S. Gentvilas: sklypą užsienio investicijoms rezervuojame tik esant rimtam interesui

Vyriausybei rezervavus valstybinės žemės sklypą Panevėžio rajono Upytės seniūnijoje neįvardijamam užsienio gynybos pramonės investuotojui, nei aplinkos ministras Simonas Gentvilas, nei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neatskleidžia būsimo investuotojo.

S. Gentvilas pabrėžė, jog tokio dydžio sklypų Lietuvoje yra nedaug, o jie rezervuojami tik esant rimtam ir pagrįstam interesui.

„Aš negaliu atsakyti (kas yra investuotojas ir ar jis didelis – BNS). (...) Aš manau, kad nerezervuotume, jeigu nebūtų rimtai domimasi. (...) Tokio dydžio sklypų Lietuvoje yra mažai“, – trečiadienį sakė S. Gentvilas.

Siekiant pritraukti galimus užsienio investuotojus į gynybos pramonę, Vyriausybė trečiadienį leido jiems numatyti tris sklypus Panevėžio rajone.

Tam planuojama skirti Turto banko valdomos galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovės „Genetiniai ištekliai“, kurią numatoma privatizuoti, naudojamus daugiau nei 200 ha ploto valstybinės žemės sklypus Upytės seniūnijoje. 

„Mes ieškome toliau investuotojų, toliau juos traukiame, toliau Lietuva domisi gynybos pramone. Yra sunku, nelengva, matote, kiek daug procesų, bet juos galime įveikti. Jeigu turime dar sklypų, o jų šiek tiek turime, norisi, kad jie būtų skirti investicijoms“, – BNS sakė A. Armonaitė. 

„Kol kas dar ankstyvas etapas“, – sakė ji, paklausta, ar potencialus investuotojas rodo rimtą susidomėjimą.  

Anot S. Gentvilo, „Genetiniams ištekliams“ valstybinė žemė buvo išnuomota su sąlyga, kad ji yra valstybės įmonė, todėl ją privatizavus valstybė žemę susigrąžintų, be to, ne visa ši žemė naudojama pagal paskirtį.

„Visų pirma buvo Vyriausybėje komisija, kuri peržiūrėjo eilės žemės ūkio bendrovių turimus sklypus ir mokslo įstaigų sklypus. Tada mes pasižiūrėjom, kad yra perteklinio turto, kuris nereikalingas, o „Genetiniai ištekliai“, kadangi eis į privatizavimą, jie turėjo išskirtinę teisę turėti nuomojamus valstybės sklypus tik su sąlyga, kad jie yra valstybės kapitalo įmonė. Tai dėl to iš jų paimami yra šitie sklypai“, – aiškino S. Gentvilas. 

„Tų sklypų nebereikia „Genetiniams ištekliams“, jie buvo pertekliniai. Mes matom aplink aukštąsias mokyklas, kolegijas ar žemės ūkio bendroves yra sklypai, kurie valstybės duoti, bet neišnaudoti 100 proc., tai mes paimam, o jau naudojimą jiems galvoja kitos ministerijos“, – teigė ministras. 

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui iš valstybės išperkamos žemės naudotojų ir jų naudojamų sklypų sąrašo išbraukti bendrovės valdomus tris 271,2 ha ploto sklypus Upytės seniūnijoje – Tarnagalos, Memenčių ir Višvilčių kaimuose. 

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su „Investuok Lietuvoje“ išnagrinėjo „Genetiniai ištekliai“ valdomus valstybinės žemės sklypus. (...) 1 ir 2 punktų sklypais (124,8 ha Tarnagalos ir 76,1 ha Memenčių kaimuose – BNS) šiuo metu domisi ir vienas iš potencialių gynybos ir saugumo pramonės investuotojų“, – teigiama nutarimo projekto pažymoje. 

Apie savo planus Lietuvoje šiemet paskelbė jau du gynybos pramonės investuotojai. 

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje pasirašytas memorandumas su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“, kuri Giraitės ginkluotės gamyklos teritorijoje Kauno rajone iki 2026-ųjų vidurio ketina įdiegti 30 mm kalibro šaudmenų gamybos liniją.

Tuo metu Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Radviliškio rajone ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.