Rusija mini 20-ąsias Beslano tragedijos metines (papildyta)

Rusija sekmadienį minėjo 20-ąsias Beslano tragedijos, kai 2004-aisiais per įkaitų dramą mokykloje buvo nužudyta daugiau kaip 330 žmonių, daugiausia vaikų, metines.

Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis šiuolaikinėje šalies istorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tuo metu jau buvo valdžioje, praėjusį mėnesį apsilankė mokykloje pirmą kartą po žudynių. Jis palygino šią tragediją su Ukrainos karių įsiveržimu į Rusijos Kursko regioną.

2004 metų rugsėjo 1-ąją kovotojai, tarp jų čečėnai, šturmavo mokyklą Beslano mieste Kaukazo Šiaurės Osetijos regione.

Pirmąją mokslo metų dieną moksleiviai, jų artimieji ir mokytojai šventė mokyklos kieme. 

Įkaitų drama truko apie 50 valandų ir baigėsi susišaudymu, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą po virtinės sprogimų mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi 1 100 įkaitų – moksleivių, mokytojų ir tėvų. 

Po chaotiško Rusijos specialiųjų pajėgų puolimo išpuolis baigėsi kruvinomis kautynėmis, per kurias žuvo 334 žmonės, įskaitant 186 vaikus, ir buvo sužeista daugiau kaip 750 žmonių.

Per sekmadienį vykusias minėjimo iškilmes buvę mokiniai, išgyvenę žudynes, ėjo per mokyklos aikštę, nešini aukų portretais ir baltomis rožėmis.

Jie vilkėjo marškinėlius su angelo piešiniu, kurį nupiešė viena iš nužudytų mergaičių.

Giminaičiai, išpuolį išgyvenę asmenys ir pareigūnai, tarp jų regiono gubernatorius Sergejus Meniaila, padėjo gėlių ir atsiklaupė prie kryžiaus sudegusioje buvusios mokyklos sporto salėje, kuri tapo memorialu.

Beslano motinų, kurių vaikai žuvo per išpuolį, grupė, jau seniai reikalaujanti Rusijos pareigūnų atlikti objektyvų tyrimą – surengė spaudos konferenciją.

Moterys susitiko su V. Putinu, kai jis apsilankė mokykloje.

Susanna Dudijeva, viena iš Beslano motinų grupės narių, sakė, kad uždavė V. Putinui daug klausimų „apie federalinių ir regioninių teisėsaugos institucijų vadovų veiksmus ar neveiklumą“, pranešė socialinio tinklo „Telegram“ savivaldybės kanalas. 

„Negyjanti žaizda“

2004 metais apsiaustis Šiaurės Osetijoje buvo surengta tuo metu, kai vyko čečėnų separatistų, kuriuos V. Putinas vadino „teroristais“, sukilimas

1999 metų pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki tapimo prezidentu, V.Putinas pradėjo didelį puolimą, siekdamas numalšinti ginkluotą Čečėnijos nepriklausomybės siekį.

Rusijos lyderio karas su Čečėnijos sukilėliais pradžioje padėjo padidinti jo populiarumą, tačiau 2019 metų pabaigoje jis apibūdino Beslano tragediją kaip „asmeninį skausmą“, su kuriuo jis gyvens visą gyvenimą.

V. Putinas ir Kremlius sulaukė kritikos dėl elgesio po išpuolio.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 metais pripažino, kad Rusija anuomet padarė „rimtų klaidų“ kalbant apie prevenciją ir perteklinės jėgos panaudojimą. Teismas paragino Maskvą imtis priemonei tiesai nustatyti ir pasmerkė jos įvykdytus pažeidimus.

Teisių grupės „Memorial“ teisininkė Tatjana Černikova sekmadienį rašė, kad „praėjus 20 metų po teroro akto ir 7 metams po EŽTT sprendimo (...) pareigūnai vis dar neatliko naujo veiksmingo tyrimo, nors pagal įstatymą privalėjo tai padaryti‘.

V. Putinas, neseniai apsilankęs Beslano mokykloje, palygino šią tragediją su Ukrainos karių įsiveržimu į Rusijos Kursko regioną po dvejų su puse metų nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 

„Kaip mes kovojome su teroristais, taip šiandien turime kovoti su tais, kurie vykdo nusikaltimus Kursko srityje“, – sakė V. Putinas trims Beslano moterų grupės narėms. 

„Tačiau kaip pasiekėme savo tikslų kovoje su terorizmu, taip pasieksime jų ir kovoje su neonaciais“, – pridūrė V. Putinas.

Praėjusį mėnesį V. Putinas ne tik lankėsi Beslano mokykloje, bet ir nuvyko į kapines, kuriose palaidota dauguma aukų.

„Ši tragedija neabejotinai liks negyjanti žaizda visos Rusijos istorinėje atmintyje“, – sakė jis.

Šių metų kovo 22-ąją per kruviniausią išpuolį Rusijoje po žudynių Beslane ginkluotiems užpuolikams įsiveržus į Maskvos koncertų salę žuvo 145 žmonės ir šimtai buvo sužeisti.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ padalinys Vidurinėje Azijoje, o keturi įtariamieji šauliai iš buvusios sovietinės respublikos Tadžikistano yra sulaikyti ikiteisminio tyrimo metu.

Rusijos pareigūnai dėl visko kaltino Ukrainą. Šį kaltinimą Kyijvas atmetė kaip absurdišką.