REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2024 m. Vasario 24 d. 08:09

Rusijos invazija Ukrainoje: 20 svarbiausių datų

Pasaulis

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Rūta AndrošiūnaitėŠaltinis: BNS


293015

Šeštadienį sukanka dveji metai, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo ir buvo sužeisti dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą.

BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą.

2022-ųjų vasario 24 diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę. Pasirodžius pranešimams apie sprogimus Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis. Visame pasaulyje vyko Ukrainą palaikantys mitingai, iš Rusijos ėmė trauktis Vakarų kapitalo verslas.

2022-ųjų vasario 27 diena. Maskva paskelbė, kad įžengė į Chersono miestą, kuriame prieš karą gyveno beveik 300 tūkst. žmonių. Tai buvo vienintelis administracinis centras, kurį Rusijai buvo pavykę okupuoti. Tų pačių metų lapkričio 11-ąją Ukraina paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo Chersoną per kontrpuolimą šalies pietuose ir šiaurėje. Tiek Chersonas, tiek išvaduota dalis Charkivo srities išliko rusų taikiniu.

2022-ųjų kovo 4 diena. Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija pranešė, kad didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės teritorija yra okupuota Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Kyjivas ir Maskva ne kartą kaltino viena kitą apšaudžius Zaporižios elektrinę. Atominių elektrinių saugumas nuo pat invazijos pradžios kėlė didelį susirūpinimą, o išpuoliai prieš kelis tokius objektus kurstė baimę dėl galimo branduolinio incidento.

2022-ųjų kovo 16 diena. Rusijos pajėgos subombardavo dramos teatro pastatą Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Miesto valdžia iš pradžių buvo apskaičiavusi, kad žuvo maždaug 300 žmonių, o žiniasklaidos tyrimas parodė, kad žuvusiųjų galėjo būti iki 600.

2022-ųjų balandžio 4 diena. Ukrainos prezidentas po visos Kyjivo srities kontrolės susigrąžinimo apsilankė Bučoje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikta dešimtys žiauriai nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis. Šis teroras prieš civilius sulaukė naujos Rusijos pasmerkimo bangos Vakaruose ir naujų sankcijų.

2022-ųjų gegužės 20 diena. Ukrainos kariuomenė liepė apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“ likusiems kariams nutraukti kovą. Rusams balandžio pabaigoje užrėmus Mariupolį, likę miesto gynėjai ištisas savaites slėpėsi tuneliuose po didžiule metalurgijos gamykla. „Azovstal“ gynėjai buvo paimti į rusų nelaisvę, dešimtys jų vėliau grįžo namo per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimus belaisviais. Minint antrąsias karo metines, Mariupolis tebėra Rusijos rankose.

2022-ųjų liepos 22 diena. Rusija ir Ukraina tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai susitarė dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo. Susitarimas leido Ukrainai eksportuoti daugiau kaip 32 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų, o tai padėjo sumažinti pasaulinių kainų maisto kainų šuolį, kurį sukėlė Rusijos pajėgų įsiveržimas. Susitarimas kelis kartus buvo pratęstas, tačiau 2023-iųjų liepą žlugo pasitraukus Rusijai, kuri nepateikdama įrodymų teigė, kad beveik jokia Ukrainos eksporto dalis nenukeliaudavo į skurdžiausias pasaulio šalis.

2022-ųjų rugsėjo 30 diena. Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nors rusų pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo. Maskva surengė pseudoreferendumus minėtose Ukrainos srityse ir pareiškė, esą gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Tarptautinė bendruomenė šių balsavimų rezultatų nepripažino.

2022-ųjų spalio 8 diena. Ant svarbaus automobilių ir traukinių tilto, jungiančio Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija, kilo didžiulis gaisras. Maskva dėl jo apkaltino Ukrainą, tačiau Kyjivas neprisiėmė atsakomybės už sprogimą. Ukrainiečių atakų prieš tiltą ir kitus okupuoto pusiasalio objektus būta ir vėliau.

2022-ųjų spalio 10 diena. Rusija pirmą kartą raketomis intensyviai apšaudė Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Gyvybių pareikalaujantys energetinės ir civilinės infrastruktūros apšaudymai reguliariai tęsiasi iki šiol, juose naudojamos raketos ir bepiločiai orlaiviai „kamikadzės“.

2023-iųjų sausio 25 diena. Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad atsiųs Ukrainai tankų „Leopard 2“, taip pat leido kitoms šalims siųsti šiuos tankus Ukrainai. Prieš Berlynui priimant sprendimą, kelis mėnesius vyko įnirtingos diskusijos. Tolesniais mėnesiais įvairios šalys skelbė apie vis naujus paramos Ukrainai paketus su vis sudėtingesne karine technika.

2023-iųjų kovo 17 diena. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Kremlius sako šiuos orderius laikąs niekiniais.

2023-iųjų gegužės 20 diena. Rusijos kariai paskelbė užėmę sugriautą Bachmutą. Mūšis dėl Bachmuto buvo vienas ilgiausių ir kruviniausių per visą konflikto laikotarpį. Nepaisant to, ukrainiečių pajėgos nedelsdamos ėmė atstūminėti rusus ir atgavo kelis sugriautus kaimus.

2023-iųjų birželio 6 diena. Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje, prasidėjo evakuacijos, kai kurios gyvenvietės buvo užtvindytos. Dėl šios nelaimės žuvo dešimtys žmonių, o tūkstančiai kitų buvo priversti bėgti. Ši katastrofa sukėlė humanitarinę krizę, kai tūkstančiai žmonių Chersono regione neteko galimybės gauti geriamojo vandens. Ukraina apkaltino Rusiją įvykdžius ekologinį nusikaltimą, o Kremlius tvirtino, kad tai Kyjivas apšaudė objektą.

2023-iųjų birželio 8 diena. Karo analitikai pranešė apie prasidėjusį ilgai lauktą Ukrainos kontrpuolimą, ukrainiečiams sukaupus Vakarų atsiųstos ginkluotės. Vis dėlto didesnio proveržio jis kol kas nenulėmė, o Kyjivo sąjungininkų parama pamažu ėmė strigti.

2023-iųjų birželio 24 diena. Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad su savo pajėgomis pradėjo žygį nuversti šalies karinės vadovybės, Rostove prie Dono užėmė kariuomenės štabą ir artėjo link Maskvos. Rusijos prezidentas V. Putinas „Wagner“ boso ginkluotą maištą pavadino išdavyste ir pažadėjo ginti žmones ir Rusiją. Vėliau Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigė, kad per derybas sutarė su J. Prigožinu dėl „Wagner“ judėjimo sustabdymo. Po dviejų mėnesių J. Prigožinas žuvo Rusijoje sudužus privačiam lėktuvui.

2023-iųjų rugpjūčio 20 diena. Nyderlandų premjeras patvirtino, kad Ukrainai bus perduoti naikintuvai F-16, kurių Kyjivas seniai prašė. Vėliau kitos šalys taip pat pranešė perduosiančios Ukrainai šių orlaivių ir pažadėjo apmokyti ukrainiečių pilotus jais naudotis. Pareigūnai tikisi, kad pilotai bus pasirengę jau 2024 metais.

2023-iųjų lapkričio 6 diena. Kelios dešimtys transporto įmonių savininkų užblokavo tris pagrindinius Lenkijos sienos su Ukraina perėjimo punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės. Vėliau protestas išplėstas, prie vairuotojų prisijungė ūkininkai, kurie teigia, kad dėl importo iš Ukrainos krito grūdų kainos. Kyjivas gruodžio gale paskelbė, kad vilkikų vairuotojai nutraukė krovinių blokadą prie bendros šalių sienos. Vėliau protestai atsinaujino, lenkų ūkininkai išpylė ukrainietiškus grūdus, taip sukeldami Kyjivo pasipiktinimą.

2024-ųjų vasario 8 diena. Valerijus Zalužnas buvo atleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų. Vadovauti kariuomenei šalies lyderis V. Zelenskis paskyrė Ukrainos sausumos pajėgų vadą generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

2024-ųjų vasario 17 diena. Ukrainos pajėgos paskelbė atsitraukusios iš Avdijivkos. Atsitraukimas įvykdytas po to, kai Rusijos pajėgos spalį suintensyvino pastangas užimti šį pramoninį miestą Ukrainos rytuose. Kova dėl Avdijivkos, esančios už mažiau nei 10 km į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, buvo viena kruviniausių per dvejus metus trunkantį karą. Daugelis ją lygino su mūšiu dėl Bachmuto.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA