Rojaus kampelį okupavo kiaulių fermos dvokas

„Dvokas toks, kad net graužia akis ir girgžda tarp dantų“, – graudžiai šmaikštauja Dubysos regioniniame parke Kelmės r. esančių kelių kaimų gyventojai. Ūkininkams įkurdinus kiaulių fermą, rytais ir vakarais kelių kilometrų atstumu įsikūrusių sodybų gyventojai dūsta nuo aštraus dvoko. Fermos savininkas sako, kad gyventojai esą prisigalvoja ir kad tūkstantį kiaulių laikyti jis gali be jokių specialių leidimų ir derinimų.

„Mus smarvė jau žudo“

Tautos dainiaus Maironio apdainuotos vingiuotos Dubysos slėnyje įsikūrusio Padubysio kaimo gyventojams yra ko pavydėti: vaizdingos apylinkės, upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, galybė augalų ir gyvūnų rūšių.

Tačiau Kelmės r. Dubysos regioniniame parke esančio Padubysio kaimo šeimos šiuo grožiu nebesidžiaugia. Priežastis paprasta. Kelmės r. Skiručių kaime – Regioninio parko pašonėje – ant aukšto kalno prieš gerus metus ėmė veikti kiaulių ferma. Jei nuo jos papučia vėjas Dubysos link, slėnyje esančio Padubysio kaimo gyventojai priversti užsibarikaduoti.

Užsidarę langus ir duris, vyrai, moterys ir vaikai ne vaizdingomis apylinkėmis grožisi ar dirba ūkio darbus lauke. Jie bando kvėpuoti likusiu oru kambariuose. Bet ir jis greitai baigiasi – kiaulių fermos dvokas prasiveržia į namus pro menkiausius plyšelius.

Padubysyje yra apie 12 sodybų. Daugelis gyventojų augina ekologiškas daržoves, galvijus: ožkas, avis, karves, arklius. Kaime yra ir verslininkų, nuomojančių baidares bei suteikiančių baidarių aistruoliams nakvynę. Verslininkai baiminasi, kad jų smulkusis kaimo verslas žlugs, nes niekas nenorės ilsėtis teritorijoje, kurioje nuo srutų smarvės mažų mažiausiai graužia akis.

Padubysiškė Evelina, kurios šeimos namas yra slėnyje, tiesiai po Skiručių kaime įkurta kiaulių ferma, neviltyje – nebeįmanoma tapo gyventi. Moteris dėl kankinančios problemos bandė skambinti Dubysos regioninio parko direkcijai, bet jos administracija nelabai gali padėti. Nes kiaulių ferma įkurta jau šalia parko, ji nėra parko teritorijoje. O tai reiškia, kad unikalaus grožio kampelio darbuotojai negali kontroliuoti, kas ką veikia ir kokia veikla užsiima už oficialių parko ribų.

„Mus smarvė jau žudo. Tokiam gražiam kampely gyvenam, bet va. Praėjusią savaitę – trečiadienį ir ketvirtadienį – tokia baisi smarvė buvo“, – baisisi Evelina.

Moteris sako skambinusi Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir klausė, kas yra fermos savininkai. „Atsakė, kad paslaptis. Kokia čia paslaptis? Labai įdomu paliko, kodėl pavardė slepiama. Mes gal būtume pasikalbėję su savininku, pasitarę, ką daryti“, – sako ji.

Tada Evelina paskambino gamtos apsaugai. „Jie net nežinojo, kad čia yra ferma. Tai negi gamtos apsaugos leidimo neturėjo gauti, kiaulių fermą kurdami?“ – stebisi moteris.

„Smarvę gali net pamatyti“

„Aš ne tam sodybą kaime nusipirkau, kad kiaulių mėšlą uostyčiau. Pernai dar nebuvo tiek smarvės. Bet šiemet... Kai ferma kūrėsi, žmonės baiminosi, kad bus baisu. Bet kad taip baisu, niekas negalėjo pagalvoti“, – sako Žanas Talandis, Padubysio kaime gyvenantis su žmona Lina ir būriu mažamečių vaikų.

Šis padubysiškis žinomas visoje šalyje dėl savo unikalios veiklos. Daugiau nei prieš dešimtmetį jis įkūrė sodybą, kurioje gyvenimo būdą bando pakeisti nuo įvairių priklausomybių kenčiantys vyrai.

Talandžių sodyba kasdien gausiai lankoma paprastų ir garsių žmonių iš visų šalies kampelių. Kai pernai Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus, būtent Žano ir Linos šeima buvo paprašyta nešti atnašas (auką šv. Mišių metu) ir gavo Šventojo Tėvo palaiminimą.

„Kai ryte einu ožkų melžti, ta smarvė pareina. Ir vakare apie 22 val. būna baisu. Gal kai jie ventiliuoja patalpas, smarvė pakyla ir nusileidžia į mūsų slėnį. O užlipus ant kalno – šakės, baisu. Tą dvoką gali ne tik užuosti, bet ir pamatyti“, – vaizdingai kalba vyras.

Žanas, kai smarvė ėmė labai kankinti, pats skambino Maisto ir veterinarijos tarnybai, bet sako išgirdęs, kad ūkininkai turi leidimus, viskas teisėta. O kad kankinasi apie 20 sodybų gyventojų, esančių Skiručių, Padubysio ir Zakeliškės kaimuose, niekam nerūpi.

Skirutiškiai kenčia tyliai

„Etaplius“ nuvyko apžiūrėti fermos. Teritorija tvarkinga, nė šiukšlelės. Pastatai aptverti tvorele, sienos nubalintos, tik, žinoma, tikrai ne alyvomis kvepia.

Keisčiausia, kad vos už 100 metrų nuo fermos stovi aštuonbutis, kuriame gyvena kelios šeimos, o už kokių 200 m stovi skirutiškių Kazimiero ir Nijolės namas.

„Trokštam. Kai vėjas papučia, baisu“, – piktinasi Kazimieras. Jo žmona jam antrina, kad dvokas ir akis graužia, ir net tarp dantų girgžda. Nei langų šią karštą vasarą, nei durų negalėjo atsidaryti, nei į lauką išeiti. O ko daugiau gali tikėtis, kai šalia namo – kiaulių ferma?

Skirutiškiai sako, kad niekas nei klausė, nei informavo, kad kone jų sodybos kieme bus įkurta kiaulių ferma.

O aštuonbutyje gyvenanti Zita, atėjusi į daržą kasti bulvių, sako girdėjusi, kad fermoje auginama apie 800 kiaulių. Ir ji pati, ir jos kaimynai tyli, niekam nesiskundžia. Kenčia, nes mano, kad situacija nepasikeis. Nes juk ferma šiaip sau neatsirado. Kažkas turėjo išduoti leidimus.

Paraiškos derinti projekto nėra gavę

Alma Mackevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyriaus vedėja, „Etaplius“ informavo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyrius paraiškos derinti statinio projekto (fermos) Padubysio kaime nėra gavęs ir jiems nežinoma, kas yra fermos savininkas.

A. Mackevičienė teigė pirmadienį sulaukusi gyventojos iš Padubysio kaimo skambučio dėl dvoko, todėl paprašė skundą pateikti raštu. Raštiško skundo, po kurio bus atlikta kvapų kontrolė, dar nesulaukta.

Tiesa, A. Mackevičienė pasišovė su kolegomis nuvykti į Skiručius, Padubysio kaimą ir atlikti kvapų kontrolę. Juolab kad informacijos apie kiaulių fermos egzistavimą, dėl kurios kenčia gyventojai, centras iki šiol neturėjo.

„Jei jau tokiame užkampyje negalima, tai tik po žeme fermą kurti“

„Etaplius“ susisiekė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamentu, kurie pažadėjo išsiaiškinti situaciją ir pateikti atsakymus.

Redakcijai taip pat pavyko susisiekti ir su fermos vadovu, kelmiškiu Igniumi Sutkumi, kuris labai nustebo dėl gyventojų priekaištų.

„Tai kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tikrai niekam nenoriu trukdyti, tik verslą savo daryti“, – sakė jis.

Vyras atviravo, kad Skiručių kaimo ir kitų kaimų gyventojai dar nė karto nepriekaištavo dėl kvapo, nors yra užsiminusiųjų, kad dėl fermos nepatenkintų žmonių ėmė atsirasti.

I. Sutkus teigė esąs veterinarijos gydytojas. Padirbėjęs stambioje įmonėje, auginančioje kiaules, iš jos išėjo ir nusprendė įkurti savo fermą. Skiručiuose su broliu nusipirko fermą, parengė reikalingus dokumentus ir dabar augina vos 1 000 kiaulių.

Srutos nebūna laistomos, fermos yra ventiliuojamos nuolat, tad jam visiškai neaišku, kodėl gyventojai junta dvoką ryte ir vakare. Jei kentėtų dėl jo fermos, tai smarvę jaustų nuolat. „Nerealu. Čia kažkoks kosmosas“, – sakė jis.

I. Sutkus teigė esantis mažas kiaulių augintojas. „Pagal reikalavimus, auginant iki 1 500 kiaulių, nereikia gauti jokių išskirtinių leidimų. Kaip žmonės karves laiko, taip aš kiaules laikau. Jei būčiau didesnis, statyčiau daugiau pastatų, reikėtų leidimų iš aplinkos apsaugos, Visuomenės sveikatos centro. Bet esu mažiukas, nors esu dirbęs fermoje, kurioje laikoma 20 tūkst. kiaulių“, – sakė jis.

Fermos savininkas mano, kad gyventojai kvapus prisigalvoja. Kol nežinojo, kad ferma veikia, nesiskundė, o kai sužinojo, esą ir pradėjo užuosti kvapus.

„Tai jei jau tokiame užkampy negalima fermos kurti, tai tik po žeme turbūt galima“, – stebėjosi I. Sutkus.