Rumunija, Vengrija, Sakartvelas ir Azerbaidžanas imasi jūrinės elektros jungties projekto

Rumunija, Vengrija, Sakartvelas ir Azerbaidžanas antradienį įsteigė bendrą įmonę, kuri po Juodąja jūra nuties elektros kabelį, kad Europos Sąjungai (ES) iš Rytų Kaukazo būtų tiekiama daugiau atsinaujinančiosios energijos.

2022 metais šių keturių šalių vadovų patvirtintas projektas įgavo pagreitį po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – tai atkreipė dėmesį į ES priklausomybę nuo rusiškos energijos, nes kainos smarkiai išaugo. Nuo to laiko 27 šalių blokas siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Ši jungtis per Sakartvelą turi sujungti Azerbaidžaną, kuris, kaip manoma, turi didelį potencialą gaminti energiją Kaspijos jūros vėjo jėgainėse, su ES narėmis Rumunija ir Vengrija.

Antradienį Rumunijos sostinėje vykusiame susitikime keturių minėtų šalių ministrai pristatė bendrą įmonę, teigdami, kad projektas padės sustiprinti energetinį saugumą ir sumažinti elektros kainas vartotojams.

Rumunijos energetikos ministras Sebastianas Burduja teigė, kad šis projektas yra strategiškai svarbus jo šaliai ir ES.

„Jei pažvelgtumėte į pastarųjų kelių mėnesių Europos energetikos žemėlapį (...), pamatytumėte, kad rytiniame flange pastaruoju metu iš esmės mokame labai didelę kainą – ir taip yra todėl, kad nėra pakankamos diversifikacijos“, – sakė jis.

Azerbaidžano energetikos ministras Parvizas Shahbazovas sakė, kad atsinaujinančiosios energijos panaudojimas padės spręsti klimato kaitos problemas.

Pasak jo, povandeninė elektros jungtis yra svarbi energetiniam saugumui, „tačiau kartu ji užtikrins ir žaliąją energiją, (...) kuri yra labai svarbi tarptautinės bendruomenės darbotvarkėje“.

Antradienį vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Bulgarijos energetikos viceministras ir buvo aptarta galimybė šiai ES narei prisijungti prie projekto.

S. Burduja ir P. Shahbazovas sakė, kad kitas susitikimas dėl projekto bus surengtas vėliau šiais metais Azerbaidžane vyksiančiame Jungtinių Tautų susitikime dėl klimato kaitos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen po susitarimo pasirašymo ceremonijos Bukarešte 2022 metais pareiškė, kad šiuo projektu blokas galutinai „atsuka nugarą“ priklausomybei nuo rusiško iškastinio kuro ir diversifikuoja energijos tiekimą.

Tuo metu skelbta, kad ši 1 195 km ilgio jungtis veikti turėtų pradėti ne anksčiau 2029 metų.