Rumunai protestuoja po atšaukto prezidento rinkimų antro turo

Virš 100 Rumunijos gyventojų sekmadienį protestavo prie balsavimo apylinkės netoli Bukarešto kartu su kraštutinių dešiniųjų lyderiu prezidento rinkimuose Calinu Georgescu. Šalies aukščiausios instancijos teismas atšaukė gruodžio 8 dieną turėjusį vykti antrąjį rinkimų turą kilus įtarimams dėl Rusijos daromos įtakos.

C. Georgescu netikėtai laimėjo lapkričio 24 d. vykusį pirmąjį turą su Ukraina besiribojančioje NATO ir ES narėje, tačiau Rumunijos Konstitucinis teismas penktadienį vienbalsiai nusprendė anuliuoti visą rinkimų procesą, nes jį „lydėjo (...) daugybė pažeidimų, įskaitant rinkimų įstatymų pažeidimus“.

Sprendimas anuliuoti rinkimus priimtas po to, kai šią savaitę prezidentūra išslaptino daug žvalgybos dokumentų, kuriuose išsamiai išdėstyti kaltinimai C. Georgescu ir Rusijai, tarp kurių – „masinė“ reklama socialinėje žiniasklaidoje ir kibernetinės atakos.

Sekmadienį prie balsavimo apylinkės netoli Bukarešto susirinko daugiau kaip 100 žmonių, kurie skandavo „Šalin diktatūrą“, „Norime balsuoti“ ir „Vagys“.

„Stoviu čia už demokratiją, nes, mano nuomone, jos nebėra“, – AFP sakė 60-metė mokytoja Adriana Iaercau.

„Mes esame su juo (Georgescu) nuo pat pradžių. Tai buvo demokratinis procesas. Viskas buvo gerai iki penktadienio, kai jie nusprendė nužudyti demokratiją, kuri buvo įvesta Rumunijoje 1989 m., kai baigėsi komunizmas“, – sakė 46-erių buhalteris Sorinas Scuratovschi.

C. Georgescu tvirtino, kad valdžios institucijos atšaukė rinkimus iš baimės, kad jis laimės.

„Aš esu čia vardan demokratijos ir visada būsiu“, – stovėdamas prie uždarytos rinkimų apylinkės žurnalistams sakė C. Georgescu.

Sprendimą atšaukti rinkimus pavadinęs „įformintu valstybiniu perversmu“, C. Georgescu sakė, kad kreipėsi į teismą, kaip ir kita kraštutinių dešiniųjų partija AUR, kuri taip pat paragino savo šalininkus sekmadienį eiti į rinkimų apylinkes.

Praėjusį savaitgalį surengtus rinkimus laimėję socialdemokratai formuoja naują Rumunijos vyriausybę, kuri turės nustatyti naują prezidento rinkimų datą.

Per parlamento rinkimus kraštutinių dešiniųjų partijos sulaukė beprecedentės paramos iš trečdalio rinkėjų šalyje, susiduriančia su didėjančia infliacija ir tvyrančia baime dėl Rusijos karo Ukrainoje.