Ryte pradėjau, vakare baigiau, visą dieną kramčiau

Gausiai nukrautas Velykų stalas turi senas tradicijas – kiekvienas valgis, atsidūręs ant šventinio stalo, simbolizuodavo pilnatvę, gerovę, siekį, kad tais metais nieko netrūktų. Juk, kai visi sotūs, vadinasi, ir sveiki.

Velykų stalas – kiekvienos šeimos pasirinkimas

Prieš gerą šimtmetį šventai buvo tikima, kad, ruošiant velykinį stalą, stengtis privalu: jei gausa ant stalo, gausus bus ir derlius, taip pat – ir džiaugsmo, ir sveikatos bus gausiau.

Aktyvi sveiko maisto propaguotoja Diana Širvinskienė juokiasi, jog vargu ar šiais laikais atsirastų šeimininkė, kuri maisto Velykoms pasiruoštų tiek, kad jo užtektų dar visam mėnesiui po švenčių, kaip kad būdavo senovėje. Dažna nūdienos moteris nori praleisti vis mažiau laiko prie puodų, teisindamasi, jog per šventes vertėtų ne skubėti triūsti virtuvėje, o skirti daugiau dėmesio sau bei namiškiams. Be to, keičiantis laikmečiui, keičiasi ir lietuvių šventiniai valgiai. Vis daugiau galimybių atveria ir nuolat technologiškai tobulėjančios modernios virtuvės, tad tradicinis Velykų stalas kaskart papildomas naujais skoniais.

Be abejonės, kaip ir anksčiau, taip ir dabar ant Velykų stalo lyderiauja margučiai. Besilaikantieji tradicijų indą margučiams iki šiol puošia pagal tam tikrą spalvų aiškinimą: dugne tiesiamas tamsios, o geriausia – juodos spalvos audeklas, simbolizuojantis padėką žemei, iš kurios ir semiame visas gėrybes.

Pagausėjimo siekiančios šeimos daugiau dėmesio skiria raudonai spalvai, kuri žymi vaisingumą, visa ko pradžią. Ūkį turintys žmonės renkasi geltoną, gelsvą, rusvą spalvas, kurios nuo senų laikų siejamos su javais ir jų gausiu derliumi. Žalia spalva simbolizuoja vešlią augmeniją.

Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo ir yra gyvybės, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Tikėta, jog bažnyčioje pašventinti margučiai įgauna magiškų galių: saugo namus nuo gaisro, derlių – nuo krušos ir sausros, gyvulius nuo ligų.

Kiaušinių dažymas labai smagus užsiėmimas tiek mažiems, tiek dideliems. Prekybos centruose apstu lipdukų jiems puošti bei įvairiausių dažymo priemonių, kurios suteikia ryškią spalvą, bet tikrai nėra natūralios. Tuo tarpu gamtoje gausu augalų ir žolių, kurie margučiams gali suteikti įvairiausių spalvų. Tokie dažai kad ir prasiskverbs pro kiaušinių lukštą, neterš organizmo dirbtinių dažiklių doze.

Kiaušinių vertėtų valgyti kasdien

Civilizacijai žengiant į priekį, išsiaiškinta, jog kiaušinyje yra visų maistinių medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Aminorūgštys, esančios baltyme, yra statybinė medžiaga mūsų raumenims, teigiamai veikia nervų sistemą, stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje. Jaunos vištos kiaušinyje daugiau baltymų nei tame, kurį padėjo pagyvenusi višta.

Kiaušinio riebalai sukaupti trynyje. Būtent jame yra daug vitaminų A, E, D, B grupės vitaminų. Biologiškai visaverčiai trynio riebalai turi daug nepakeičiamų riebiųjų rūgščių. Trynyje taip pat gausu fosforo, sieros, kalcio.

Tiek vištų, tiek putpelių, žąsų bei stručių kiaušinių sudėtis yra labai panaši. Alergiškiems vištų kiaušiniams žmonėms rekomenduojama valgyti putpelių kiaušinių, kuriuose yra specialaus baltymo, gebančio slopinti alergines reakcijas. Putpelių kiaušiniai ypatingi tuo, jog jie valgomi su lukštu, kuriame gausu kalcio bei kitų naudingų medžiagų.

Anksčiau buvo manoma, kad dėl didelio cholesterolio kiekio kiaušinių reikėtų vengti, tačiau vėlesniais tyrimais įrodyta, kad saikingai valgomi kiaušiniai yra sveikos mitybos produktas. Sveikas žmogus, nepaisant jo amžiaus, kiaušinių gali valgyti tiek, kiek nori, žinoma, nepamirštant, jog, remiantis sveikos mitybos piramidės principu, be kiaušinių, rekomenduojama valgyti ir kitų šios maisto grupės produktų: mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių daržovių, riešutų.

Kiaušiniai didina atsparumą ligoms, skatina augimą, todėl ypač jų reikia vaikystėje ir paauglystėje. Vaikas, suvalgęs vieną kiaušinį, gauna apie 80 proc. visai dienai reikalingos energijos.

Didysis švenčių blogis – persivalgymas

Mūsų senoliai valgydavo ganėtinai riebiai, tad didžiąją velykinių patiekalų dalį sudarydavo kiauliena: keptas kiaulės užpakalinis kumpis, virta arba kepta kiaulės galva, kugelis su kiaulės kojomis ir pan. Šių dienų šeimininkės ant Velykų stalo mėgsta patiekti čia ir dabar gamintą maistą, dažniau renkasi lengvus patiekalus su jūros gėrybėmis ar įdomesnėmis salotomis.

Ruošiant Velykų stalą, nereikėtų pamiršti ir pieno produktų, tarkim, varškės sūrio, kurį itin vertino mūsų senoliai. Ant mūsų senolių šventinio stalo netrūko ir saldumynų, be kurių neapsieinama ir šiandien. Kvietiniai kepiniai – tai turto, gero gyvenimo linkėjimas.

Vienas tradiciškiausių Velykoms kepamų pyragų – Velykų boba, kurios glaistas gali būti iš kiaušinio baltymo ir cukraus pudros, papuoštas įvairiausiomis šakelėmis. Dabartinės šeimininkės mieliau į velykinius kepinius žeria džiovintų vaisių.

Tradiciniu Velykų gėrimu laikomas kmynų gėrimas. Jį gana greitai ir nesunkiai galite patys pasidaryti namuose. Į vandenį įberkite kmynų – vienam litrui vandens reikia vieno šaukšto kmynų. Kelias minutes pavirkite, po to atvėsinkite ir pagardinkite medumi, razinomis ar kitais mėgstamais džiovintais vaisiais ar uogomis.

Anot D. Širvinskienės, esant dabartinei maisto pasiūlai, įvairovė mums yra pasiekiama kasdien, tad išmoningai paruošti Velykų stalą išties nemenka užduotis, tačiau svarbiausia nepersivalgyti. Suvalgius per daug maisto, pablogėja savijauta – atsiranda nemalonus pilnumo ir virškinimo jausmas, spaudžia pilvą ar net pykina. Gali svaigti galva, darytis silpna.

„Ir be mandrybių galima skaniai, o svarbiausia – sveikai paruošti šventinį Velykų stalą, – sako moteris. – Šeimininkės visais laikais buvo ir yra išradingos. Juk ne veltui sakoma, kad genialumas slypi paprastume.“