Ruošdamiesi Velykoms, neskubėkite pirkti – to, ko gali prireikti, nesunkiai rasite savo namuose

Ruošdamiesi laukiamiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms – dauguma šventinę nuotaiką namuose kuria juos puošdami, ieškodami dekoracijų stalui, planuodami vaišes ar dovanas artimiesiems. Mažiau yra daugiau – šia taisykle, dėliojant Velykų planus, siūlo vadovautis specialistai, sykiu primena – šventinę nuotaiką kuria visai ne daiktai, dalis kurių šventėms vos pasibaigus atsiduria sąvartynuose, bet laikas kartu.

Įsigyti daiktą, tik apgalvojus

Kaip pastebi ekologė, aplinkosaugininkė, projekto „Kita forma“ sumanytoja Vaida Griškevičienė, nuolat skubėdami, mat dienotvarkės perpildytos, o laiko poilsiui ir šeimai trūksta, prieš šventes žmonės išties skuba kurti šventinę nuotaiką, puošti namus, ieško, ką, galbūt, kartu su šeima galėtų pasigaminti patys. 

„Norėdami ne pirkti, bet pasigaminti velykinių dekoracijų namams ar stalui, neretai papildomai įsigyjame daiktų, kuriuos panaudosime tik kartą – jų gamybai. Pavyzdžiui, namus norisi papuošti Velykų vainiku. Nusiperkate polistireninio putplasčio pagrindą, įvairių detalių, smulkmenų, pasigaminate vainiką, tačiau lieka daugybė atliekų, kurios neretai keliauja į konteinerį. Arba internete dalijamasi idėja, kaip panaudojant vienkartines lėkštes sukurti kiaušinių laikiklį. Bet jei namuose vienkartinių lėkščių nėra – skubame pirkti. Visuomet primenu: pirmiausia, apžiūrėkite, ką turite namuose. Galbūt, pernai nusipirkote velykinį vainiką, dekoracijų stalui, kurias su šeima galite atnaujinti, pagalvoti, kaip jomis naujai dekoruoti aplinką, ko iš tiesų trūksta, tuomet tas laikas kartu iš tiesų bus prasmingas. Juk vienas vainikas, šiek tiek atnaujintas, tikrai gali tikti Kalėdoms ir Velykoms. Kaip ir šventinės lemputės. Šventę bei šventinę nuotaiką kurti būtina, tačiau daiktus perkant ne vienai dienai, o galvojant apie ateitį. Kita vertus, mes dažnai pamirštame, jog nuotaiką kuria visai ne daiktai, dekoracijos ar šventinė atributika“, – kalbėjo V. Griškevičienė.

Pati Vaida – švenčių mėgėja, tad laukdama Velykų su šeima taip pat kasmet dekoruoja namus. Ruošdamasi svarbiausiai pavasario šventei, visuomet namuose pamerkia šakelių, kurias puošia tuo, ką jau turi, arba pasigamina, tačiau žinodama, jog papuošimus naudos kelerius metus. Vaidos namuose galima rasti ir keraminių statulėlių, kurios taip pat naudojamos ilgą laiką. „Kiekvienas pirktas daiktas mūsų namuose turi savo istoriją, prisiminimą, kurį norisi saugoti kuo ilgiau. Svarbiau kurti prisiminimus, o ne dekoracijas, ypač jei pasigaminę jas slepiame stalčiuje arba išmetame. Svarbu nepamiršti ir to, jog, pasibaigus šventėms, turime rasti vietą daiktams, tuomet jie, tikėtina, nebus pamiršti, o naudojami ir ateityje“, – priminė pašnekovė. 

Dar viena taisyklė, kurios moteris laikosi – į parduotuvę eiti tik su pirkinių sąrašu. Nors dažnai išgirstanti, jog artėjant Velykoms būtina pasirūpinti dovanomis, nustebinti artimuosius, kartoja: dovana – nebūtinai daiktas, ją gali atstoti dėmesys, laikas ir bendravimas. 

Rūšiuoti – atsakingai

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas pritaria: ruošdamiesi svarbiausiai pavasario šventei kiekvienas turime pagalvoti, kiek iš tiesų daiktų perkame ir išmetame, ką galime panaudoti pakartotinai, apsikeisti ar pasidalyti, o tuomet – kaip tinkamai rūšiuoti įvairias atliekas, kad kuo daugiau jų būtų perdirbtos, o ne atsidurtų sąvartynuose. Tvariems sprendimams reikia daugiau laiko, pastangų, tačiau jie atneša ir naujų patirčių. 

„Tikrai sutinku, jog į šventes turėtume žiūrėti kūrybiškai: išties nebūtina skubėti pirkti visko, ko tik, galbūt, gali prireikti. Namų dekoracijoms, dovanų pakavimui ar pačioms dovanoms galima panaudoti daiktus, jau turimus namuose, maisto produktus įsigyti iš anksto susidarius sąrašą, ir, kas itin svarbu, susidariusias atliekas tinkamai rūšiuoti“, – kalbėjo L. Černiauskas. 

Plastiko pintinės margučiams, plastikiniai ar iš polistireninio putplasčio pagaminti dekoratyviniai kiaušiniai Velykų medžiui, keraminės zuikių statulėlės – įsigyti neapgalvotai, vienam kartui, galiausiai atsiduria mišrių atliekų konteineryje, mat nėra pakuotės ir nėra perdirbamos. 

Pašnekovas priminė, jog į pakuočių konteinerius gali būti metamos tik pakuočių atliekos. Prieš išmetant, pakuotes svarbu suspausti, kad ir taip švenčių laikotarpiu greičiau užsipildančiuose konteineriuose vietos užtektų ilgiau, jei įmanoma, reikėtų atskirti sudėtinių pakuočių dalis, pavyzdžiui, kartoną ir plastiką. 

Net ir suprantantys, kokią žalą aplinkai daro besaikis vartojimas, svarbiausių metų švenčių metu dažnai atsipalaiduoja, skuba apdovanoti artimuosius, pakviesti juos prie gausaus vaišių stalo. Nuo šių metų pradžios maisto ir virtuvės atliekos rūšiuojamos, jas atskiriant nuo kitų: į maisto atliekų konteinerius gali būti metami mėsos, žuvies, pieno, vaisių, daržovių, kitų maisto produktų likučiai, arbatos tirščiai ir pakeliai, kavos tirščiai ir jų filtrai, riebalais ar kitais maisto produktais suteptas popierius bei popieriniai rankšluosčiai, tačiau juose ne vieta skysčiams, maisto atliekoms su stiklinėmis, metalinėmis ar plastikinėmis pakuotėmis, tabako gaminiams, vaistams ir pan. 

Naudojantys komposto dėžes į jas gali mesti augalines virtuvės ir žaliąsias atliekas, kurių švenčių metu tikrai netrūksta: bananų žieves, obuolių graužtukus, bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kiaušinių lukštus. 

Planuoja ir ruošiasi atsakingai

Kad švenčių metu susidaro daugiau maisto atliekų, sutinka ir tinklaraščio „Gaminame ir mėgaujamės“ autorė Viktorija Klopova, todėl ji pati, planuodama šventinį stalą, tariasi su artimaisiais, ką kiekvienas gamins ar atsiveš, kad maisto nebūtų per daug. Svarstydama, ką gamins šventėms, iš karto pagalvoja ir apie tai, kam, prireikus, galėtų panaudoti likučius. Viktorija savo šeimoje laikosi kelių taisyklių: kadangi dažo margučius, jei įmanoma, kiaušinių nenaudoja kitiems patiekalams, o liesą mėsą – tik užkandžiams. Būtinai kepa velykinę pynę, jei šios nespėja suvalgyti, likučius panaudoja džiūvėsėliams pasigaminti. 

Nors kai kurios šeimos vis dar dažo keliasdešimt margučių, moteris pataria įpročius keisti ir jų dažyti tiek, kiek paprastai šeimos nariai suvalgo. 

Jei margučių visgi liko, virti kiaušiniai šaldytuve gali būti laikomi ne ilgiau nei savaitę. Antrąją Velykų dieną kiaušinius sumaišiusi su šiek tiek sūrio ir majonezo, pašnekovė gamina karštus sumuštinius, o iš sluoksniuotos tešlos – nesaldžias bandeles. Jų įdarui puikiai tinka susmulkinti kiaušiniai, sumaišyti su žolelėmis, varške ir česnaku bei jogurtu.  

„Svarbiausia rekomendacija – nedažyti margučių tiek, kad nežinotumėte, ką su jai daryti. Labai svarbu ir atsakingai rinktis margučių dažus. Neskubėkite rinktis cheminių dažų, juk virtuvėje galima rasti  natūralių: svogūnų lukštų, burokėlių, mėlynojo kopūsto, arbatos maišelių ar juodųjų ryžių“, – patarė Viktorija. 

Sostinėje gyvenanti moteris ir pati atsakingai rūšiuoja maisto atliekas – į atliekų kibirėlį meta daržovių liekanas, kiaušinių lukštus, vienkartinius popierinius rankšluosčius. Maisto likučius, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, šaldo arba sunaudoja gamindama kitus patiekalus. 

Įsigyti daiktą, tik apgalvojus

V. Griškevičienė, nuolat skubėdami, mat dienotvarkės perpildytos, o laiko poilsiui ir šeimai trūksta, prieš šventes žmonės išties skuba kurti šventinę nuotaiką, puošti namus, ieško, ką, galbūt, kartu su šeima galėtų pasigaminti patys. 

„Norėdami ne pirkti, bet pasigaminti velykinių dekoracijų namams ar stalui, neretai papildomai įsigyjame daiktų, kuriuos panaudosime tik kartą – jų gamybai. Pavyzdžiui, namus norisi papuošti Velykų vainiku. Nusiperkate polistireninio putplasčio pagrindą, įvairių detalių, smulkmenų, pasigaminate vainiką, tačiau lieka daugybė atliekų, kurios neretai keliauja į konteinerį. Arba internete dalijamasi idėja, kaip panaudojant vienkartines lėkštes sukurti kiaušinių laikiklį. Bet jei namuose vienkartinių lėkščių nėra – skubame pirkti. Visuomet primenu: pirmiausia, apžiūrėkite, ką turite namuose. Galbūt, pernai nusipirkote velykinį vainiką, dekoracijų stalui, kurias su šeima galite atnaujinti, pagalvoti, kaip jomis naujai dekoruoti aplinką, ko iš tiesų trūksta, tuomet tas laikas kartu iš tiesų bus prasmingas. Juk vienas vainikas, šiek tiek atnaujintas, tikrai gali tikti Kalėdoms ir Velykoms. Kaip ir šventinės lemputės. Šventę bei šventinę nuotaiką kurti būtina, tačiau daiktus perkant ne vienai dienai, o galvojant apie ateitį. Kita vertus, mes dažnai pamirštame, jog nuotaiką kuria visai ne daiktai, dekoracijos ar šventinė atributika“, – kalbėjo V. Griškevičienė.

Pati Vaida – švenčių mėgėja, tad laukdama Velykų su šeima taip pat kasmet dekoruoja namus. Ruošdamasi svarbiausiai pavasario šventei, visuomet namuose pamerkia šakelių, kurias puošia tuo, ką jau turi, arba pasigamina, tačiau žinodama, jog papuošimus naudos kelerius metus. Vaidos namuose galima rasti ir keraminių statulėlių, kurios taip pat naudojamos ilgą laiką. „Kiekvienas pirktas daiktas mūsų namuose turi savo istoriją, prisiminimą, kurį norisi saugoti kuo ilgiau. Svarbiau kurti prisiminimus, o ne dekoracijas, ypač jei pasigaminę jas slepiame stalčiuje arba išmetame. Svarbu nepamiršti ir to, jog, pasibaigus šventėms, turime rasti vietą daiktams, tuomet jie, tikėtina, nebus pamiršti, o naudojami ir ateityje“, – priminė pašnekovė. 

Dar viena taisyklė, kurios moteris laikosi – į parduotuvę eiti tik su pirkinių sąrašu. Nors dažnai išgirstanti, jog artėjant Velykoms būtina pasirūpinti dovanomis, nustebinti artimuosius, kartoja: dovana – nebūtinai daiktas, ją gali atstoti dėmesys, laikas ir bendravimas. 

Rūšiuoti – atsakingai

L. Černiauskas pritaria: ruošdamiesi svarbiausiai pavasario šventei kiekvienas turime pagalvoti, kiek iš tiesų daiktų perkame ir išmetame, ką galime panaudoti pakartotinai, apsikeisti ar pasidalyti, o tuomet – kaip tinkamai rūšiuoti įvairias atliekas, kad kuo daugiau jų būtų perdirbtos, o ne atsidurtų sąvartynuose. Tvariems sprendimams reikia daugiau laiko, pastangų, tačiau jie atneša ir naujų patirčių. 

„Tikrai sutinku, jog į šventes turėtume žiūrėti kūrybiškai: išties nebūtina skubėti pirkti visko, ko tik, galbūt, gali prireikti. Namų dekoracijoms, dovanų pakavimui ar pačioms dovanoms galima panaudoti daiktus, jau turimus namuose, maisto produktus įsigyti iš anksto susidarius sąrašą, ir, kas itin svarbu, susidariusias atliekas tinkamai rūšiuoti“, – kalbėjo L. Černiauskas. 

Plastiko pintinės margučiams, plastikiniai ar iš polistireninio putplasčio pagaminti dekoratyviniai kiaušiniai Velykų medžiui, keraminės zuikių statulėlės – įsigyti neapgalvotai, vienam kartui, galiausiai atsiduria mišrių atliekų konteineryje, mat nėra pakuotės ir nėra perdirbamos. 

Pašnekovas priminė, jog į pakuočių konteinerius gali būti metamos tik pakuočių atliekos. Prieš išmetant, pakuotes svarbu suspausti, kad ir taip švenčių laikotarpiu greičiau užsipildančiuose konteineriuose vietos užtektų ilgiau, jei įmanoma, reikėtų atskirti sudėtinių pakuočių dalis, pavyzdžiui, kartoną ir plastiką. 

Net ir suprantantys, kokią žalą aplinkai daro besaikis vartojimas, svarbiausių metų švenčių metu dažnai atsipalaiduoja, skuba apdovanoti artimuosius, pakviesti juos prie gausaus vaišių stalo. Nuo šių metų pradžios maisto ir virtuvės atliekos rūšiuojamos, jas atskiriant nuo kitų: į maisto atliekų konteinerius gali būti metami mėsos, žuvies, pieno, vaisių, daržovių, kitų maisto produktų likučiai, arbatos tirščiai ir pakeliai, kavos tirščiai ir jų filtrai, riebalais ar kitais maisto produktais suteptas popierius bei popieriniai rankšluosčiai, tačiau juose ne vieta skysčiams, maisto atliekoms su stiklinėmis, metalinėmis ar plastikinėmis pakuotėmis, tabako gaminiams, vaistams ir pan. 

Naudojantys komposto dėžes į jas gali mesti augalines virtuvės ir žaliąsias atliekas, kurių švenčių metu tikrai netrūksta: bananų žieves, obuolių graužtukus, bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kiaušinių lukštus. 

Planuoja ir ruošiasi atsakingai

Kad švenčių metu susidaro daugiau maisto atliekų, sutinka ir tinklaraščio „Gaminame ir mėgaujamės“ autorė Viktorija Klopova, todėl ji pati, planuodama šventinį stalą, tariasi su artimaisiais, ką kiekvienas gamins ar atsiveš, kad maisto nebūtų per daug. Svarstydama, ką gamins šventėms, iš karto pagalvoja ir apie tai, kam, prireikus, galėtų panaudoti likučius. Viktorija savo šeimoje laikosi kelių taisyklių: kadangi dažo margučius, jei įmanoma, kiaušinių nenaudoja kitiems patiekalams, o liesą mėsą – tik užkandžiams. Būtinai kepa velykinę pynę, jei šios nespėja suvalgyti, likučius panaudoja džiūvėsėliams pasigaminti. 

Nors kai kurios šeimos vis dar dažo keliasdešimt margučių, moteris pataria įpročius keisti ir jų dažyti tiek, kiek paprastai šeimos nariai suvalgo. 

Jei margučių visgi liko, virti kiaušiniai šaldytuve gali būti laikomi ne ilgiau nei savaitę. Antrąją Velykų dieną kiaušinius sumaišiusi su šiek tiek sūrio ir majonezo, pašnekovė gamina karštus sumuštinius, o iš sluoksniuotos tešlos – nesaldžias bandeles. Jų įdarui puikiai tinka susmulkinti kiaušiniai, sumaišyti su žolelėmis, varške ir česnaku bei jogurtu.  

„Svarbiausia rekomendacija – nedažyti margučių tiek, kad nežinotumėte, ką su jai daryti. Labai svarbu ir atsakingai rinktis margučių dažus. Neskubėkite rinktis cheminių dažų, juk virtuvėje galima rasti  natūralių: svogūnų lukštų, burokėlių, mėlynojo kopūsto, arbatos maišelių ar juodųjų ryžių“, – patarė Viktorija. 

Sostinėje gyvenanti moteris ir pati atsakingai rūšiuoja maisto atliekas – į atliekų kibirėlį meta daržovių liekanas, kiaušinių lukštus, vienkartinius popierinius rankšluosčius. Maisto likučius, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, šaldo arba sunaudoja gamindama kitus patiekalus.