Rusijos ir Ukrainos karas: 7-os invazijos dienos įvykiai

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link.

Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją.

Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Galimos derybos

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos delegacija bus pasirengusi trečiadienio vakarą atnaujinti derybas su ukrainiečių pareigūnais dėl karo Ukrainoje.

D. Peskovas žurnalistams sakė, kad „antroje dienos pusėje, arčiau vakaro, mūsų delegacija bus vietoje ir lauks ukrainiečių derybininkų“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad jo šalis pasirengus derėtis.

Padėtis karo zonoje

64 km ilgio kolona, kurią sudaro šimtai Rusijos tankų ir kitų kovos mašinų, lėtai artėjo prie Kijevo, beveik 3 mln. gyventojų turinčio miesto. Vakarai būgštauja, kad prezidentas Vladimiras Putinas tokiu būdu siekia nuversti vyriausybę ir įkurdinti Kremliui palankų režimą.

Rusijos kariai taip pat tęsė puolimą prieš kitus miestus, įskaitant strategiškai svarbius pietinius Odesos ir Mariupolio uostamiesčius.

Pasak vieno aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Maskvos karinė pažanga sulėtėjo dėl logistikos ir tiekimo iššūkių. Pareigūnas nurodė, kad kai kuriose Rusijos karinėse kolonose baigėsi dujos ir maistas, o tai neigiamai paveikė karių nusiteikimą.

Įsiveržusias pajėgas taip pat stabdo įnirtingas pasipriešinimas sausumoje ir netikėtas nesugebėjimas visiškai perimti Ukrainos oro erdvės kontrolę.

Trečiadienį tęsėsi ir Rusijos puolimas prieš antrąjį pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestą Charkivą, kur, pasak valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Rusija smogė regiono policijos ir žvalgybos būstinei. Tarnybos duomenimis, buvo sužeisti trys žmonės.

Per ataką buvo nuplėštas policijos pastato stogas ir užsidegė viršutinis aukštas. Šio penkiaaukščio statinio nuolaužos išsibarstė gretimose gatvėse, kaip matyti Nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose.

Per trečiadienį suduotus smūgius žuvo keturi žmonės, devyni buvo sužeisti, o gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 10 žmonių, nurodė tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išpuolį Charkive pavadino „neužmaskuotu teroru“.

Ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN citavo šiaurinio Černihivo miesto sveikatos apsaugos administracijos vadovą pareiškimą, kad dvi sparnuotosios raketos pataikė į vietos ligoninę. Anot Serhijaus Pivovaro, buvo apgadintas pagrindinis ligoninės pastatas, o pareigūnai nustato aukų skaičių. Jokios kitos informacijos iškart po išpuolio nebuvo paskelbta.

Antradienį per ataką sostinėje buvo apgadintas televizijos bokštas. Ukrainos valdžia pranešė, kad per tą išpuolį žuvo penki žmonės. Buvo smogta televizijos dispečerinei ir elektros pastotei, o mažiausiai keli Ukrainos kanalai trumpam nutraukė transliacijas, informavo pareigūnai.

Rusų Gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariai per antskrydį išvedė iš rikiuotės pagrindinį televizijos bokštą, bet pabrėžė, jog per ataką nebuvo apgadinti jokie gyvenamieji pastatai. Ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas neužsiminė apie aukas per antradienį suduotą smūgį. Pasak pareigūno, ataka buvo siekiama sutrikdyti Ukrainos gebėjimą rengti „informacines atakas“.

Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas padaugėjo Rusijos oro ir artilerijos smūgių prieš miestų gyvenamuosius rajonus. Pasak Londono, Rusijos pajėgos yra apsupusios tris miestus – Charkivą, Chersoną ir Mariupolį.

J. Bideno kalba

J. Bidenas savo pirmoje metinėje kalboje atkreipė dėmesį į Vakarų sąjungininkų pasiryžimą apginkluoti ukrainiečių kariuomenę ir įvesti skaudžias sankcijas. Tarp prezidento paskelbtų priemonių – JAV oro erdvės uždarymas visiems rusų oro vežėjams.

Pirmąsias 12 savo kalbos minučių J. Baidenas skyrė Ukrainai, o įstatymų leidėjai iš abiejų partijų ne kartą stovėdami plojo, kai valstybės vadovas gyrė ukrainiečių drąsą ir smerkė V. Putino inicijuotą antpuolį.

Rusija vis labiau izoliuojama

Rusija vis labiau izoliuojama: šaliai skelbiamos sumaištį jos ekonomikoje keliančios sankcijos, o Maskva liko beveik be draugų – išskyrus kelias valstybes, tokias kaip Kiniją, Baltarusiją ir Šiaurės Korėją.

J. Bidenas pareiškė, kad dėl sankcijų V. Putinas „pasaulyje yra izoliuotas labiau nei kada nors anksčiau“.

Trečiadienį stambus Rusijos bankas „Sberbank“ paskelbė nusprendęs trauktis iš Europos rinkų dėl griežtėjančių Vakarų sankcijų. Pasak rusų naujienų agentūrų, „Sberbank“ pareiškė, kad jo patronuojamosios įmonės Europoje susiduria su „neįprastu lėšų nutekėjimu ir grėsme darbuotojų bei filialų saugumui“. Išsamiau šios grėsmės nebuvo komentuotos.

JAV ir ES įvedė sankcijas didžiausiems Rusijos bankams ir jos elitui, taip pat įšaldė Centrinio banko turtą, laikomą už šalies ribų. Be to, Rusijos finansinės institucijos buvo atsietos nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dėl griežtų sankcijų ir jų smukusio rublio kurso Kremlius stengiasi palaikyti Rusijos ekonomiką. V. Putinui tai visų pirma reiškia poreikį rasti būdų apeiti Vakarų ekonominę blokadą.

Buvę JAV Iždo departamento pareigūnai ir sankcijų ekspertai spėja, kad Rusija bandys sušvelninti finansinių bausmių poveikį energijos pardavimais bei šalies aukso ir Kinijos valiutos atsargomis.

Taip pat spėjama, jog Kremlius nurodys pervedinėti lėšas per mažesnius bankus ir į sankcijų sąrašą nepatekusių elito atstovų šeimų sąskaitas, taip pat skatins prekybą kriptovaliuta ir kliausis Maskvos santykiais su Pekinu.

BNS