Rūdninkų karinio miestelio vystymą pristatęs krašto apsaugos ministras tiki, kad viską galima spėti (papildyta)

Trečiadienį vokiečių kariams skirto Rūdninkų karinio miestelio urbanistinį maketą pristatęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad šio 995 mln. eurų vertės projekto statybas tikimasi užbaigti iki 2027-ųjų pabaigos. Anot jo, svarbiausia šių metų gruodį patvirtinti investicinį projektą dėl antrojo etapo infrastruktūros vystymo.

„Nors ir savotiškas tarpuvaldis, darbai nestovi. (...) Urbanistinė studija yra pamatas tam, kad galėtume judėti į priekį“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.

„Kalbant apie artimiausius darbus, urbanistinės studijos pagrindu yra labai svarbu pasitvirtinti investicinį projektą. Esame jį parengę, reikia patvirtinti gruodžio pradžioje Vyriausybėje ir paskelbti pirkimą dėl antrojo etapo. Kompanijos, su kuriomis konsultuojamės, kalba, kad 2,5 metų statyboms yra įtemptas, bet galimas laikas, kai būtų galima padaryti visą šį projektą“, – pabrėžė jis.

Ministras nurodė, kad viso karinio miestelio investicinė vertė, dabartiniais skaičiavimais, sieks maždaug 995 mln. eurų.

„Tai, kiek reikės išleisti pinigų, kad miestelis atsirastų, dabartiniais skaičiavimais, yra apie 995 mln eurų. Tai Lietuvos indėlis“, – pažymėjo jis.

Anot L. Kasčiūno, prireikus, Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone pirmiausia būtų galima įrengti svarbiausius karinio miestelio objektus, o laisvalaikio erdves vystyti tik po to.

„Jeigu skaičiuojame, kad 2024 metų pabaigoje paskelbiame pirkimą, jis įvyksta pavasarį, tai po 2,5 metų statybų yra 2027 metų pabaiga. Įtampos sutinku yra, bet viską galima spėti. Šiam projektui taip pat galimas vidinis etapavimas – jeigu reikia, pirmiausia vietos laikyti technikai, tai pradėsime nuo garažų, gyvenamųjų vietų. Krepšinio aikštelės gali palaukti. (...) Klabėti apie kažkokius vėlavimus... Dar daugiau nei trys metai. Tai imi ir darai“, – aiškino ministras.

Kol kas sunkumų dėl laiko nekyla

Pasak jo, kliūčių dėl to, kad laiku galėtų nepavykti įkurti reikiamos infrastruktūros Vokietijos karių brigadai priimti, kol kas nematoma.

„Laiko skaitiklis įsijungė praėjusių metų gruodžio mėnesį. Per tuos 11 mėnesių be abejonės pradėjome daryti darbus. Pirmasis etapas vystosi, pirkimas įvykęs, vykdomi išminavimo darbai, nutiesta apie 30 kilometrų vidinių kelių, įrenginėjamos kai kurios šaudyklos. (...) Planas šį etapą užbaigti iki 2027 metų vidurio“, – tikino L. Kasčiūnas.

„Vokietijos brigados atvykimas iš principo kuria antros kariuomenės efektą Lietuvoje ir visame Rytų flange. Tai milžiniškas dalykas. Darome viską, kad visa tai pavyktų ir pavyktų kuo greičiau“, – akcentavo jis.

Didžiąją dalį karinio miestelio išlaikymo kaštų padengs Vokietija

Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento atstovas Tomas Burneika, trečiadienį pristatydamas urbanistinį maždaug 200 hektarų ploto karinio miestelio maketą, nurodė, kad visas projektas susidės iš šešių dalių.

„Pagrindinė dalis yra skirta vokiečių brigadai – karinė infrastruktūra, gyvenamieji bendrabučiai. Tuomet bus įkurta lietuviška dalis, kur Lietuvos kariuomenės pajėgos vykdys viso poligono administravimą ir priežiūrą“, – žurnalistams pasakojo T. Burneika.

„Tada yra lauko stovykla, kurią sudaro dvi dalys – lengvų konstrukcijų pastatų stovykla ir palapinių stovykla. Taip pat turėsime sraigtasparnių nusileidimo aikšteles, kur kariai treniruosis. Be to, dar yra numatyta apie 40 hektarų plėtrai“, – tęsė jis.

Taip pat, anot Logistikos departamento atstovo, vokiečiai iškėlė reikalavimą turėti visoje Lietuvoje veikiantį radiją.

„Todėl reakreacinės paskirties pastatas savyje turės radijo studiją. Taip pat bus trys koplyčios, parduotuvė, kitos laisvalaikio vietos, mokymo infrastruktūros pastatai, simuliaciniai įrengimai“, – teigė jis.

Kaip pažymėjo T. Burneika, visą aktyvią ir simuliacinę įrangą vokiečiai atsiveš ir susimontuos patys. Taip pat, anot jo, Vokietija padengs ir didžiąją dalį karinio miestelio išlaikymo lėšų.

„Kol kas dar yra tariamasi dėl išlaikymo kaštų, bet didžioji dalis teks Vokietijai. Tai, kuo naudosis Vokietija, mokės Vokietija“, – sakė jis.

Be to, departamento atstovo teigimu, planuojama, kad tam tikru metu Rūdninkų poligone iš viso įsikurs daugiau kaip 6 tūkst. karių.

„Vokietijos dalyje planuojama, kad bus virš 4,5 tūkst. karių civilių, lietuviškoje dalyje – virš 200, kurie aptarnaus ir administruos. Lauko stovykloje numatoma, kad bus tūkstantis ir tūkstantis, tai yra lengvų pozicijų dalyje ir palapinių miestelyje“, – nurodė T. Burneika.

Karinis miestelis įrengiamas dviem etapais

Pirmasis karinio miestelio statybų etapas prasidėjo šių metų rugpjūtį – Rūdninkų poligone buvo įkasta simbolinė kapsulė. Šio etapo metu poligone statomi administracijos pastatai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra, kaip sandėliai, aikštelės, remonto dirbtuvės, garažai, taip pat sargybos pastatas, 600 karių apgyvendinimui skirti bendrabučiai, valgykla. Bendras pirmojo etapo vystomos infrastruktūros pastatų plotas siekia beveik 56 tūkst. kv. metrų.

Antrasis etapas aprėps gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat bene 300 tūkst. kv. metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.

Skelbiama, kad projekto įgyvendinimo terminas siekia 15 metų, iš kurių 2,5 metų skirta projektavimui ir vystymui, o 12,5 metų – miestelio priežiūrai ir paslaugoms.

Už pirmąjį karinio miestelio vystymo etapą atsakinga bendrovė „Eikos statyba“. Su šia įmone 125 mln. vertės rangos ir projektavimo darbų sutartį ministerija pasirašė šių metų rugpjūčio pradžioje.

Antrasis bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Konkursą dėl antrojo etapo infrastruktūros vystymo planuojama skelbti dar šiais metais.

Šiuo metu vystomas Rūdninkų karinis miestelis iš viso užims apie 190 hektarų ploto ir taps pagrindine į Lietuvą perkeliamos Vokietijos brigados tarnybos vieta. Visam Rūdninkų poligono projekto įgyvendinimui planuojama skirti per 470 mln. eurų.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.