S. Balčiūnas: nuo dviračių remonto iki bepiločių orlaivių

„Versle svarbiausia smalsumas, drąsa ir pasitikėjimas savo jėgomis – įgūdžiai ir žinios ateis bedirbant“, – sako Saulius Balčiūnas (26 m.), sertifikuotas Apple profesionalas, bepiločių orlaivių pilotas ir vienas žinomiausių videografų Lietuvoje. Šia filosofija jis vadovaujasi nuo tada, kai būdamas keturiolikos pradėjo dviračių remonto verslą, penkiolikos įdarbino pirmąjį darbuotoją, o šešiolikos įkūrė uabą. Dabar filmuoja visame pasaulyje vykstančius verslo ir pramogų renginius.

Gimęs Gargžduose Saulius jau beveik dešimtmetį gyvena Klaipėdoje ir kraustytis niekur neketina. Jis sako, kad Klaipėdoje gali rasti viską, ko jam reikia: marios, jūra, ežerai, upės. Saulius ypač vertina čia gyvenančius žmones. Jis sako, kad klaipėdiečiai kitokie – gyvybingi, aktyvūs, paprasčiau žiūri į stresines situacijas, yra lankstesni ir ūkiškesni. O štai nemažai didesnių miestų gyventojų yra dirglūs, įsitempę. Gal jiems trūksta ryšio su gamta?

Užtenka jam ir darbų. Klaipėdoje mažesnė rinka, gal šiek tiek didesnė konkurencija, tačiau jis bent savo srityje konkuretų neturi – visus laiko kolegomis. Sauliaus nuomone, vis tiek laimi geriausias. Jis pats nuoširdžiai stengiasi padaryti kiek įmanoma geriau. Tą pajaučia ir klientai, sako, kad retas operatorius moka taip nuraminti, jog pamiršti kamerą.

Saulius sako niekada nesireklamavęs – klientai apie jį išgirsta vieni iš kitų. Gana, Angola, Dubajus, Europos šalys – tiek apkeliavo filmuodamas vestuves, korporatyvus, renginius. Būdavo, ketvirtadienį skambina, sako, gal norėtum sekmadienį į Dubajų?

Tai buvo taip prieinama, paprasta, dažna. Saulius sako, kad įdomiausia buvo filmuoti verslo renginius, gamyklas. Stebėti, kaip bendrauja didžiulių korporacijų vadovai, žemesniųjų grandžių darbuotojai, kokie procesai vyksta įmonėse. Dabar nebefilmuoja renginių. Jie kaip greitas maistas – padaryti reikia greitai, uždarbis mažas, o išliekamosios vertės jokios.

Filmuoti Saulius pradėjo dar devintoje klasėje. Pirmas rimtesnis darbas buvo trimis kameromis nufilmuoti mokyklos kalėdinį vakarėlį. Sako, tada jautėsi kaip rimtos televizijos režisierius: čia jungi pirmą kamerą, čia trečią. Dvyliktoje klasėje jau gavo kvietimų filmuoti renginius, už pinigus. Sako, tuomet sumos buvo juokingos, bet juk jis irgi dar nieko nemokėjo. Dirbo pagal tą patį principą –išmoksiu dirbdamas.

Matyt, gerai mokėsi, nes klientų skaičius augo, užsakovai buvo vis rimtesni. Pradėjo rengti mokymus įmonėms, marketingo, komunikacijos specialistams. Saulius mokydavo kaip su turimais resursais pasiekti geriausią rezultatą: kaip sukurti įtraukiantį turinį, pritaikyti muziką, kur jos ieškoti, aiškino, ką reiškia kadrai per sekundę, hercai, bitai, rezoliucija. Gaila, kad tokių mokymų beveik nebeliko – dabar yra labai išsamūs, sudėtingi arba paviršutiniški – kaip nukirpti kadrą, parinkti ir uždėti filtrą.

Dešimt metų filmavęs dabar Saulius gamina apsauginius veido skydelius medikams. Pažįstamas iš Vilniaus papasakojo apie šią iniciatyvą. Sako, va – turime brėžinį, tačiau nežinome, kas Klaipėdoje galėtų tuo užsiimti. Saulius prikalbino lazerį turintį kolegą, surado keletą rėmėjų, nupirko žaliavų ir prigamino skydelių.

Jų per dieną padaro virš šimto. Kai šalyje nebeliko žaliavų, su Sauliumi susisiekė vienos Klaipėdos LEZ gamyklos vadovė ir pasiūlė padėti, tačiau jų atvežtos žaliavos netiko. Įmonė sutiko pagaminti reikiamos sudėties plastiką. Kartu kūrė, testavo, tvirtino, paleido į gamybą tris tonas – toks, pasirodo, mažiausias kiekis, kurį galima gaminti. Dabar šį plastiką perka skydelių gamintojai visoje Lietuvoje.

Už paaukotus pinigus Saulius skydelius gamina nemokamai – medikams. Jei lieka laiko, perka žaliavą, gamina papildomai ir parduoda. Jis sako, kad sušvelnėjus karantino sąlygoms tokių skydelių poreikis nepaprastai išaugo. Jis supranta, kad skydelių projektas trumpalaikis ir jau planuoja kitą.

Verslo pradžiamokslį Saulius išėjo Gargžduose, kai remontavo dviračius. Jo paties dviratis dažnai gesdavo, nuolat reikėjo tvarkyti. Pagalvojo, kodėl nepasiūlius šios paslaugos ir kitiems. Būdamas keturiolikos įdėjo skelbimą į vietinį laikraštį.

Tada prasidėjo – namie susiradęs įrankių dėžutę važiuodavo į žmonių namus. Tada atrodė, kad užtenka pakeisti lenciūgą ir padangą. Taisydamas dviračius išmoko daugiau ir po metų Gargždų centre išsinuomavo garažą.

Kai nebespėjo suktis, įsidarbino penkiasdešimtmetį vyrą iš Panevėžio. Tada Sauliui buvo vos šešiolika, todėl kad galėtų įsteigti įmonę teko kreiptis į teismą ir prašyti emancipacijos – pripažinimo, kad yra visiškai veiksnus. Teko gauti tėvų, mokytojų pritarimą, jį patį kvietėsi vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.

Leidimą Saulius gavo ir išsyk įkūrė UAB. Ją pavadino „Rytas aušta“, tuo labai prajuokindamas mokesčių inspekcijos darbuotojas. Dviračių remonto dirbtuvė tame garaže tebeveikia iki šiol, tebekaba ir Sauliaus rankomis daryta iškaba. Tik Saulius su šiuo verslu jau nebesusijęs.

Gargžduose jis išbandė turbūt viską: žaidė tenisą, mokėsi kovos menų, tada groti fortepijonu muzikos mokykloje. Būgnais grojo poproko grupėje, vėliau – pučiamųjų ir akordeonų orkestruose. Pastarasis, beje, tuo metu buvo geriausias Lietuvoje. Šoko Klaipėdos „Žuvėdroje“ – Skaistutės ir Romaldo Idzelevičių mokykla buvo labai stipri.

Ten Saulius suprato, kad siekiant rezultato reikia labai daug dirbti. Norėdamas viską spėti, jis daug vaikščiodavo pėsčiomis arba mindavo dviratį –automobilio dar nevairavo, o Gargžduose autobusų nebuvo. Vaikščiodamas daug apmąstydavo, kaip pats sako, išvalydavo galvą. Dėl to jam patinka ir Klaipėda – ramus, neūžiantis miestas, kuriame gali pabūti su savo mintimis.

Klaipėdoje jis važinėja dviračiais, riedučiais, longbordu, plaukioja vandenlente, burlente, kaituoja –čia tam yra visos sąlygos. Jūroje kaituoja ištisus metus. Turi teisę vairuoti jachtą ir katerius, dabar mokosi pilotuoti sklandytuvą ir kiekvieną ketvirtadienį važinėja į Vilniuje vykstančius improvizacijos mokymus. Važiuoja traukiniu, taip kelionės valandas išnaudodamas darbui – traukiniai patogūs, yra internetas. Per pertraukėlę nuo darbo gali atsistoti, pasimankštinti.

Vasarą su bendraminčiais brido iš Juodkrantės į Svencelę. Prie Juodkrantės yra pagilinimas kad laivai praplauktų, ten penkiasdešimt metrų paplauki, tada stojiesi ant kojų ir eini. Sustoji marių vidury, vandens iki krūtinės, vėjo nėra, saulė šviečia – kaip kitoje planetoje.

Neseniai Saulius Klaipėdos baseine pradėjo mokytis freedivingo – nerti į didelį gylį be deguonies baliono. Nardo devynių su puse metro šachtoje. Pasirodo, norėdamas ilgai išbūti po vandeniu, turi atsipalaiduoti, nepanikuoti. Saulius sako, kad jei nepavyks nuraminti proto, labai greitai išnersi į paviršių. Jam nurimti pavyko greitai – jau antrąją dieną po vandeniu išbuvo pustrečios minutės, o trečiąją – tris minutes trisdešimt sekundžių.

Kaip jam pavyksta nuraminti protą? Saulius mano, kad padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, ryto puslapių rašymas. Meditacijai naudoja programėlę „Headspace“ – vadina ją geriausiu savo atradimu. Žinoma, naudingi ir ilgi pasivaikščiojimai po kelis kilometrus, buvimas gamtoje.

Saulius dabar labai gilinasi į save, savo pasaulį – tai užima daug laiko, todėl miesto ūžesio ar didesnių kompanijų jam nereikia. Jis neįsivaizduoja, kad galėtų gyventi ne Klaipėdoje: čia jį supa gamtą mylintys žmonės, mėgstantys technologijas, verslą, ekstremalų sportą.

Į Klaipėdą atsikėlė įstojęs į universitetą. Stojo, nes mama ir močiutė sakė, kad be aukštojo nebus iš jo žmogaus. Ištempė iki antro semestro pabaigos – prasidėjo darbymetis ir paskaitoms laiko nebeliko. Po to stojo dar kartą ir vėl metė. Sako, supratęs kad jei mokslai neuždega, tai ir nereikia jų. Ir dabar taip galvoja – versle diplomas nereikalingas.

Čia viskas paprasčiau – arba gali išspręsti problemą, arba ne. Pats mato, kaip ateina jauni žmonės, pamojuoja diplomais, prašo didelių atlyginimų, o padaryti nieko nemoka. Vienintelį su savo veikla susijusį diplomą Saulius gavo iš „Apple“ bendrovės Londone išlaikęs video montuotojo egzaminą.

Verslas Saulių traukė dar mokykloje. Pradėjęs nuo mažų dalykų, dabar jis svajoja apie didelį tarptautinį verslą. Jis sako, kad svarbiausia turėti aiškų tikslą – tada ir kelią link jo surasi.

Gyvena jis Klaipėdos centre, kur ir dirba. Metus kol jo studija buvo remontuojama, Saulius dirbo bendradarbystės erdvėje „Light House“. „Užsukęs ten pirmąsyk likau sužavėtas bendruomene –susipažinau su geriausiais įvairių sričių specialistais.

Patiko ir aplinka: modernu, tvarkinga, yra susitikimų kambariai, atsipalaidavimo zona, virtuvėlė, miego kapsulės. Net gyventi čia gali, jei nori, – sako jis. – Tai, jog kažkas sukūrė tokią erdvę, rodo, kad Klaipėda turi daug perspektyvų„. Tą pastebi ir jo draugai, kažkada iškeliavę į kitus miestus, šalis. Jie vis dažniau kalba, kad norėtų grįžti atgal.

Visus, susidomėjusius Klaipėda ir norinčius išbandyti aktyvų laisvalaikį, Saulius kviečia parašyti jam į „Facebook“. Sako, tikrai ką nors suorganizuos – brisite per marias, važinėsite dviračiais, kaituosite.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.