Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksuos daugiau Ukrainos teritorijų

Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksuos keturis okupuotus Ukrainos regionus, pranešė Maskva, prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinus, kad šioms teritorijoms „apginti“ jis gali panaudoti branduolinius ginklus.

Rusijos lyderis šiame renginyje turi pasakyti svarbią kalbą.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė, kad V. Putinas informavo įstatymų leidėjus „apie Donecko „liaudies respublikos“, Luhansko „liaudies respublikos“, Zaporižios srities ir Chersono srities siūlymus dėl jų priėmimo į Rusijos Federaciją naujais subjektais“.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas.

„Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Aneksijai rengiamasi po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Vakarai šiuos „referendumus“ vadina fiktyviais.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame prezidento dekrete V. Putinas pareiškė pripažįstantis Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, atveriančia kelią Maskvai pretenduoti į šias teritorijas.

Vasario pabaigoje Rusija pripažino kitų dviejų regionų, kuriuos ruošiasi aneksuoti – Donecko ir Luhansko – nepriklausomybę.

Rusijos lyderis yra pagrasinęs panaudoti branduolinius ginklus šioms keturioms teritorijoms „ginti“, tačiau tai nesustabdė didelio ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose ir jų pajėgos jau yra prie Donecko srities Lymano miesto, kurį Maskvos kariuomenė šią vasarą užėmė po kelias savaites vykdyto bombardavimo.

V. Putinas dėl konflikto Ukrainoje kaltina Vakarus ir teigia, kad visus konfliktus buvusios Sovietų Sąjungos šalyse nulėmė jos subyrėjimas.

Kaip žinia, jis yra pareiškęs, kad SSRS žlugimas buvo tragedija, o neseniai kalbėjo, kad Maskva turėtų susigrąžinti įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sušaukė skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai, Kremliui paskelbus aneksijos ceremonijos laiką.

Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.

Pietuose Ukrainos pajėgos susigrąžina teritorijas netoli Chersono, o neseniai atgautų kaimų gyventojai pasakojo apie Rusijos okupacijos mėnesius.

„Jie mus apiplėšė ir žemino“, – sakė 72 metų Marija Syžuk iš Vysokopilios kaimo, kur girdėjosi – dažniausiai tolumoje, bet kartais arčiau – abiejų šalių artilerijos šūviai.

Ukrainos pajėgos daro pažangą rytinėje Charkivo srityje ir atkovoja teritorijų Donecke. Kariniai stebėtojai teigia, kad Kyjivo pajėgos priartėjo prie Lymano miesto.

„Nenoriu žudyti žmonių“

Maskvos pajėgos atsako smūgiais palei visą fronto liniją, o pareigūnai Kyjive ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos bombardavimą Dnipropetrovsko srityje žuvo trys žmonės, Donecko srityje – penki. Charkivo srityje buvo sužeisti septyni žmonės.

Kartu su grasinimais panaudoti branduolinius ginklus V. Putinas paskelbė šimtų tūkstančių rusų mobilizaciją Maskvos kariuomenei Ukrainoje sustiprinti. Dalinė mobilizacija išprovokavo demonstracijas ir masinį vyrų bėgimą į užsienį.

Suomijos Valimos sienos kirtimo punktą užplūdus bėgantiems rusams, Helsinkis ketvirtadienį paskelbė, kad nuo vidurnakčio uždarys sieną Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno zonos turistines vizas.

„Aš vos prasibroviau, nežinau, kaip prasibraus kiti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 49 metų rusas Andrejus Stepanovas.

Mongolijos sostinėje Ulan Batore jaunas rusas, bėgantis nuo pirmos Rusijoje po Antrojo pasaulinio karo mobilizacijos, tiesiai paaiškino savo išvykimo priežastį: „Aš nenoriu žudyti žmonių.“

„Buvo labai sunku viską palikti – namus, tėvynę, artimuosius, bet tai geriau nei žudyti žmones“, – AFP sakė dvidešimtmetis vyras, norėjęs likti anonimu.

Tuo metu Baltarusija ruošdamasi priimti 20 tūkst. Rusijos karių tam pritaiko sandėlius, angarus ir apleistus ūkius, ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Ketvirtadienį JAV pažadėjo daugiau lėšų Ukrainai paremti: Senatas priėmė naują 12 mlrd. dolerių (eurų) ekonominės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Europos Komisija pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.