Rokiškio verslininkai: turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje penktadienio popietę žmonių beveik nematyti.

Klasicistinio išplanavimo aikštėje akį labiausiai traukia tarpukario laikus menantis saulės ženklu padabintas obeliskas.

Prie vakarinėje miesto širdies dalyje esančios neogotikinės raudonų plytų bažnyčios sustoję keli autobusai, o šalia jų – grupelė turistų, tačiau miestiečių – vos vienas kitas.

Tai – neįprastas vaizdas prie sostinės šurmulio įpratusiam vilniečiui. Dėl emigracijos į Vakarų Europą ir į Vilnių Rokiškio rajonas per du dešimtmečius neteko maždaug trečdalio gyventojų.

Vietos verslininkai skundžiasi, kad jiems sudėtinga pritraukti jaunus žmones, nes daugelis nori gyventi didmiesčiuose, kur vilioja ne tik didesnės algos, bet ir turiningesnis laisvalaikis.

Siekdami sustabdyti emigraciją, rajono verslininkai prašo centrinės valdžios peržiūrėti regionų ir švietimo sistemą, o patys ketina statyti specialų daugiabutį, skirtą dirbti atvykstantiems jauniems žmonėms.

Tuštėjantis rajonas

Šiaurės rytų Lietuvoje išsidėstęs Rokiškio rajonas ribojasi su Latvija. Statistikos departamento duomenimis, 1996 metais rajone gyveno 45,7 tūkst. gyventojų, šių metų pradžioje – 29,5 tūkstančio.

„Matau vieną didelę problemą – emigraciją, kuri Vilniuje, matyt, nesijaučia. Tai emigracija, susidedanti iš dviejų dalių – emigracija į užsienį, ir emigracija į Vilnių“, – BNS sakė vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.

Statistikų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus iš Rokiškio rajono į užsienį vidutiniškai kasmet išvažiuoja 372 gyventojai, o atvyksta 141 žmogus. Į kitas Lietuvos vietas per pastaruosius penkerius metus išvyko vidutiniškai 794 rokiškėnai, o į rajoną atvyko 608 žmonės.

Rokiškio rąstinių klijuoto tašo bei surenkamų skydinių namų gamybos bendrovės „Skado medis“ vadovas Jonas Sakaitis sako, jog jaunimui rūpi ne tik algos.

„Nėra patrauklu jauniems žmonėms keltis į regionus. Karjeros, laisvalaikio, vaikų užimtumo, švietimo lygio klausimai. Tie veiksniai stabdo žmonių atvykimą čia“, – BNS teigė J. Sakaitis.

Jam antrino ir „Vilniaus degtinės“ valdomos Obelių spirito varyklos vadovas Artūras Užgalis: „Jaunimas nenori čia likti, jie išvažiuoja ir verslininkams nelieka tikslo kurti pasilinksminimo, pramogų erdvių, nes nebus kam ateiti į jas. Gaunasi užburtas ratas.“

Dėl darbo jėgos trūkumo Rokiškio žemės ūkio technikos prekybos ir krovinių vežimo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis prieš dešimtmetį nusprendė bendrovės plėtrą vykdyti ne Rokiškyje, o Kėdainių rajone.

„Didžiausia problema, kai reikia prisikalbinti baigusį absolventą, kad atvažiuotų į Rokiškį. Net ir mokant tą patį atlyginimą kaip Vilniuje, jie susižiūri, kad nėra laisvalaikio. Miesteliuose yra didelis vakuumas jaunimui“, – BNS sakė I. Tarvydis.

Jo teigimu, dėl darbuotojų trūkumo sunku plėsti verslą ar prisivilioti investicijas.

Šių metų pirmąjį ketvirtį visoje Lietuvoje darbuotojai vidutiniškai prieš mokesčius gaudavo 887,8 euro. Rokiškio rajone vidutinis atlyginimas siekė 713,9 euro.

Į Rokiškio rajoną atvykstantys darbuotojai gali susidurti su būsto nuomos problemomis. Nors parduodamas būstas ir pigesnis nei kitose šalies dalyse, tačiau nuomos pasiūla yra labai menka.

Vien algos nepakanka

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis sako, kad vietos valdžia nori pasiūlyti visapusišką „gyvenimo kokybės komplektą“ XX ir XXI amžiaus sandūroje gimusiems jaunuoliams – vadinamajai Z kartai.

„Jeigu tu tik bukai pasiūlysi didelį atlyginimą, tai Z kartos žmogus sakys, kad ne, nes Ispanijoje yra dar didesnis atlyginimas. Mes bandome kalbėti kompleksiškai“, – BNS teigė meras.

Jo teigimu, jaunus žmones gali suvilioti neperpildyti darželiai ir mokyklos, rudenį duris atversiantis naujas 3,5 mln. eurų vertės baseinas, švarus oras ir patogus susisiekimas su visomis rajono įmonėmis.

Kai kurias Rokiškio rajono bendroves vienijančiame Rokiškio verslo klube gimė idėja statyti naują ir jauniems darbuotojams pritaikytą daugiabutį. Jį kartu ketinančios statyti kelios įmonės butus siūlys jauniems darbuotojams.

D. Trumpa tvirtino, kad šiuo metu gyvenimo kokybė Rokiškio rajone yra gera: mokyklos vaikus paruošia neblogai, o visame rajone vyksta daug kultūrinių renginių.

Kiekvieną mėnesį bent kelios meno parodos būna pristatomos Rokiškio dvare, kuris 2011 metais buvo pripažintas patraukliausia Lietuvos turizmo vietove. Čia taip pat vyksta įvairūs koncertai, o kitąmet Rokiškis ruošiasi tapti šalies kultūros sostine.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, geriausius abiturientus šiemet ruošia Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija – ji dabar užima 113 vietą iš 360 Lietuvos gimnazijų. 149-oje vietoje rikiuojasi Kamajų Antano Strazdo gimnazija, 166 vietoje – Juodupės gimnazija, 275 vietoje – Pandėlio gimnazija, o 314 vietoje – Obelių gimnazija.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos pradžioje Rokiškio rajone nedarbo lygis siekė 11,9 procento, kai visoje Lietuvoje – 8,3 procento.Meras sako, kad tik penktadalis bedarbių iš tikrųjų galėtų dirbti, 50 procentų yra chroniški bedarbiai, o 30 procentų – iš bedarbio pašalpų gyvenantys žmonės.

„Rokiškio sūris“ yra didžiausias Rokiškio rajono darbdavys. Rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje dirba 987 darbuotojai. „Ivabaltė“ turi 133 darbuotojus, „Metekoje“ darbuojasi 55, „Skado medyje“ – 53, o Obelių spirito varykloje 41 darbuotojas.

„Sodros“ duomenimis, didžiausias vidutinis atlyginimas iki mokesčių gegužę buvo mokamas „Metekoje“ – 1052,1 euro, „Ivabaltėje“ – 1036,3 euro, „Rokiškio sūryje“ – 963,5 euro, „Skado medyje“ – 905,3 euro, o Obelių spirito varykloje – 823,8 euro.

Prašo didesnio dėmesio regionams

Kaimiškose vietovėse populiarūs valdantieji „valstiečiai“ žada gerinti gyvenimo sąlygas Lietuvos regionuose ir skatinti jų ekonomiką.

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybėje patvirtinta Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga, kaip iki 2030 metų turėtų būti vystomi šalies regionai. Tačiau J. Sakaitis apčiuopiamų darbų kol kas pasigenda.

„Reikia kitokio požiūrio į regionus. Baltojoje knygoje parašyta, jog skatinsime, sudarysime vienodas sąlygas, padarysime, sukursime, bet kad kažkas būtų padaryta...“, – kalbėjo J. Sakaitis.

Seimas birželio pabaigoje pritarė Vyriausybės siūlymui pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančios jaunos šeimos suteikti valstybės finansinę paramą. Ši programa pradės veikti rugsėjį, todėl jos poveikį vertinti kol kas anksti.

Rokiškio verslo klubo ir „Ivabaltės“ vadovo I. Tarvydžio nuomone, centrinė šalies valdžia turi imtis lyderystės ir tolygiai vystyti visus regionus. Jo teigimu, Rokiškyje mažėja įvairiausių paslaugų, pavyzdžiui, užsidaro bankų filialai, o miesto ligoninėje mažėja teikiamų paslaugų skaičius.

„Valstybė turi tai spręsti. Jeigu pastebite Europos valstybes, tai jie tolygiai vysto visą šalį, o pas mūsų vystosi Vilnius“, – sakė I. Tarvydis.

Savo ruožtu A. Užgalis pripažino, jog ne tik specialistus, bet ir mažiau kvalifikuotus darbuotojus Rokiškio rajone būtų sunku surasti.

„Ieškant paprastų darbuotojų atsiranda problema. Tas atlyginimas nėra labai didelis ir prisivilioti žmones iš kitų miestų nelabai įmanoma. Vietinių gyventojų didžioji dalis, kuri galėtų gerai atlikti užduotis, jau dirba pas mus arba „Obelių aliejuje“. Rasti papildomų žmonių būtų problema, jeigu reikėtų ieškoti“, – tvirtino A. Užgalis.

Pasak jo, valstybė galėtų finansiškai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir išlaikymo regione.

Švietimo sistemos trūkumai

„Metekos“ vadovas Raimondas Tarvydis jau ilgus metus neranda inžinieriaus, todėl visas šias užduotis atlieka pats. Jo nuomone, Lietuvos švietimo sistema jau mokykloje jaunuolius paruošia nepakankamai, kad jie sugebėtų tapti gerais inžinieriais.

„Problemos susikaupusios švietimo sistemoje. Ne universitete, o susikaupę vidurinėje mokykloje. Problema yra pradinėje švietimo grandinėje. Jeigu tu neturi pagrindų, jeigu neišmokai aritmetikos, tai tu kaip išmoksi spręsti diferencialines lygtis, jeigu negali sudėti ar sudauginti, darai klaidas, tai kaip išspręsi sudėtingesnes problemas“, – BNS argumentavo R. Tarvydis.

Jo teigimu, dėl to šalyje trūksta iniciatyvių ir kūrybingų inžinierių, o tai galėtų pakeisti tik reformuota švietimo sistema, kur būtų peržiūrėti kriterijai ir pakelta kokybinė kartelė.

„Yra bendra Lietuvoje problema – trūksta iniciatyvių, kūrybingų žmonių, turinčių normalų inžinerinį išsilavinimą. Aš sakyčiau jų net nėra čia beveik“, – sakė R. Tarvydis.

„Skado medis“ vadovas J. Sakaitis sako, kad aukštosios mokyklos neruošia būtent jų sričiai reikalingų inžinierių, todėl įmonėje absolventai yra apmokomi papildomai.

„Grynai mūsų specialybės – skydinių namų gamintojams – apskritai nėra ruošiami specialistai, tik statybos inžinieriai. Mes juos patys auginame, mokome ir ruošiame“, – tvirtino J. Sakaitis.

Dėl šios priežasties „Skado medis“ kartu su savo tiesioginiais konkurentais bando įtikinti Švietimo ir mokslo ministeriją, kad būtų pradėtas jiems reikalingų specialistų paruošimas.

O kol kas visi verslininkai su išvykstančiais stengiasi išsiskirti kuo draugiškiau. Jie tikisi, kad valstybės mastu gerėjanti migracijos statistika neaplenks ir Rokiškio, ir miesto aikštės vėl taps gyvesnės.

BNS