Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena

Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga – smegenų liga, kurią signalizuoja prastėjanti atmintis.

Patarimai sergantiems ir jų artimiesiems

Alzheimerio liga kasmet kamuoja vis daugiau žmonių, bet ankstyvosiose stadijose ji vis dar diagnozuojama pakankamai retai.

Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-12 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių, 20-25 proc. tarp 80-90 m. amžiaus žmonių, ir daugiau nei 30 proc. virš 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga.

Minėdami Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną (rugsėjo 21 d.), sveikatos specialistai ragina susipažinti su pagrindiniais šios ligos požymiais bei gydymo būdais, kurie galėtų padėti jau sergantiems.

Alzheimerio liga - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga.

Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Iki šiol nežinoma, kas ją sukelia ir nėra būdų ją išgydyti.

Ligos pradžia yra visiškai nematoma ir ją pastebėti gali tik akyli artimieji. Kai vyresnis žmogus ima pamiršti dalykus, kuriuos anksčiau darė visiškai paprastai, jei, pavyzdžiui, į kavą vietoje cukraus pradeda dėti druską, tai jau yra labai aiškus ženklas apie galimą ligą. Bet jos pradžia dažniausiai būna ne tokia aiški. Panašius incidentus privalo pastebėti artimieji, nes pats žmogus to greičiausiai nesuvoks.

Svarbiausia kovojant su Alzheimerio liga – kaip įmanoma ankstyvesnis ligos diagnozavimas: vyresnių nei 50 metų žmonių organizme vyksta sklerotiniai pakitimai, kraujagyslės siaurėja, o cholesterolio kiekis didėja.

Kad senėjimas vyktų sveikai, žmogus negali pamiršti tiek fizinio krūvio, tiek krūvio protinei sistemai – ne be reikalo šiandien egzistuoja įvairūs mokymai, studijos vyresnio amžiaus žmonėms.

Sergantieji šia liga vis dažniau yra jaunesni žmonės, tad sveikatos stiprinimo specialistai ragina visuomenę domėtis ligos profilaktika, kuri padėtų dar prieš susergant: bet koks atminties suprastėjimas jau yra signalas.

Kai tik pradedate pamiršti draugų vardus ar kitas kasdienes detales, net jei jaučiatės puikiai - tai prastas ženklas. Nustatyti, ar sergama Alzheimerio liga, gali tik gydytojas, tačiau imtis prevencinių priemonių derėtų kiekvienam vyresniam žmogui.

Kaip sumažinti susirgimo riziką?

• Intelektinė stimuliacija (pvz. žaidimas šachmatais, kryžiažodžių sprendimas). Mokymasis groti/grojimas muzikos instrumentu, menai, dainavimas, tapymas ir t.t.

• Reguliarūs fiziniai pratimai.

• Socialinis aktyvumas (nuolatinis tarpusavio bendravimas, visuomeninė veikla).

• Sveikatai palanki mityba: maistas ypatingai praturtintas B grupės vitaminais, folio rūgštimi, kariu, Omega-3 riebiosiomis rūgštimis (daugiausia randama žuvų taukuose), vaisiais ir daržovėmis. Vengti riebaus, kaloringo maisto.

• Saikingas alkoholio vartojimas.

Svarbiausias patarimas – nemeluoti pačiam sau. Prastėjanti atmintis gali signalizuoti apie labai rimtus sutrikimus, kurių išsigydyti savo jėgomis nepavyks, o ir bandyti nepasitarus su profesionalais, labai rizikinga.

Be atmintiems ir motorikos susilpnėjimo ligoniams būdinga ir staigi nuotaikų kaita, dėl kurios vieną akimirką žmogus gali atrodyti ne tik ramus, bet ir apatiškas, o jau po kelių sekundžių be jokios priežasties tapti piktas ir agresyvus. Todėl ši liga tampa didžiuliu iššūkiu ne vien ja sergantiems, bet ir artimiesiems.

Norint palengvinti naštą, raginama kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų praustis, valgyti ir keltis tuo pačius metu, visuomet palikti daiktus ten pat ir t.t.

Ankstyvesnėse stadijose jokiu būdu negalima pradėti už žmogų daryti jo darbų. Dažnai artimieji nori už ligonį ruošti maistą, perimti jo atsakomybes tvarkant namus ir kitas atsakomybes, nes taip šis turės mažiau vargo. Tačiau tai turės atvirkščią efektą. Norint ilgiau išlaikyti žmogaus protą guvų, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip žmogus tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra.

Taip pat verta kalbėti paprastais sakiniais, patalpoje naudoti kuo daugiau laikrodžių, kalendorių bei spalvotų lapukų, ženklinančių kur kas padėta.

Alzheimerio liga sergantis žmogus privalo kuo ilgiau išlikti pats savimi. O tam reikia kartoti tai, ką jis darė būdamas sveikas. Pirmosiose stadijose kūnui reikia ne ilsėtis, bet priešingai, veikti, skaityti, judėti ir prisiimti už save atsakomybę.

Galiausiai ligonį slaugantiems negalima pamiršti savęs – kito poreikiams paskyrus visą savo laiką žmogus paprasčiausiai išsenka psichologiškai, o tuomet pasirūpinti ligoniu tiesiog nebeįmanoma.

...Mes visi norime gražios, šviesios senatvės. Nenorime neįgalumo, ligų. Tačiau psichikos sutrikimus senatvėje lemia ne tik psichinės ligos, bet ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, senėjimo procesas, pagaliau, mūsų gyvensenos ypatumai: medžiagų apykaita, mityba, darbo ir poilsio režimas. Tai, kaip gyvename, niekur nedingsta, lieka mūsų kūne. Orientuotis vien į smegenų mankštą ir tikėtis gražios, malonios senatvės būtų per daug optimistiška ir paprasta. Juk Alzheimerio liga serga ir inteligentai, mokslininkai, kiti garsūs žmonės, nebūtinai tie, kurie nesirūpina savo protu ir intelektu.

Nebūkite abejingi savo sveikatai, laiku kreipkitės į medikus!