taip pat plėtojasi, tai natūralu, kad ir kitais metais turėtų būti subalansuoti arba pertekliniai viešieji finansai“, - kalbėjo parlamentaras.

Tuo tarpu valstybės biudžetas, pasak S. Jakeliūno, kol kas deficitinis, ir taip bus dar bent kelerius metus.

„Kiti biudžetai yra pertekliniai. Lietuva skolinasi, bet tos palūkanos yra simbolinės, apie 0 proc. Santykinė skola, kas yra svarbiausias rodiklis - skolos santykis su BVP - mažėja, dabar sudaro mažiau nei 40 proc., ir mažėjimas tęsiasi kelerius metus“, - „Žinių radijui“ sakė S. Jakeliūnas.

Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurios viešieji finansai yra tapę pertekliniai, pabrėžė S. Jakeliūnas. Valstybės biudžeto minusą, anot parlamentaro, panaikinti sunkiau, kadangi iš jo finansuojama daug sričių, pastaraisiais metais buvo stipriai didinamas krašto gynybos finansavimas, be to, dalis mokestinių pakeitimų yra susiję su mokesčių mažinimu.

„Pavyko susitarti su Vyriausybe, kad tas mažinimas būtų mažesniąja dalimi „Sodroje“, bet didesniąja dalimi valstybės biudžete, tai yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Tai vėlgi yra valstybės biudžeto sąskaita. Tas tarifo mažėjimas kitais metais 2 procentiniais punktais didžiąja dalimi tenka valstybės biudžetui. Taip pat ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas bei jo plėtimas iki 2 vidutinio darbo užmokesčių taip pat yra valstybės sąskaita. Kažkas turi už tai sumokėti, ir šiuo atveju tai yra valstybės sąskaita“, - aiškino S. Jakeliūnas.

Turint omenyje ekonomikos cikliškumą ir tikimybę, kad gali ateiti nauja krizė, S. Jakeliūnas sakė, jog „kitais metais tikrai nesugriūsime“, problemų esą netūrėtų kilti ir ateinančius dvejus metus.

„Tačiau žinome, kad nuo 2023 metų pradės realiai veikti naujoji ES daugiametė paramos lėšų programa, ir ten gali būti reikšmingų pokyčių. Kofinansavimo reikalavimai nacionaliniams ir savivaldybių biudžetams smarkiai keisis, ir tai gali turėti neigiamos įtakos mūsų ekonomikai ir mūsų visiems biudžetams“, - perspėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, šios ilgesnės perspektyvos kontekste, mokestiniai sprendimai yra gana rizikingi.

„Vyriausybė, mano nuomone, tai žino, ir atitinkamai aš ir keli Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai nepalaikė GPM įstatymo - mes susilaikėme. Tai yra normalu, aš manau, bet sprendimas Seime buvo priimtas, ir žiūrėsime, kaip žiūrint kelis metus į priekį tie sprendimai pasiteisins. Nesakau, kad tai neįmanoma, bet tai yra rizikinga, ir ta rizika, šiuo atveju, man nebuvo priimtina“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, yra požymių, kad šiuo metu Seimas ir Vyriausybė neruošia viešųjų finansų galimai krizei, panašiai, kaip buvo ir prieš 2009 metų krizę.

„Požymiai yra, ir tai yra mano argumentai, kodėl aš nepalaikiau šitokio mokesčių mažinimo“, - sakė parlamentaras. S. Jakeliūno teigimu, tai, kad Seimo kolegos jo nepaklausė, neužkerta kelio tolesniam darbui.

„Toliau dirbsime, pateiksime išvadas, ir taip pat paminėsime, kad toks mokesčių mažinimas, koks yra įvykęs dabar ir koks įsigalios nuo kitų metų, yra rizikingas. Tai yra mano nuomonė ir ji bus išsakyta“, - interviu „Žinių radijui“ sakė S. Jakeliūnas.

Vis dėlto, anot jo, stabilumo teikia tai, kad konsoliduotas nacionalinis biudžetas yra perteklinis, priklausomybė nuo ES lėšų mažėja, lenktyniavimas, kas įsisavins daugiau lėšų, imamas suprasti kitaip. Be to, S. Jakeliūno teigimu, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas ruošia tolesnio išėjimo iš tos priklausomybės strategiją.

ELTA