PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Balandžio 4 d. 07:40

Rusijos grėsmės akivaizdoje NATO mini 75-ąsias įkūrimo metines

Pasaulis

BNS/Fotobankas nuotr.

Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA


296989

Išaugusios Rusijos grėsmės akivaizdoje ir iškilus klausimų dėl Šiaurės Atlanto gynybos aljanso ateities, ketvirtadienį Briuselyje vyks iškilminga NATO įkūrimo 75-ųjų metinių ceremonija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas padės vainiką, o NATO užsienio reikalų ministrai sakys kalbas apie aljanso svarbą užtikrinant taiką ir laisvę Vakarų pasaulyje.

Prie derybų, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje ir santykiams su Rusija, taip pat ketina prisijungti Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir NATO partnerių iš Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono – Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos – atstovai.

Šaltojo karo pradžioje JAV ir 11-os kitų šalių įkurta siekiant atgrasyti komunistinę Sovietų Sąjungą nuo ekspansijos, NATO, neseniai į ją įstojus Švedijai ir Suomijai, išaugo iki 32 narių.

NATO yra kolektyvinio saugumo paktas, pagal kurio steigimo sutarties 5 straipsnį vienos Aljanso narės užpuolimas „laikomas visų jų užpuolimu“.

Kai 1949 metais NATO buvo įkurta, jos aiškus priešas buvo Sovietų Sąjunga. Tačiau 1991 metais jai subyrėjus ir nelikus tokios grėsmės, kurią reikėtų atgrasyti, kilo klausimų dėl aljanso tikslo.

Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą įkvėpė Aljansui naujos gyvybės, o NATO sąjungininkės Rytų Europoje baiminasi naujos Rusijos agresijos.

Vakarų karinis aljansas taip pat vaidina svarbų vaidmenį telkiant paramą Ukrainai prieš Rusijos invaziją, tačiau šiame fone iškyla buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo galimas sugrįžimas į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų.

Skeptiškai vertindamas Vakarų paramą Ukrainai, D. Trumpas atvirai abejoja NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimais ir burnoja prieš šalis, kurios nesilaiko Aljanso nustatyto tikslo – 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai.

Nors per karą Ukrainoje NATO sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo ir 2024 metais 18 jų, įskaitant Vokietiją, turėtų investuoti 2 proc. BVP į gynybą, didžiąją dalį Aljanso išlaidų gynybai vis dar padengia JAV.