Rusija po didžiausio Ukrainos puolimo atmeta derybas

Rusija penktadienį pareiškė, kad nemato jokios skubios diplomatinės išeities, kuri leistų nedelsiant užbaigti karą Ukrainoje.

Taip ji pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai įvykdė didžiausią per visą karą ataką prieš Ukrainą

Dėl kelias valandas trukusių bombardavimų ukrainiečiai visoje šalyje bėgo į slėptuves. 

Apie ataką pranešta netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Vladimiru Putinu, per kurį nepavyko pasiekti proveržio derybose. 

D. Trumpas taip pat sakė, kad nepadarė jokios pažangos diskusijose su V. Putinu dėl daugiau nei trejus metus besitęsiančių įnirtingų kovų nutraukimo nuo tada, kai Kremlius įsakė pradėti plataus masto invaziją į kaimyninę Ukrainą.

Anksčiau naujienų agentūros AFP žurnalistai virš sostinės girdėjo visą naktį zvimbiančius dronus ir sprogimus, Ukrainos oro sistemoms atremiant puolimą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjosi su D. Trumpu ir sakė, kad jie susitarė dirbti stiprinant šalies oro gynybą. 

„Kalbėjome apie oro gynybos galimybes ir sutarėme, kad dirbsime kartu stiprindami mūsų dangaus apsaugą“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis po pokalbio telefonu su D. Trumpu.

Kyjivo gyventojas Tymuras, kuris sakė patyręs ankstesnius Rusijos išpuolius, AFP sakė, kad penktadienio ankstyvą rytą įvykdytas išpuolis skyrėsi nuo kitų.

„Nieko panašaus į šį išpuolį anksčiau nebuvo. Dar niekada nebuvo tiek daug sprogimų“, – pasakojo jis.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad invazijos „tikslų geriau siekti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“. 

„Tačiau kol tai neįmanoma, mes tęsiame specialiąją operaciją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Maskvos frazę karui prieš Ukrainą vadinti.

„Neketina nutraukti karo ir teroro“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad sirenos pradėjo skambėti visoje šalyje, kai pasirodė pranešimai apie JAV ir Rusijos prezidentų skambutį.

„Rusija dar kartą parodė, kad neketina nutraukti karo ir teroro“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Jis paragino Jungtines Valstijas daryti itin didelį spaudimą Maskvai, kuri penktadienį paskelbė apie naujus teritorinius laimėjimus fronto linijoje ir užėmė kaimą Donecko srityje. 

Lenkija pranešė, kad per Rusijos didelio masto ataką buvo apgadintas Lenkijos ambasados ​​konsulinio skyriaus Kyjive pastatas, tačiau jo darbuotojai nenukentėjo.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad išpuolio laikas rodo, jog Maskva ir toliau „pasikliauja brutalia jėga“.

„Ukrainai reikia daugiau, o ne mažiau, kad galėtų apsiginti“, – socialiniame tinkle teigė ministerija. 

Berlynas svarsto galimybę iš JAV įsigyti daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, kurios būtų pristatytos iš Jungtinių Valstijų į Ukrainą, žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai. 

Kyjive po smūgių iš griuvėsių buvo ištrauktas vienas žmogus, taip pat sužeisti mažiausiai 26 žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Buvo paleisti 539 dronai ir 11 raketų, teigė Ukrainos oro pajėgos. 

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad ši ataka buvo didžiausia per visą karą. 

Padaugėjo Rusijos naktinių dronų atakų

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo naktinių Rusijos atakų.

AFP duomenimis, birželį, kai tiesioginės Kyjivo ir Maskvos taikos derybos įstrigo, Rusija į Ukrainą paleido rekordinį dronų ir raketų skaičių.

Kyjive AFP žurnalistai matė dešimtis sostinės gyventojų, pasislėpusių metro stotyje.

Julija Golovnina, kuri teigė, kad reguliariai slepiasi metro, papasakojo apie nerimą, kylantį išgirdus sprogimą per ataką. 

„Ar bus dar vienas? Ar ant tavęs kas nors užgrius?“ – svarstė 47-erių moteris. 

„Tomis sekundėmis tiesiog sulaikote kvėpavimą ir laukiate, kas bus toliau“, – pridūrė ji.

Kyjive kilo susirūpinimas, ar JAV toliau teiks karinę pagalbą, kuri yra labai svarbi Ukrainos gebėjimui atremti dronų ir raketų atakas.

Vašingtonas šią savaitę pareiškė stabdantis kai kurių svarbių siuntų pristatymą. 

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad tai rodo, jog 27 valstybes vienijanti Europos Sąjunga (ES) turi „sustiprinti savo veiksmus“.

Ukraina taip pat suintensyvino atsakomuosius smūgius Rusijoje, kur per naktį per Ukrainos dronų ataką žuvo moteris, pranešė laikinai Rostovo srities gubernatoriaus pareigas einantis Jurijus Sliusaras. 

JAV vadovaujamos derybos dėl paliaubų įstrigo.

Abiejų šalių delegacijos paskutinį kartą susitiko daugiau nei prieš mėnesį, kai susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių. 

Rusija penktadienį paskelbė apie naujus belaisvių mainus, kurie yra šio susitarimo dalis.