Rusijos oligarcho pinklės Lietuvoje: vietoje klestinčios prekybos – bylos ir spaudimas

Lietuvoje veikianti Rusijos trąšų oligarcho bendrovė, pasitelkusi į pagalbą teisininkus ir kitų sričių specialistus, imasi pačių įvairiausių metodų, kad perimtų vietines verslo bendroves – toks įspūdis pamažu kyla gilinantis į „Arvi“ įmonių grupės ir bendrovės „Belor“ ir už jos stovinčių asmenų karą.

Lietuvoje veikianti Rusijos trąšų oligarcho bendrovė, pasitelkusi į pagalbą teisininkus ir kitų sričių specialistus, imasi pačių įvairiausių metodų, kad perimtų vietines verslo bendroves – toks įspūdis pamažu kyla gilinantis į „Arvi“ įmonių grupės ir bendrovės „Belor“ ir už jos stovinčių asmenų karą.

Rusijos verslininko Aleksandro Šiškino trąšų imperijai priklausanti „Belor“ negaili pinigų kovai su Vidmanto Kučinsko koncernu – Alfa.lt turimomis žiniomis, bylose su V. Kučinsko įmonėmis „Belor“ interesams atstovauja bent trys advokatų kontoros, o išlaidos teisininkams galimai jau viršijo sumas, dėl kurių bylinėjamasi.

Kaip sako pats V. Kučinskas, Rusijos verslininko tikslas – perimti „Arvi“ grupės bendroves, o kovojama rusiškais metodais: spaudimu, jo ir šeimos narių puolimu. Tačiau A. Šiškinas galimai turi ir daug didesnių užmojų – valdžios užnugarį Rusijoje greičiausiai turintis oligarchas domisi strateginiais Lietuvos objektais.

Rusiški verslo metodai

Rusijos verslininkas, bendroves Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse valdantis A. Šiškinas Lietuvoje nėra itin žinomas. Po teisybei, išskirtinė šio verslininko padėtis ir Rusijoje – jei daugelis šios valstybės oligarchų yra gerai žinomi, A. Šiškinas sugeba išlikti beveik nepastebimas, daugiau dėmesio sulaukia atskiros jo bendrovės.

Nors visus šio verslininko ryšius atsekti nelengva, pačioje Rusijoje skelbiama, kad A. Šiškinas yra vienintelis bendrovės „Belor Fert“ akcininkas ir „Belor“ įmonių grupės prezidentas, jam priklauso ir kitos trąšomis prekiaujančios įmonės.

A. Šiškinas turi ir artistiškąją pusę – iš šykščios internete apie šį rusų verslininką skelbiamos informacijos tampa aišku, kad prieš tris dešimtmečius A. Šiškinas buvo Rusijoje populiarios TV humoro laidos „Linksmųjų ir išradingųjų klubas“ Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto komandos įkūrėjas ir meno vadovas. Prieš 15 metų verslininkas tapo kelių kino kompanijų bendraturčiu, sužibėjo kaip kelių filmų prodiuseris.

Lietuvoje registruota bendrovė „Belor“ ryšių su A. Šiškinu neišsižada, tačiau apie juos kalba aptakiai. Pasiteiravus bendrovės direktorės Ingos Kunigiškienės, kas sieja lietuvišką įmonę su A. Šiškinu, buvo gautas „Belor“ atsakymas, kurį paprašyta pateikti be korekcijų. „UAB „Belor“ nėra žinoma apie jokį Belor bendrovių prezidento postą (tokios pozicijos paprasčiausiais nėra), kaip ir aplinkybės, kad jį užimtų p. Aleksandras Šiškinas. Šio asmens valdomą bendrovę su UAB „Belor" sieja prekių pirkimo-pardavimo santykiai“, – perdavė I. Kunigiškienė.

Trąšų imperiją valdantis A. Šiškinas taip pat įvardijamas ne kaip paprastas verslininkas, bet kaip oligarchas – esą be ryšių su valdžia ir politinio užnugario šis verslininkas Rusijoje jau būtų susidūręs su sunkumais.

Tikrosios A. Šiškino verslo virtuvės ir rusiškų verslo metodų užuolaidą praskleidžia kylantys skandalai. Pavyzdžiui, rusiškasis „Forbes“ portalas prieš penkerius metus atskleidė, kad A. Šiškinui priklausanti bendrovė „Dreymoor Fertilizers Overseas“ įsivėlė į schemą, dėl kurios Rusijos milijardieriaus Andrejaus Melničenkos valdoma „EuroChem“, valdanti ir Lietuvoje veikiančią „Lifosą“, patyrė beveik 40 mln. nuostolių.

Anot „EuroChem“, keletas bendrovių, tarp kurių – ir A. Šiškino kompanija, papirkinėjo jos vadybininkus, siekdama su didele nuolaida įsigyti gamintojo trąšas. Buvusius darbuotojus A. Melničenkos bendrovė padavė į teismą.

Dėl tokių verslo metodų rusų oligarcho bendrovių reputacija sušlubavo, o pačius metodus, anot Lietuvos verslininkų, A. Šiškinas atnešė ir į mūsų šalį.

Anot „Arvi“ grupės atstovų, tikėtina, kad rusų verslininką Lietuvoje domina ir strateginiai objektai – anksčiau A. Šiškinas galėjo domėtis „Achema“, turi interesų Klaipėdos uoste, per kurį gabenamos trąšos ir žaliavos.

Nutrūkus sutarčiai – bylų lavina

2014 m. Lietuvoje įsteigta „Belor“ – neeilinė bendrovė, galinti pasigirti tuo, kad už jos, tegul ir netiesiogiai valdant per kitas bendroves, stovi rusų oligarchas. Tokiai bendrovei ir sąlygos buvo sudaromos išskirtinės, pavyzdžiui, „Arvi“ grupės bendrovės „Arvi fertis“ ir „Baltkalis“ suteikė „Belor“ išimtines teises pardavinėti „Arvi“ trąšas, pritaikė dideles nuolaidas. Mainais „Belor“ įsipareigojo per metus nupirkti 110 tūkst. tonų trąšų.

Iš pradžių „Belor“ naudojosi išskirtine padėtimi, lengvatinėmis sąlygomis gautos trąšos davė pelną. Tačiau 2016 m. bendrovės atsiskaitymai ėmė vėluoti, vėliau „Belor“ išvis atsisakė užsakymų.

Trąšas gaminančios „Arvi“ koncerno bendrovės nutraukė sutartį ir kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamos atlyginti beveik 5 mln. eurų nuostolių. „Belor“ taip pat kreipėsi į teismą dėl skolų, susidariusių už grąžintą produkciją, ir dėl V. Kučinsko pasirašyto garantinio vekselio 7 mln. eurų sumai.

Tačiau šių pinigų, „Arvi“ savininkų manymu, rusiško kapitalo bendrovei net nereikia – nors V. Kučinskas sutinka atiduoti skolas, „Belor“ pasisamdė mažiausiai tris advokatų kontoras ir ėmėsi štampuoti civilines bylas.

Anot V. Kučinsko ir „Arvi“ bendrovių darbuotojų bei vadovų, „Belor“ išlaidos teisininkams greičiausiai jau pralenkė sumas, kurias bendrovė galėtų prisiteisti po žlugusios sutarties dėl trąšų. Finansuojami teisininkai ieško bet kokių pretekstų iškelti bylą, o ją radę kreipiasi į teismą.

Pasak „Arvi“ atstovų, „Belor“ veikimo mechanizmas paprastas – iš pradžių bendrovė pareiškė pretenzijas dėl nutrauktos sutarties, po to ėmė samdytis teisininkus ir ieškoti priežasčių, dėl kurių galėtų kreiptis į teismą. Taip galiausiai imti ginčyti net „Arvi“ bendrovių ir V. Kučinsko veiksmai ir sutartys, sudarytos dar 2012–2013 m., „Belor“ dar net nesant įsteigtai.

Rusų oligarcho bendrovė taip pat ėmėsi supirkinėti kitų bendrovių kreditorinius reikalavimus, kuriuos turėdama gali kelti naujas bylas arba reikalauti pateikti informaciją apie „Arvi“ grupės bendroves, o iš gautos informacijos kurpti naujus ieškinius. „Tikslas – kišti pagalius į verslą, galiausiai jį perimti“, – tokius veiksmus komentavo V. Kučinskas.

Verslo pasaulyje toks spaudimo modelis, kai pasamdomos teisininkų kontoros, kurios už nuolatinį mokestį ruošia naujas bylas, teikia prašymus teismui, kurie turi apsunkinti konkurentų veiklą, nėra naujas. Galiausiai „Belor“ iniciatyva „Arvi“ grupės bendrovėms ir fiziniams asmenims buvo iškelta apie 90 bylų.

Pasak V. Kučinsko, kai kuriose iš šių bylų dažnai net nesiekiama atgauti tariamų skolų ar užginčyti sandorių – tiesiog areštuojamas „Arvi“ bendrovių turtas ir laukiama, kol negalėdamas savo lėšomis disponuoti verslas susidurs su sunkumais, galiausiai bankrutuos.

Taip prieita iki to, kad nusitaikyta ir į V. Kučinsko bei jo šeimos narių asmeninį turtą. Teisinio meistriškumo pavyzdys – V. Kučinsko sūnui Justui iškeltos dvi bylos, kuriose siekiama visiškai skirtingų dalykų: vienoje reikalaujama, kad J. Kučinskas savo asmeninį turtą pripažintų tėvo turtu, o kitoje jau reikalaujama, kad V. Kučinsko sūnui abiejų tėvų per gyvenimą dovanoti pinigai, už kuriuos yra įgyta dalis turto, būtų laikomi J. Kučinsko skola tėvui. „Ieškovo laimėjimo atveju abiejose bylose sūnus privalėtų atiduoti ir turtą, ir pinigus, už kuriuos jį įsigijo, tokiu būdu privalėdamas grąžinti dvigubai daugiau, nei turi“, – taip situaciją įvertino „Arvi“ teisininkai.

Anot „Arvi“ atstovų, konkurentai ne tik stabdo veiklą keldami bylas ir siekdami turto arešto, bet ir persiviliodami jų darbuotojus – iš „Arvi“ bendrovių į „Belor“ dirbti išėjo bent trys buhalterijos darbuotojos, keletas kitų aukštas pareigas užėmusių asmenų.

„Belor“ nepaneigė fakto, kad buvę „Arvi“ įmonių darbuotojai perėjo dirbti į šią bendrovę, tačiau teigia, kad jie nebuvo pervilioti. „Kiekvienas Lietuvos pilietis gali laisvai rinktis, kur nori dirbti. Įprasta, jog darbovietė keičiama, kai buvusio darbdavio darbo sąlygos nebetenkina. Be to, teiginys, kad šie darbuotojai buvo „pervilioti" taip pat yra visiškai nepagrįstas, ir yra eilinis bandymas menkinti UAB „Belor" dalykinę reputaciją“, – rašoma I. Kunigiškienės atsiųstame atsakyme.

Tuo tarpu bylų laviną bendrovė teisina tuo, kad taip bando atgauti skolas. Tačiau ar išties vengia įvardinti, kokio dydžio yra galutinė skola, I. Kunigiškienė tiesiogiai neatsakė.

„Tiksli šiuo metu iš vekselio davėjo (UAB „ARVI“ ir ko) ir laiduotojo pagal vekselį (Vidmanto Kučinsko) išieškoma skola, nuo kurios skaičiuojamos netesybos (kurios irgi lieka beveik neatlygintos), yra patikrinta ir patvirtinta teismų sprendimais. Šių sprendimų turinys tiek V. Kučinskui, tiek jo vadovaujamai Arvi įmonių grupei (įskaitant UAB „ARVI“ ir ko), yra žinomas, ir nereikalingas papildomų komentarų.

UAB „Belor“ tikslas yra atgauti skolas, skolų išieškojimas tęsiasi nuo 2016 metų pabaigos. Nei V. Kučinskas, nei UAB „ARVI“ ir ko įsiskolinimo nedengia, bei, vengdami vykdyti skolinius įsipareigojimus, slepia savo turtą, neatskleidžia tikrosios savo turtinės būklės, bei sudarinėja kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, kuriuos ginčydami kreditoriai (įskaitant UAB „Belor“) yra priversti kreipti į teismus, kai tuo tarpu, V. Kučinskas ir Arvi įmonių grupės įmonės ir toliau, piktnaudžiaudamos teise, naudojasi kreditorių gautinomis lėšomis.

P. V. Kučinskui sunku pripažinti savo kaip pagrindinio Arvi grupės sprendimų priėmėjo nesugebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. V. Kučinsko teiginiai apie perimamas Arvi bendroves (kurių dalis yra restruktūrizuojama, ar, kaip UAB „Arvi fertis“ atveju – jau bankrutuoja) yra tik jo paties nepagrįstos iliuzijos, kurias sunku komentuoti“, – tokią poziciją pateikė bendrovės direktorė I. Kunigiškienė.

Į pagalbą – buvę FNTT pareigūnai

„Belor“ teisiniuose ginčuose su „Arvi“ grupėmis naudojasi bent trijų advokatų kontorų paslaugomis – Vilniuje veikiančios „Advokatų Vilio ir partnerių kontoros AVIP“, taip pat Vilniuje veikiančios advokatų profesinės bendrijos „Logus“ ir advokatų kontoros „Konsus“ Kauno skyriaus, kuriam vadovauja advokatas Rolandas Mištautas, teisininkų pagalba.

„Konsus“ Kauno skyrius tarp šių trijų kiek išsiskiria vienu aspektu: keletas jo narių yra susiję su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Portalas Diena.lt 2018 m. rašė, jog „Konsus“ kontoroje advokato padėjėju įsidarbino buvęs FNTT tyrėjas Haroldas Juška, kaip buvęs FNTT darbuotojas nurodomas ir Vilniaus skyriaus advokatas Darius Novikas. Pats R. Mištautas, anot portalo, anksčiau buvo FNTT specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotoju, o Vilniaus skyriaus vadovas Teisutis Milickis buvo FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas.

„Konsus“ iki 2018 m. dirbo ir dar vienas buvęs FNTT darbuotojas – praėjusią gegužę skandalingai pagarsėjęs advokatas Šarūnas Mickevičius. Kaunietis teisininkas buvo suimtas, paaiškėjus, kad su juo susitikę aukšti prokurorai Ugnius Vyčinas ir Donatas Puzinas, FNTT tyrėjas Nerijus Valatka galėjo aptarinėti kuruojamus tyrimus, o kartu – ir tartis dėl asmenims, kuriems atstovaudavo Š. Mickevičius, palankių procesinių sprendimų.

Bendrovės vadovė – teisėsaugos akiratyje

Už „Belor“ vardo stovi du asmenys – jau minėtas Rusijos oligarchas A. Šiškinas ir bendrovės vadovė I. Kunigiškienė.

Šiuo metu 85 proc. „Belor“ akcijų priklauso Vokietijoje registruotai bendrovei „Belor-Eurofert“, o pastaroji veda prie Rusijos verslininko bendrovių, tačiau taip buvo ne visada. 2014 m. pradžioje bendrovę įkūrė vienintelė I. Kunigiškienė, šiuo metu vis dar turinti 15 proc. įmonės akcijų ir veikianti kaip bendrovės direktorė.

Iškalbingas faktas apie „Belor“ veiklos metodus yra, Alfa.lt turimais duomenimis, vykę du ikiteisminiai tyrimai – šiuo metu nutrauktas dėl savivaldžiavimo ir dokumento suklastojimo bei dar tebevykstantis dėl pasikėsinimo sukčiauti. Pirmajame ikiteisminiame tyrime dėl savivaldžiavimo įtarimai buvo pareikšti ir I. Kunigiškienei, o kaip specialusis liudytojas, Alfa.lt žiniomis, buvo apklaustas Marijampolėje dirbantis antstolis Laurynas Lukšys.

Pastarojo antstolio veiksmai dar 2019 m. pradžioje kėlė klausimų jei ne dėl skaidrumo ir teisėtumo, tai bent dėl logikos – pagal „Belor“ prašymą L. Lukšys areštavo „Arvi“ grupei priklausančios trąšų gamyklos turtą ir perdavė jį saugoti tai pačiai „Belor“.

L. Lukšys veikė taip uoliai, kad kartu su trąšų gamyklos turtu buvo areštuotas gamyklos klientų turtas – žaliavos, kurias pristatė kitos bendrovės, ir jau pagamintos trąšos, kurias šios bendrovės turėjo atsiimti. Turtą gavusi „Belor“ pasisamdė saugos bendrovę G4S ir šios darbuotojais apstatė visą gamyklą.

Toks antstolio uolumas turėjo būti gerai atlygintas – L. Lukšio surašytame patvarkyme dėl priverstinio išieškojimo nurodoma, kad atlygis antstoliui bus 135 324,43 euro.

Alfa.lt