Rūdninkų girioje – kritusių „Komaro“ dalinio karių atminimas

Rūdninkų giria yra neatsiejama nuo tautinio išsivadavimo kovų istorijos. Vienas iš tokių įvykių – Armijos Krajovos leitenanto (pseud. „Komar“) dalinio mūšis su NKVD skyriumi, įvykęs 1945 m. sausio 6–7 d. Mūšio metu kritusių „Komaro“ dalinio karių atminimas pagerbtas įrengus šioje vietoje kryžių ir sutvarkius kapą.

Paminklo įrengimą inicijavo Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius, vadovaujamas Zdzislavo Palevičiaus. Vakar, sausio 7 d., prie paminklo žuvusiems Armijos Krajovos kariams surengtos iškilmės, skirtos paminėti prieš 80 metų įvykusius įvykius.

Renginyje dalyvavo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, vicemeras Valdemar Sliževski, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje generalinis konsulas Dariusz Wiśniewski, Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadij Baranovič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė Kristina Slavinska, Šalčininkų dekanato dekanas kun. Ruslan Vilkel, Rūdninkų Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Vygintas Čiurinskas, Baltosios Vokės seniūnijos bendruomenė.

„Esame čia, nes prisimename. Esame čia, nes šį atminimą norime išsaugoti. Prisimename mūsų tautos istoriją, prisimename žmones, kurie buvo prieš mus ir paaukojo save, kad mes būtume laisvi ir gyventume taikoje. Esame čia, kad pagerbtume mūsų tautiečius, o taip pat didžiuotumėmės jų žygdarbiu, kai sunkiais laikais jie turėjo padaryti nelengvą sprendimą. Ateiname čia kaip viso Šalčininkų rajono atstovai, kad nusilenktume didvyriams“, – sakė Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Vilniuje Dariusz Wiśniewski, kalbėdamas apie mūšį Rūdninkų girioje, pabrėžė didvyrišką lenkų karių poelgį ir nepajudinamą lenkų tautos valią kovoje už laisvę.

„Šios vietos istorija yra puikus pavyzdys, kokį dėkingumą turime nešiotis širdyse tiems, kurių dėka galime džiaugtis mūsų laisve. Kasdieniame gyvenime nesuvokiame, kad gyvename gerais laikais ir kad neturime rinktis tarp gyvenimo ir mirties. Linkiu išlaikyti patriotinį nusiteikimą tautiečių pavyzdžiu, kad tokios šventės kaip ši sustiprintų tautinio tapatumo jausmą ir pasididžiavimą lenkiškumu“, – sakė konsulas Dariusz Wiśniewski. 

Iškilmių metu padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Po to visi renginio dalyviai nuvyko į Baltosios Vokės pramogų centrą ir dalyvavo antroje renginio dalyje. Į susirinkusius kreipėsi Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, pristatęs Armijos Krajovos karių mūšio su NKVD daliniu istoriją.

Česlav Stankevič (pseudonimas „Komar“) kilęs iš Ašmenos apylinkių. Jo šeima patyrė sovietų represijų skausmą dar pirmosios sovietų okupacijos metu, kai jo tėvai buvo ištremti į Sibirą. Jis buvo profesionalus kareivis, kuris, kaip ir daugelis kitų, po 1939 metų rugsėjo pralaimėjimo nenuleido rankų ir prisijungė prie ginkluoto pogrindžio.

1942 m. Stankevič davė Armijos Krajovos kario priesaiką ir kovojo su vokiečiais leitenanto Vitoldo Turonkos brigadoje. 1944 m. organizavo vieną pirmųjų Vilniaus krašto savigynos dalinių. Tais pačiais metais jis susisiekė su legendiniu leitenantu Janu Borisevičiumi (Jan Borysewiecz, pseud. „Krysia“). „Komado“ skyrius veikė Šalčininkų ir Eišiškių apylinkėse. Netrukus prie jo prisijungė šimtas karių, kurie visada patyrė sėkmę ir sugebėjo nugalėti didesnius priešų būrius.

Dideli iššūkiai laukė Armijos Krajovos 1945 m., kai prasidėjo stambaus masto sovietų operacija, apėmusi Rūdninkų girios teritoriją. Miško masyvas buvo apsuptas. Sausio 2 d. įvyko šešių lenkų dalinių, kuriuose kovojo 200 karių, susitikimas. Česlavo Stankevičiaus kariai turėjo susikauti su juos persekiojančiu sovietų daliniu. Lenkai patyrė didelių nuostolių, žuvo 25 kareiviai. Sovietai taip pat įvykdė civilių žudynes. Per šį laikotarpį įvairių rūšių represijas Rūdninkų girios apylinkėse patyrė daugiau negu 1000 žmonių.

Patirti pralaimėjimai nesumažino pasipriešinimo. „Komar“ sutelkė naujus žmones ir sausio viduryje tęsė kovą su sovietų daliniais. Jis likvidavo sovietų patrulius ir postus miške, įkūrė ir savo miško bazes. „Komar“ likvidavo agentus, sunaikino administracines įstaigas, susilpnino sovietų kolaborantų tinklą.

Priešai suprato, kad sąžiningoje kovoje neįveiks „Komaro“ dalinio, todėl griebėsi apgaulės. Į šias apylinkes buvo išsiųsti kariai, apsimetę dezertyrais. Jie užmezgė ryšius su Armija Krajova ir išviliojo informaciją apie lenkų karines bazes. Vasarį sovietai puolė „Komaro“ slėptuvę, žuvo apie 30 lenkų karių. „Komar“ buvo suimtas. Žuvusiųjų kūnus sovietai brutaliai įmetė į lenkų civilių namus.

Nepaisant įvykdyto šio nusikaltimo lenkų laisvės dvasia nepalūžo. Vilniaus krašte ir toliau vyko kovos, o svarbiausia šio mūšio žinutė – lenkiškumas išliko didžiausio pasiaukojimo dėka.

Vicemero Valdemaro Sliževskio pranešimą papildė istorinis filmas „Paskutinis „Komaro“ mūšis“ (vert. „Ostatnia Bitwa Komara”), kurio kūrėjai yra istorinės rekonstrukcijos klubas „Garnizon Nowa Wilejka”. Armijos Krajovos kovų Rūdninkų girioje ekranizacija priartino sunkias ginkluoto pogrindžio sąlygas.

„Dėkoju už dėmesį. Dėkoju už bendrą turiningą šios dienos minėjimą. Linkime, kad šių reikšmingų tautinių įvykių atmintis būtų stiprybės šaltinis. Eliza Ožeškowa labai taikliai apibūdino lenkų dvasios charakterį, lydėjusį mus kiekvieną epochą, jog į mūšį buvo vedami ne vergai per prievartą, o savanoriškai ėjo aukštų altorių aukotojai. Jie ėjo su idėjų šviesa savo galvose, su meilės ugnimi savo širdyse aukštai iškėlę galvas ir širdis. Jie buvo stiprūs. Jie buvo laimingi“, – renginio pabaigoje sakė vicemeras Valdemar Sliževski, iškilmių Rūdninkų girioje koordinatorius.