Rusija – ant nemokumo slenksčio. Ką tai reiškia?

Pasaulio banko analitikų vertinimu Rusija jau artimiausiu metu gali tapti nepajėgi įgyvendinti savo įsipareigojimų tarptautiniams skolintojams. Tarptautinės kredito reitingų vertinimo agentūros „Fitch“ bei „Moody's“ taip pat skelbia, jog nemokumas – beveik neišvengiamas. Ką reiškia šios prognozės ir kokių ekonominių pasekmių reiktų tikėtis?

Skolinimosi politikos ypatumai

Kaip ir dauguma pasaulio šalių, Rusija gali skolintis tarptautinėse rinkose išleisdama vyriausybės obligacijas. Obligacijos - tai vertybinių popierių rūšis. Jei investuotojas nusprendžia įsigyti naujai išleistų Rusijos vyriausybės obligacijų už, pavyzdžiui, 10 000 eurų, jis Rusijos valstybei „paskolina“ šią pinigų sumą. Valstybė tuomet įsipareigoja per nustatytą laiko tarpą gražinti šiuos 10 000 eurų obligacijų savininkui bei mokėti jam palūkanas.

Vyriausybės obligacijos laikomos itin saugia vertybinių popierių rūšimi, mat tikimybė, jog valstybė nesugebės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų dažniausiai labai maža. Vis dėlto itin rimtų ekonominių iššūkių akivaizdoje kai kurių šalių vyriausybės nebeišgali grąžinti savo skolų. Tokiu atveju valstybė tampa nemoki.

Iki Ukrainos karo pradžios daugelis ekspertų Rusijos valstybinio nemokumo riziką vertino kaip itin mažą. Teigta, jog Rusija turi palyginus žemą skolos lygį bei didelius užsienio valiutų rezervus, todėl rimtos krizės pavyks išvengti.

Vis dėlto daugelis analitikų nenumatė beprecedenčio Vakarų valstybių ekonominio atsako į Rusijos agresiją: Rusijos centrinio banko rezervai buvo įšaldyti, o jos bankai atjungti nuo „SWIFT“ sistemos.

Kremliaus finansų sistemos izoliacija dabar tokia plati, jog Rusija dažnai neturi net techninių galimybių įvykdyti piniginius pervedimus užsienio investuotojams. Su panašiomis problemomis susiduria ir kaimyninė Baltarusija. Taigi, nemokumas, kuris vos prieš mėnesį atrodė menkai tikėtinas, dabar tapo beveik neišvengiamas.

Ilgalaikės pasekmės

Kremliaus nemokumo krizė gali sukelti rimtų ekonominių padarinių. Trumpuoju laikotarpiu Rusijai bus beveik neįmanoma skolintis tarptautinėse rinkose - niekas nenori skolinti pinigų tam, kuris neišgali padengti turimų skolų. Trumpalaikis vyriausybės skolinimasis užtikrina sklandų ekonomikos funkcionavimą, todėl šitoks Rusijos atkirtimas nuo skolinimosi rinkų gali būti itin skausmingas.

Investuotojai, žinoma, sieks atgauti bent dalį prarastų pinigų, todėl taip pat tikėtinas Rusijos aktyvų užsienyje areštavimas. Nemokumas suduotų ir skaudų reputacinį smūgį - Vladimiras Putinas taptų bankrutuojančios valstybės vadovu.

Rusija su nemokumo problemomis jau buvo susidūrusi 1998-ųjų krizės metu. Tačiau tuomet Vakarų institucijos gana geranoriškai žiūrėjo į Rusijos patiriamus finansinius sunkumus bei padėjo jai įveikti šią krizę. Šiandien Rusija gyvena ekonominio karo sąlygomis, todėl tokio Vakarų geranoriškumo tikėtis neverta.

Rusijos centrinis bankas galimai mėgins paspartinti savo pinigų „spausdinimo“ politiką tam, kad pataisytų susidariusią padėtį. Tačiau tai veikiausiai tik padidintų jau ir taip aukštą infliacijos lygį bei pagreitintų rublio nuvertėjimą. Kremliui taip pat teks smarkiai apkarpyti savo išlaidas, o tai skaudžiai kirs per eilinių rusų kišenes.

Vis dėlto nemokumo padariniai gali pasklisti ir už Rusijos ribų. Didelė dalis Rusijos vyriausybės obligacijų yra Vakarų valstybių investuotojų rankose. Europos bankai, pensijų fondai bei kitos finansinės institucijos galimai bus priverstos nurašyti Rusijos skolas, o tai gali įnešti chaoso ir į Vakarų finansų rinkas. Taigi, artimiausi mėnesiai pasaulio ekonomikai bus itin neramūs.