S. Baltrušaitis: „Jei ne Šiaulių ligoninės medikai, manęs jau nebūtų“

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kelmiškis Saulius Baltrušaitis praleido keletą mėnesių. Ir nors nuo gyvenimą kardinaliai pakeitusios avarijos praėjo jau daugiau nei ketveri metai, 33 metų vyras iki šiol jaučia begalinį dėkingumą Anestezijos ir intensyvios terapijos bei Ortopedijos-traumatologijos centrų medikams. Išskirtinį, itin sunkios būklės pacientą pamena ir ligoninės darbuotojai, mat šis po avarijos buvo itin stipriai sužalotas, gyvybė ilgą laiką kybojo ant plauko, apie pusantro mėnesio kelmiškis buvo nugramzdintas į dirbtinę komą.

„Už tai, kad šiandien gyvenu, esu dėkingas tik mane iš mirties gniaužtų išplėšusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams. Tik jų profesionalumo ir pastangų dėka likau gyvas. O juk į ligoninę patekau sumaitotas, vos vienas petys po avarijos tebuvo likęs sveikas“, – sako S. Baltrušaitis. Jis dėkingas RŠL personalui ne tik už pagalbą, bet ir jo artimųjų palaikymą, nuolatinį informavimą.

Pacientą puikiai pamena ir Respublikinės Šiaulių ligoninės personalas. „Jis pas mus pateko itin sunkios būklės. Kurį laiką artimiesiems negalėjome teikti jokių vilčių: daugybiniai sužalojimai, galvos trauma, sutrupinta ranka, kojos sutraiškytos, kaklo slankstelis įtrūkęs. Maždaug po savaitės pradėjome tikėti, kad jis išgyvens. Vis dėlto lygiai po mėnesio, jam tebebūnant komoje, teko su artimaisiais priimti nelengvą sprendimą – amputuoti koją, kadangi tai buvo vienintelė galimybė išsaugoti jam gyvybę. Po amputacijos jis sparčiai ėmė stiprėti ir jau po poros savaičių, perkėlėme į RŠL Ortopedijos-traumatologijos centrą“, – prisimena Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Rasa Bracaitė.

Pats S. Baltrušaitis pasakoja iš artimųjų girdėjęs daug pagyrų Chirurginės reanimacijos personalui: „Mama pasakojo, kad visada man buvo teikiamos ne tik aukščiausio lygio medicinos paslaugos, bet ir rūpinamasi mano higiena, visad buvau švarias rūbais, nupraustas, nuskustas, nagai nukarpyti, patalynė švarutėlė. Iš personalo sulaukiau ypatingo dėmesio ir geranoriškos pagalbos“, – prisimena kelmiškis.

Ligoninės personalui labiausiai įsiminė paciento pozityvumas, o S. Baltrušaičiui – medicinos personalo dėmesys ir paslaugumas. „Neįgalieji man niekada nekėlė gailesčio, priešingai, visuomet žavėdavausi, kaip jie sugeba prisitaikyti ir daug pasiekti gyvenime. Gal todėl kojos amputaciją priėmiau, kaip neišvengiamą faktą. Geriau jau gyvensiu su protezu nei būsiu palaidotas su dviem kojomis“, – sako vyras.

Rasa Bracaitė sako labiausiai įsiminė tai, kad po keturių mėnesių, išrašomas iš ligoninės, Saulius atėjo aplankyti ir atsisveikinti su gyvybę išgelbėjusiu reanimacijos personalu: „Įprastai pagerėjus sveikatai ir perkėlus iš reanimacijos, pacientai retai nesugrįžta, o laiką, kurį buvo čia, pamena tik iš artimųjų pasakojimų. Retas užsuka jau sustiprėjęs, tačiau tokios akimirkos – vertingiausios, nes matai, kad tavo komandos darbas nenuėjo veltui.“

Kelmiškis pripažįsta, po nelaimė gyvenantis daug kokybiškesnį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. Atsikratęs visų žalingų įpročių, pasinėrė į sveikesnę mitybą, sportą, yra dalyvavęs fitneso čempionate. „Jei jau gydytojai davė šansą gyventi, turiu jį išnaudoti ir mėgautis“, – sako kelmiškis, turėjęs iš naujo išmokti valgyti, apsirengti ir vaikščioti.

Nors buvo sulaukęs pasiūlymų konsultuotis su kitų miestų medikais, S. Baltrušaitis savo sveikatą patikėjo išskirtinai tik Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams. „Kaip galėčiau abejoti medikais, kurie mane ištraukė iš Anapilio. Visas operacijas ir priežiūrą jau po išrašymo iš ligoninės patikėjau Šiauliams. Tekdavo kas mėnesį lankytis“ , – prisimena kelmiškis.

Kas nutiko lemtingą dieną, S. Baltrušaitis žino tik iš liudytojų pasakojimų. Jį pertrenkusio vairuotojo nėra matęs, niekada neieškojo ir nejaučia jokio pykčio. Įvykio liudininkai pasakojo, kad pagalbą nukentėjusiajam iškvietė Saulių pertrenkęs vairuotojas. Nors tąkart patirti sužalojimai prilygo kritimui iš penkto aukšto, ligoninėje teko praleisti keturis mėnesius, šiandien kelmiškis sako gyvenantis laimingą ir turiningą gyvenimą bei svajoja apie darbą ortopedinės technikos srityje.

„Tai buvo labai rimta gyvenimo pamoka, kurią, manau, išmokau, nes gyvenimas pasikeitė ir gal skambės keistai, tačiau jis pagerėjo“, – sako Saulius, prieš metus papildęs ir neįgalių modelių agentūros „Hero talents“ gretas bei jau dalyvavęs reklamos kūrime. Būtent šioje agentūroje jis sako sutikęs begales įkvepiančių neįgaliųjų lyderystės pavyzdžių ir išgirdęs įkvėpimu tapusių istorijų.