Rūdiškių bibliotekoje – paroda apie legendinį gydytoją C. Šabadą, žinomą ir daktaro Aiskaudos vardu

Kiekviena žmonių karta palieka savo pėdsakus visuomenės istorijoje. Palieka savo išmintį statybose, meno kūriniuose, žmonių tarpusavio santykiuose, tautosakoje. Tačiau laikas lygina buvusias pėdas, uždengia dulkėmis.

Šiandien mažai kas žino ar įsivaizduoja, kaip buvo trypiama mūsų praeitis. Vis retėja gretos žmonių, iš kurių atminties dar neišbluko dramatiškasis mūsų tautos istorijos laikotarpis, kukliųjų jo didvyrių vardai.

Daugiau nei 600 metų Lietuvos teritorijoje gyvenę žydai sukūrė savas tradicijas, kultūrą, todėl būtina šią Lietuvos istorijos dalį parodyti ir saviems, ir pasauliui. 2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Sausio 10-osios vakarą Rūdiškių bibliotekoje vyko parodos „Cemachas Šabadas – daktaras, politikas, švietėjas (1864–1935)“ atidarymas.

Parodą pristatė architektė ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon ir kūrybininkas Albinas Šimanauskas. Apsilankiusieji galėjo išgirsti pasakojimą apie iškilią asmenybę, nepaprastą žmogų Cemachą Šabadą.

Cemachas Šabadas – žydų kilmės gydytojas, medicinos teoretikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės lyderis, humanistas, sugebėjęs suvienyti visų tautybių žmones.

C. Šabadas gimė 1864 m. vasario 5 d., didesniąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje. 1889 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Prasidėjus šiltinės ir choleros epidemijoms, su grupe medikų išvyko į Rusiją, Tambovo guberniją. Vėliau su šiomis ligomis jam teko kovoti ir Lietuvoje. Stažavosi Bendrosios patologijos institute Maskvoje pas profesorių A. B. Fochtą, tobulinosi Vienoje, 1894 m. apgynė daktaro disertaciją apie diabetą. Grįžęs į Vilnių, įsidarbino žydų ligoninėje.

1905 m. už dalyvavimą revoliucijos įvykiuose buvo suimtas ir įkalintas Lukiškių kalėjime, kur taip pat kalėjo ir gydytojas Antanas Vileišis. Vėliau caro teismo buvo ištremtas į Šiaurės guberniją ir tik 1912 m. jam buvo leista grįžti į Vilnių.

Siaučiant tuberkuliozei, C. Šabadas subūrė įvairių tautybių gydytojus. Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje daktaras rūpinosi karo pabėgėliais, buvo Pabėgėlių komiteto narys, taip pat aktyvus Vilniaus bendruomenės narys, lyderis. Jis dalyvavo visuose miesto ir žydų bendruomenės reikaluose. Jo iniciatyva įkurta žydų labdaros draugija, vaikų poilsio stovyklos. 1919–1920 m. vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Nuo 1919 m. iki mirties buvo Vilniaus miesto tarybos narys. C. Šabadas buvo vienas iš žydų mokslinio instituto (YIVO) organizatorių. Ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos problemoms. Jo dėka kiekvienoje mokykloje buvo paskirtas gydytojas. Daktaras C. Šabadas įgyvendino projektą „Pieno lašas“ – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto daviniai ir drabužiai. 1920 m. per pirmuosius veiklos metus programoje dalyvavo 2 270 vaikų.

C. Šabadas stengėsi padėti vargšams, nenuostabu, kad jis tapo pasakos herojaus – daktaro Aiskaudos prototipu. Deja, šis personažas yra žinomesnis už patį C. Šabadą. Pasakos autorius K. Čiukovskis memuaruose rašo, kad su daktaru susipažino Vilniuje dar 1912 metais: „Jis buvo maloniausias žmogus, kokį man teko pažinti. Jis gydė vaikus ir vargšus nemokamai. Jeigu pas jį ateidavo negaluojanti maža mergaitė, tai jis dažniausiai vietoje vaistų paskirdavo pieno ar maisto davinius. Kitą dieną galėjai matyti tą pačią mergaitę pas daktarą atnešusią savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų laukdavo būrys vaikų“.

Daktaras tapo žinomas visiems miestiečiams: turtingiems ir vargšams. Miestiečių pagarbą ir meilę rodo ir tas faktas, kad jo laidotuvių dieną (1935 m. sausio 21-ąją) nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.

C. Šabadas buvo labai aktyvus žmogus, dalyvavęs visuose miesto ir žydų bendruomenės reikaluose, todėl jo veiklos sritį vienu žodžiu apibūdinti yra sunku. 2007 m. gegužės 16 d. Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje Vilniuje C. Šabadui pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas.

Apžvelgę svarbiausius C. Šabado gyvenimo faktus, prisiminėme ir savo miesto istoriją, kurioje taip pat yra iškilių žydų kilmės žmonių, puoselėjusių tuo metu gyvenusių gyventojų gerovę. Džiugu, jog mūsų bendruomenės jaunimas nori pažinti žydų kultūrą, kuri yra visos Lietuvos kultūros dalis, už tai esame dėkingi mokytojoms Zitai Bartkevičienei ir Elenai Červiak. Tariame ačiū Viktorijai Sideraitei Alon ir Albinui Šimanauskui už galimybę eksponuoti unikalią parodą „Cemachas Šabadas – daktaras, politikas, švietėjas (1864–1935)“ Rūdiškių miesto bibliotekoje.

Paroda veiks iki sausio 31 dienos. Kviečiame apsilankyti!

Laima Franckevičienė

Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vedėja