Rusijos ir Azerbaidžano konfliktas aštrėja

Maskvos karo prieš Ukrainą fone aštrėja įtampa tarp Rusijos ir kaimyninės Kaukazo respublikos Azerbaidžano.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo Baku nekelti pavojaus abiejų šalių santykiams dėl karo. Jis nurodė, kad Maskva tikisi „įveikti, tikėkimės, trumpą dvišalių santykių atšalimo laikotarpį“, antradienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Maskvos priekaištus išprovokavo pastabos, kurias išsakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas – jis per interviu ukrainiečių žurnalistams pareiškė solidarumą su Ukraina. I. Alijevas paragino Kyjivą nesitaikstyti su Rusijos įvykdyta tam tikrų jos teritorijų okupacija ir jas atsikovoti, kaip Azerbaidžanas padarė su Kalnų Karabachu. 2020 m. Baku užkariavo šį konfliktų krečiamą armėnų gyvenamą regioną per trumpą karą su savo kaimyne.

Rusijos karo tinklaraštininkai į tai sureagavo su pasipiktinimu, o kai kurie iš jų ėmėsi raginti „pademonstruoti jėgą; ne tik žvanginti ginklais, bet ir imtis konkrečių smurtinių priemonių“. Buvo kalbama apie tariamą nacionalinės garbės pažeidimą.

Didėjančios įtampos fone – ir 2024 m. pabaigoje įvykęs incidentas, kuomet pasitelkus Rusijos raketą „žemė-oras“ buvo numuštas Azerbaidžano keleivinis lėktuvas. Šis orlaivis artėjo prie Grozno, kur Rusijos oro gynyba tuo metu kovojo su Ukrainos bepiločiais orlaiviais. Per avarinį nusileidimą žuvo 38 žmonės.

Azerbaidžanas skundžiasi, kad Rusija niekada nepripažino atsakomybės už šį incidentą. I. Alijevas neseniai paskelbė, kad dėl šio klausimo ketina kreiptis į tarptautinius teismus.

Be to, santykius dar labiau kaitina Rusijos Uralo regione azerbaidžaniečiams iškeltos baudžiamosios bylos. Birželio pabaigoje per areštus žuvo du azerbaidžaniečiai. Baku tai laikė etniškai motyvuotais veiksmais ir sureagavo rusų sulaikymais savo teritorijoje, įskaitant Maskvos valstybinės žiniasklaidos žurnalistus.