Rusijos karas prieš Ukrainą. Donecko srityje per atakas žuvo mažiausiai 21 žmogus, V. Zelenskis pranešė gerą žinią (nuolat atnaujinama)

70-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Pranešta apie sprogimus naktį Lvivo, Dnipro, Kyjivo srityse, o per Rusijos išpuolius Donecko srityje žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 27 buvo sužeisti, rašo „SkyNews“. Chersone per atakas mirė mažiausiai vienas žmogus.

Apie praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

17:40

Arestovičius pakomentavo pranešimus apie rusų prasiveržimą į „Azovstal“

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius pakomentavo pranešimus, kad Rusijos užpuolikai tariamai įsiveržė į „Azovstal“ gamyklos teritoriją Mariupolyje.

Pasak jo, padėtis vis dar nežinoma ir informaciją reikia patikslinti. Kol kas laukiama oficialių pranešimų.

17:30

Mariupolio dramos teatre žuvo per 600 žmonių

Tyrimo metu nustatyta, kad Mariupolio dramos teatre galėjo žūti didelis skaičius žmonių. Tokie duomenys gauti, patstačius pastato plano 3D modelį, kurį ne kartą peržiūrėjo tiesioginiai įsibrovėlių išpuolio liudininkai, išsamiai aprašę, kur slepiasi žmonės.

Visi liudininkai teigė, kad šalia esančioje lauko virtuvėje buvo mažiausiai 100 žmonių ir nė vienas iš jų neišgyveno. Liudininkai taip pat pasidalijo, kad patalpos ir koridoriai pastato viduje buvo perpildyti.

17:20

Dnepropetrovsko srityje okupantai iš „Gradų“ apšaudė dešimtis gyvenamųjų pastatų

Pasak Dnepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininko Valentino Rezničenkos, rusų įsibrovėliai smogė dviem kaimams. Pirminiais duomenimis, žmonės per apšaudymą nenukentėjo, nes jau buvo palikę savo namus.

17:10

V. Zelenskis žada nesudaryti jokio susitarimo, leidžiančio Rusijos kariams likti Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiktų su Maskva sudaryti jokio susitarimo, kuris leistų Rusijos kariams likti okupuotoje teritorijoje.

V. Zelenskis per laikraščio „The Wall Street Journal“ organizuotą renginį sakė, kad per pirmąjį karo etapą ukrainiečių pajėgos sustabdė Rusijos puolimą. Prezidento teigimu, per antrąjį etapą Ukraina išstums Rusijos karius iš savo teritorijos, o per trečiąjį – sieks visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą.

V. Zelenskis pareiškė atsisakysiantis pasirašyti bet kokią paliaubų sutartį, jeigu ji leistų Rusijos pajėgoms likti dabartinėse pozicijose. Valstybės vadovas tvirtino, kad Kyjivas „neleis įšaldyto konflikto“.

Prezidentas įspėjo, kad tokiu atveju Ukraina patektų į „diplomatinę klampynę“ – kaip jau buvo 2014 ir 2015 metais, kai pasirašyti Minsko susitarimai dėl taikos Rytų Ukrainoje. Tie paktai buvo sudaryti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai.

2014-aisiais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Donbase – rytiniame Ukrainos pramoniniame regione.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad jo šalis nutrauks karo veiksmus tik tuo atveju, jei Kyjivas pripažintų Krymą Rusijos dalimi, o separatistinius regionus laikytų nepriklausomais.

Anot V. Zelenskio, V. Putinas turi iš pradžių sutikti su juo susitikti, kad būtų galima derėtis dėl bet kokio ugnies nutraukimo susitarimo.

Ukrainos lyderis pabrėžė, jog svarbu tęsti taikos derybas, bet pažymėjo: „Kol Rusijos prezidentas nepadės savo parašo arba nepadarys oficialaus pareiškimo, nematau tokių susitarimų prasmės.“

16:50

Didžioji Britanija įvedė sankcijas 63 fiziniams ir juridiniams asmenims iš Rusijos

Didžiosios Britanijos vyriausybė trečiadienį išplėtė ribojančių priemonių sąrašą Rusijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą. „Ukrinform“ duomenimis, tai teigiama Didžiosios Britanijos vyriausybės pranešime spaudai.

Naujos sankcijos reikš, kad Rusijos įmonės nebegalės naudotis pasaulinio lygio Didžiosios Britanijos apskaitos, konsultacijų ir viešųjų ryšių paslaugomis, kurios sudaro 10% Rusijos importo šiuose sektoriuose.

Didžiosios Britanijos vyriausybės teigimu, Rusija yra labai priklausoma nuo Vakarų paslaugų įmonių pramoninių prekių gamybos ir eksporto srityje, o šiandienos ribojančios priemonės dar labiau padidins ekonominį spaudimą V. Putino ekonomikai.

Pažymima, kad Didžioji Britanija taiko sankcijas 63 fiziniams ir juridiniams asmenims iš Rusijos, kurių daugelis yra susiję su pagrindinėmis propagandinės žiniasklaidos organizacijomis Rusijoje. Jų turtas bus įšaldytas ir jiems bus uždrausta atvykti į Britaniją.

„Verslas su Putino režimu yra moralinis bankrotas ir padeda finansuoti jo karinę mašiną, kuri sukelia dideles kančias visoje Ukrainoje. Rusijos prieigos prie britų paslaugų nutraukimas padidins spaudimą Kremliui ir galiausiai padės užtikrinti Putino nesėkmę Ukrainoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Liz Trass.

16:20

Kyjivo regione rasta dar 20 civilių kūnų

Kyjivo regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo per pastarąją parą rasta dar 20 civilių gyventojų kūnų, trečiadienį pranešė policija.

Iš viso rastų žuvusių civilių skaičius išaugo iki 1 235.

Ukrainos sostinės regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas nurodė, kad per pastarąją parą kūnai rasti Borodiankoje ir aplink ją esančiose gyvenvietėse maždaug už 25 km nuo Bučos. Pastarasis netoli Kyjivo esantis miestas siejamas su įtariamais jame Rusijos pajėgų vykdytais karo nusikaltimais.

Kiti buvo rasti į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Vyšhorode.

„Iš viso rasti 1 235 civilių gyventojų kūnai“, – A. Nebytovas kalbėjo vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Iš jų „daugiau nei 800 kūnų ištyrė ekspertai. Deja, dauguma jų yra žmonės, žuvę nuo šūvių“, sakė pareigūnas.

Policijos vadovas taip pat nurodė, kad dar 282 asmenų tapatybes turi nustatyti ekspertai.

Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna naujienų agentūrai AFP Borodiankoje balandžio pabaigoje sakė, kad Kyjivo regiono morguose laikoma 1 020 civilių kūnų.

16:00

Mariupolio meras: vykstant „įnirtingoms kovoms“ „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su kariais

Vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais kariais, trečiadienį pranešė Mariupolio meras Vadymas Boičenka.

„Deja, taip, šiandien „Azovstal“ vyksta įnirtingos kovos“, – Ukrainos televizijai sakė V. Boičenka, pridūręs, kad Mariupolio pareigūnai „prarado ryšį“ su Ukrainos pajėgų nariais.

Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Tuo metu Kremlius trečiadienį paneigė, kad Rusija šturmuoja „Azovstal“ Mariupolyje, nors išvakarėse rusų kariuomenė pranešė, kad pasitelkdama artileriją ir lėktuvus ji apšaudo šią gamyklą.

Ukrainos kariuomenė antradienį sakė, kad Rusijos pajėgos pradėjo apsiaustos gamyklos „Azovstal“ puolimą, iš tunelių jos teritorijoje evakavus maždaug 100 civilių.

V. Boičenka sakė, kad rusai puola pasitelkę sunkiąją artileriją, tankus, karo lėktuvus, be to, į puolimą įsitraukę karo laivai, esantys netoliese gamyklos.

„Ten yra vietos gyventojų, civilių – jų ten šimtai. Ten yra išgelbėjimo laukiančių vaikų – daugiau kaip 30 vaikų“, – pridūrė Mariupolio meras.

Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų; Rusijos pajėgos šį uostamiestį yra apgulusios kelias savaites.

15:25

Rusijos pajėgos įsiveržė į Mariupolyje esančios Azovstal gamyklos teritoriją, kur yra Ukrainos kariškiai ir civiliai

15:20

Kremlius: rusų pajėgos nešturmuoja gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje

Kremlius trečiadienį paneigė, kad Rusija šturmuoja metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, nors Ukraina apkaltino Maskvą pradėjus „galingą“ puolimą prieš šią pramoninę zoną, kur įsitvirtinusios ukrainiečių pajėgos.

„Vyriausiasis vadas viešai davė įsakymą atšaukti puolimą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie prezidento Vladimiro Putino praėjusio mėnesio įsakymą neatakuoti šio komplekso.

„Jokio šturmavimo nėra“, – sakė D. Peskovas.

Pasak jo, „Azovstal“ teritorijoje būna „paūmėjimo“ atvejų, kai ukrainiečių „kovotojai užima šaudymo pozicijas“.

„Šie bandymai labai greitai nuslopinami“, – nurodė D. Peskovas.

Ukrainos kariuomenė antradienį sakė, kad Rusijos pajėgos pradėjo apsiaustos gamyklos „Azovstal“ puolimą, iš tunelių jos teritorijoje evakavus maždaug 100 civilių.

Rusų kariuomenė pranešė, kad pasitelkdama artileriją ir lėktuvus apšaudo „Azovstal“, o Gynybos ministerija apkaltino ukrainiečių karius, kad jie naudodamiesi kovų pauze vėl bando užimti kovines pozicijas gamyklos teritorijoje.

Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų; Rusijos pajėgos šį uostamiestį yra apgulusios kelias savaites.

14:50

Ukraina: Rusija planuoja gegužės 9-osios paradą Mariupolyje

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją rengiantis gegužės 9-ąją surengti karinį paradą užimtame Mariupolio mieste,  minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines.

Pasak Kyjivo, į strategiškai svarbų pietinį uostamiestį, kuris buvo labai sugriautas per daugiau nei du mėnesius trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, atvyko vienas Rusijos prezidento administracijos pareigūnas. Jis turėtų prižiūrėti Pergalės dienos parado organizavimą.

„Mariupolis tapo „iškilmių“ vieta“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime socialiniuose tinkluose.

„Centrinės miesto gatvės skubiai valomos nuo nuolaužų, lavonų ir nesprogusių sprogmenų“, – priduriama jame.

Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė Ukrainos gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų plieno gamykloje „Azovstal“.

„Vyksta plataus masto propagandos kampanija. Rusams bus rodomi pasakojimai apie vietinių „džiaugsmą“ susitikus su okupantais“, – sakoma karinės žvalgybos pranešime.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo gamyklos „Azovstal“ ataką netrukus po to, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, kad iš gamyklos teritorijos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių gyventojų.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją.

Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Ta proga organizuojami kariniai paradai ir renginiai. Tuo metu Vakarų pasaulis Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje pažymi gegužės 8-ąją.

Anksčiau Maskva yra sakiusi, kad jos invazijos į Ukrainą tikslas yra „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.

14:00

Melitopolyje Rusijos kariuomenė toliau grobia žmones ir nepaleidžia vyrų iš miesto

13:00

Maskva: Ukrainoje kovoja „samdinių“ iš Izraelio

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje drauge su pulku „Azov“ kovoja izraeliečių „samdinių“, taip dar labiau pakurstydama įtampą tarp Izraelio ir Maskvos, anksčiau pareiškusios, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

„Izraelio samdiniai Ukrainoje [kovoja] praktiškai petys į petį su „Azov“ kovotojais“, – prokremliškam radijui „Sputnik“ sakė Marija Zacharova.

Kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurtas „Azov“ išgarsėjo 2014 metais, kai pradėjo ginklu kovoti su prorusiškais separatistais Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Vėliau pulkas buvo inkorporuotas į Ukrainos kariuomenę ir nebėra siejamas su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jis drauge su kitomis ukrainiečių pajėgomis priešinasi rusų invazijai.

„Azov“ kariai dalyvauja įnirtingame ukrainiečių pasipriešinime Mariupolio uostamiestyje ir yra įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“. Rusijos pajėgos antradienį pradėjo didelį šios gamyklos puolimą.

Pareikšdama, kad izraeliečiai kovoja drauge su „Azov“, kurį Rusija vadina fašistais ir naciais, Maskva didina įtampą, kilusią rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sekmadienį pasakius, kad Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Jo pastabos išprovokavo pasipiktinimą Izraelyje, kur užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) jas pavadino „neatleistinomis, skandalingomis ir baisia istorine klaida“. 

Antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydų kilmės.

12:45

U. von der Leyen ragina drauge su nauju sankcijų paketu uždrausti rusišką naftą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį paragino 27 valstybių Europos Sąjungą šeštuoju sankcijų Maskvai paketu uždrausti naftos importą iš Rusijos.

U. von der Leyen taip pat pasiūlė atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ ir dar du didelius bankus.

Strasbūre kreipdamasi į Europos Parlamentą U. von der Leyen paragino ES šalis nares per pusmetį palaipsniui nutraukti neperdirbtos naftos importą, o iki metų pabaigos – naftos produktų importą.

„Užtikrinsime... tvarkingą laipsnišką rusiškos naftos atsisakymą, taip, kad mes ir mūsų partneriai galėtume užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius ir iki minimumo sumažinti poveikį pasaulinėms rinkoms“, – sakė EK pirmininkė.

Kad pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti visos ES narės. Tikimasi, kad dėl to vyks įnirtingi debatai, o U. von der Leyen pripažino, kad „nebus lengva“ gauti visų 27 narių, kurių kai kurios neturi išėjimo prie jūros ir yra labai priklausomos nuo energijos tiekimo iš Rusijos, pritarimą.

Jei bus patvirtintas, naftos importo draudimas bus antras ES sankcijų paketas Rusijos pelningai energijos industrijai dėl vasario 24 dieną Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje. Be sankcijų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įskaitant patį V. Putiną ir jo šeimos narius, blokas jau taiko embargą anglių importui.

ES pradėjo diskusijas dėl galimo gamtinių dujų embargo, bet dėl jo šalių narių konsensusą pasiekti bus sunkiau, nes dujos plačiai naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti.

Vengrija ir Slovakija jau pasakė, kad neprisidės prie jokių sankcijų naftai, bet U. von der Leyen nedetalizavo, ar šioms šalims būtų taikoma tikėtina sankcijų išimtis.

U. von der Leyen taip pat sakė, kad ES turėtų taikyti sankcijas aukšto rango karininkams bei kitiems asmenims, „įvykdžiusiems karo nusikaltimų Bučoje“ netoli Kyjivo. Ukrainos pareigūnai teigia, kad rusų pajėgos atsitraukdamos ten masiškai žudė civilius.

„Tuo pasiunčiamas dar vienas svarbus signalas visiems Kremliaus karo kaltininkams: mes žinome, kas jūs esate. Pareikalausime jūsų atsakomybės. Jūs neišsisuksite“, – Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.

Rusijos bankai, tarp jų „Sberbank“, taip pat atsidūrė EK akiratyje. Pasak U. von der Leyen, siekiama atjungti maždaug 37 proc. Rusijos bankininkystės sektoriaus užimantį „Sberbank“ nuo SWIFT.

„Mes taip pat atsiesime nuo SWIFT du kitus didelius Rusijos bankus. Taip smogsime bankams, kurie sistemiškai yra labai svarbūs Rusijos finansų sistemai ir Putino galimybėms naikinti“, – sakė ji.

Pasak jos, bus taikomasi ir į tuos, kas skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje.

„Šaliname iš savo eterio tris didelius Rusijos valstybinius transliuotojus. Jiems nebebus leidžiama ES platinti savo turinio, kad ir kokio jis būtų pavidalo ar formos – kabelinis, palydovinis, internetinis, per išmaniųjų telefonų programėles“, – pranešė U. von der Leyen.

Ji nenurodė šių televizijų pavadinimų, bet pavadino jas „Putino melą ir propagandą agresyviai sustiprinančiais ruporais“, kuriems „nebereikėtų suteikti scenos šiam melui skleisti“.

12:35

Slovakija remontuos Ukrainos karinę techniką

Viena Slovakijos įmonė padės Ukrainai remontuoti apgadintą karinę techniką, Kyjivui pateikus tokį prašymą, antradienį pranešė Gynybos ministerija.

Valstybinė įmonė „Konstrukta-Defence“ sudarė „sutartį su Ukrainos puse dėl ukrainiečių karinės technikos remonto ir modernizavimo“, – sakė Gynybos ministerijos atstovė Martina Koval Kakaščikova.

Pirmąją remontuotinos technikos partiją sudarys dešimtys šarvuotųjų žvalgybos mašinų BRDM-2.

Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris ir gynybos ministras Jaroslavas Nadas anksčiau sakė esantys pasiruošę padėti Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, susiremontuoti apgadintą karinę techniką.

„Ukraina mūsų paklausė, ar mūsų bendrovė būtų pajėgios remontuoti pažeistą ukrainiečių techniką, – balandžio pradžioje sakė J. Nadas. – Tai yra, apgadinta technika būtų atvežta į Slovakiją, mes ją suremontuotume, ir technika grįžtų į Ukrainą.“

Slovakijos rytinėje dalyje Lieskovece veikianti „Konstrukta-Defence“ remontuoja visų tipų Slovakijos ginkluotųjų pajėgų naudojamas transporto priemones ir kitokią techniką, sakoma bendrovės tinklalapyje.

Bendrovė taip pat gamina savaeiges haubicas EVA.

12:25

Zaporožėje rusai nelaisvėje laiko 103 civilius

Iš viso užregistruoti 238 civilių pagrobimo atvejai. 103 vis dar laikomi įkaitais.

12:10

Rusų okupantai apšaudė Slavianską

Iš karto smogė keliuose rajonuose, bet, laimei, aukų pavyko išvengti.

11.49

Lvive atkurtas elektros tiekimas

Lvivo miesto mero pavaduotojas Serhijus Kiralas CNN sakė, kad mieste atkurtas elektros tiekimas. Jis buvo sutrikęs po naktį rusų pajėgų įvykdytų raketų smūgių.

11.37

Iš Mariupolio išvyksta autobusų kolona su evakuotais žmonėmis

Trečiadienį prasidėjo nauja evakuacija iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, sakė vienas vietos pareigūnas.

Autobusų kolona iš Mariupolio išvyko į Zaporižią, vadovaujant Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam Kryžiui, „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirilenko.

Konvojus sustos Tokmake, Vasiljevkoje ir Lunacharskoje paimti civilių.

P. Kirilenko nurodė, kad privačios transporto priemonės galės prisijungti prie vilkstinės iš Tomako.

Jis nepatikslino, ar evakuotieji slėpėsi Azovstalo plieno gamykloje, kur paskutiniai Mariupolio gynėjai kovoja su Rusijos bombardavimu.

11.19

Baltarusija pradėjo iš anksto neskelbtas karines pratybas

Maskvos sąjungininkė Baltarusija, turinti bendrą sieną su Ukraina, trečiadienį pradėjo iš anksto neskelbtas karines pratybas savo kariuomenės reagavimo pajėgumams išbandyti, paskelbė baltarusių Gynybos ministerija.

Baltarusijos kariuomenės junginiai išbando savo pajėgumus skelbti pasirengimą, judėti į iš anksto nustatytas zonas, pradėti kovines pratybas, nurodė ministerija.

„Tikslas yra įvertinti kariuomenės pasirengimą ir pajėgumus greitai reaguoti į galimas krizes“, – sakoma pranešime. Jame pratybos vadinamos „netikėtomis“.

Ministerija paskelbė mašinų, įskaitant tankus, kolonų šalies keliuose nuotraukų.

Pratybas Baltarusijoje atidžiai stebės Kyjivas, ne kartą kaltinęs Minską planais nusiųsti savo karių į Ukrainą padėti Rusijos puolimui šioje provakarietiškoje šalyje.

10.45

Sunaikinta rusų kolona Charkivo srityje

10.40

Rusų okupantai naktį ir ryte apšaudė Sumų sritį

Tai paskelbė Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Živitskis.

„Naktis Sumų regione nebuvo rami. Apie 3 valandą rusai apšaudė Esmano bendruomenės mokyklą. Du šūviai buvo paleisti iš sraigtasparnio, du – iš žemės. Pataikė į mokyklą ir infrastruktūros objektus“, – sakė jis.

9.50

Nobelio premijos laureatas: Rusijos propaganda kalba apie branduolinių ginklų panaudojimą

Nobelio taikos premiją pelnęs Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas antradienį pasmerkė Rusijos propagandą, kuria įrodinėjama, kad per karą Ukrainoje reikia panaudoti branduolinius ginklus, ir perspėjo, kad tai žymėtų „žmonijos pabaigą“.

„Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai“, – žurnalistams Ženevoje per vertėją sakė D. Muratovas. Jis kalbėjo per Pasaulinei spaudos laisvės dienai skirtą renginį.

Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius pranešė paskelbęs branduolinių pajėgų padidintą parengtį.

Vakarams didinant paramą Ukrainai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė menkai užmaskuotą grasinimą, užsimindamas apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną šiuos ginklus galima panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.

Kaip įspėjo D. Muratovas, kurio laikraštis „Novaja gazeta“ per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo priverstas sustabdyti leidybą, Kremliaus „propagandos kariai“ stengiasi, kad branduolinių ginklų panaudojimas taptų priimtinesnis Rusijos visuomenei.

„Jau dvi savaites iš savo televizorių ekranų girdime, kad reiktų atidaryti branduolinių [raketų] šachtas“, – sakė jis.

„Taip pat girdime, kad šie baisūs ginklai turėtų būti panaudoti, jei ginklų tiekimas Ukrainai tęsis“, – sakė jis, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir kitų pastangas apginkluoti puolamą šalį.

Priešingai nei teigia propagandistai, tokių ginklų panaudojimas „nebūtų karo pabaiga“, įspėjo D. Muratovas.

„Tai bus žmonijos pabaiga“, – sakė jis.

9.33

Dega naftos bazė netoli Rusijos okupuoto Makijivkos miesto, Donecko srityje, praneša NEXTA.

An oil depot near #Russian-occupied #Makiivka, #Donetsk region, is on fire. pic.twitter.com/AI6WqS3R1l

— NEXTA (@nexta_tv) May 4, 2022

9.00

Britanijos kariškiai: Rusija mėgins užimti dar du Ukrainos miestus

Jungtinės Karalystės kariškiai trečiadienį prognozavo, kad Rusijos pajėgos mėgins užimti Ukrainos rytinius miestus Kramatorską ir Sjeverodonecką.

Per „Twitter“ skelbiamame kasdieniame komentare apie karą Ukrainoje JK Gynybos ministerija nurodė, kad 22 bataliono taktinės grupės, veikiančios netoli Iziumo, mėgina vystyti puolimą šiomis kryptimis.

Rusija bataliono taktinėmis grupėmis vadina pėstininkų dalinius, paprastai pastiprintus tankais, priešlėktuvinės gynybos pajėgumais ir artilerija. Kiekvieną tokią grupę paprastai sudaro apie 800 karių.

„Nors Rusijai sunkiai sekasi prasiveržti per Ukrainos gynybą ir išvystyti pagreitį, ji, labai tikėtina, ketina veržtis tolyn nuo Iziumo, kad užimtų Kramatorsko ir Sjeverodonecko miestus“, – sakoma britų ministerijos pranešime.

„Užėmusi šias vietas Rusijos kariuomenė įtvirtintų kontrolę Donbaso šiaurės rytuose ir įgytų placdarmą pastangoms atkirsti Ukrainos pajėgas šiame regione“, – pridūrė ministerija.

8.35

ES šalys siekia išimčių dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį vėlai vakare perdavė valstybėms narėms naujų sankcijų Rusijai už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą  plano projektą, tačiau kai kurios šalys siekia išimčių dėl jame numatyto naftos embargo.

Keli ES pareigūnai ir Europos diplomatai Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šio plano esama nesutarimų.

Jis buvo priimtas tik vėlai vakare dėl vienos iš valstybių narių pozicijos.

Trečiadienį 27-ių ES šalių ambasadoriai susitiks aptarti šio plano. Kad jis įsigaliotų, būtinas vienbalsis pritarimas.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą draudimas importuoti naftą iš Rusijos būtų įvestas palaipsniui per 6–8 mėnesius, o Vengrijai ir Slovakijai šis laikotarpis būtų pratęstas dar keliais mėnesiais, naujienų agentūrai AFP sakė ES pareigūnai.

Tačiau Slovakija, kuri, kaip ir Vengrija, yra beveik 100 proc. priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vamzdynu „Družba“, pareiškė, kad jai reikės kelerių metų. 

Slovakijos naftos perdirbimo gamykla pritaikyta darbui su rusiška nafta, todėl ją reikėtų iš pagrindų pertvarkyti arba ieškoti kitos alternatyvos, kad būtų galima naudoti iš kitų šalių importuojamą naftą, o tai būtų brangus ir ilgas procesas.  

Kiti pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Bulgarija ir Čekija taip pat gali siekti išimčių dėl sankcijų. 

8.24

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje sunaikino Rusijos okupantų koloną su amunicija ir kuru, rašo NEXTA.

#Ukrainian Armed Forces dismantled a convoy of #Russian occupiers with ammunition and fuel in Kharkiv region, 5 Kanal reports. pic.twitter.com/4M4moBo9Nd

— NEXTA (@nexta_tv) May 4, 2022

8.05

„Raketų ir bombų atakos buvo įvykdytos Sjeverodonecke, Rubižnėje, Lisičanske ir Zolotės mieste , per dieną žuvo du žmonės“, – teigė Luhansko administracijos srities vadovas Sergejus Gaidai.

Rusų okupantai surengė išpuolius Popasnajos mieste, kur tęsiasi kovos.

7.54

Rusija boikotuos JT Saugumo Tarybos susitikimą su ES komitetu

Rusija boikotuos trečiadienį suplanuotą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikimą su Europos Sąjungos politikos ir saugumo komitetu (PSK), pranešė diplomatai.

Šis retas žingsnis laikomas dar vienu prastėjančių tarp Maskvos ir jos partnerių Jungtinėse Tautose ženklu.

Vienas rusų diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, antradienį sakė, kad Maskvos sprendimas susijęs su padėtimi Ukrainoje.

Vienas Vakarų diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė neprisimenąs, nė vieno atvejo, kad Rusija nuo vasario 24 dienos, kai pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą, būtų boikotavusi Saugumo Tarybos posėdį.

Dėl COVID-19 pandemijos JT Saugumo Tarybos ir PSK metiniai neformalūs susitikimai nebuvo rengiami nuo 2019 metų. Per trečiadienio susitikimą  ketinama aptarti ES sąveiką su JT šalyse, kur operacijas vykdo abi organizacijos.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Maskvos ryšiai su kitomis JT narėmis sparčiai blogėjo.

Rusija, kuri yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių ir turi joje veto teisę, buvo pašalinta iš kelių JT institucijų, įskaitant Žmogaus teisių tarybą.

7.26

Naktiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiandien į Zaporižią atvyko 156 žmonės, išgelbėti iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.

Savo naktiniame kreipimesi V. Zelenskis teigė, kad pagaliau buvo pasiektas rezultatas. 

„Pagaliau pasiekėme rezultatą – pirmąją mūsų evakuacijos operaciją iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje, kurią organizavome labai ilgą laiką. Reikėjo daug pastangų, ilgų derybų ir įvairaus tarpininkavimo“. 

Jis pridūrė, kad evakuotieji daugiau nei du mėnesius praleido slėptuvėse.

„Galiausiai šie žmonės yra visiškai saugūs. Jie sulauks pagalbos“, – teigė V. Zelenskis. 

7.11

Mažiausiai 21 žmogus žuvo, o dar 27 buvo sužeisti per Rusijos atakas rytinėje Ukrainos Donecko srityje, tvirtino regiono gubernatorius.

Pavlo Kyrylenko sakė, kad į šį skaičių įtraukta 10 žmonių, žuvusių gamykloje Avdijivkos mieste, apie kuriuos pranešta anksčiau. Tai buvo didžiausias kasdieninis mirčių skaičius regione nuo praėjusį mėnesį Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 50 žmonių, praneša „SkyNews“. 

6.55

Apie 30 iš plieno gamyklų išgelbėtų žmonių nusprendė likti Mariupolyje

Pasak Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos vadovės Ukrainoje, nedidelis skaičius žmonių, evakuotų iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje, nusprendė nneišvykti iš miesto.

Apie 30 žmonių pasibaisėjo dėl visiško miesto sunaikinimo ir pirmiausia norėjo išsiaiškinti, ar jų artimieji vis dar gyvi.

Maždaug 100 žmonių buvo evakuoti iš plieno gamyklos ir galiausiai pateko į netoliese esantį Zaporižės miestą.