Rusija perspėja dėl „pasekmių“, jei Suomija, Švedija taptų NATO narėmis

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį perspėjo dėl neįvardytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija įstotų į JAV vadovaujamą NATO gynybos aljansą po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Šią savaitę Suomija pareiškė, kad per kelias savaites nuspręs, ar pateikti prašymą dėl narystės NATO, o Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso.

„Pasirinkimas priklauso nuo Švedijos ir Suomijos valdžios institucijų. Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Ji pridūrė, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO „vargu ar prisidės prie jų tarptautinio prestižo stiprinimo“.

M. Zacharova sakė, kad abiejų šalių neprisijungimo politika „užtikrina patikimą saugumo lygį“, o narystė kariniame aljanse „negali sustiprinti jų nacionalinio saugumo“.

„Jos automatiškai atsidurs NATO fronto linijoje“, – pareiškė M. Zacharova.

Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

BNS