„Rivonai“ nepavyko iš Klaipėdos valdžios prisiteisti 3,5 mln. eurų už sankryžos remontą

Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ nepavyko iš Klaipėdos valdžios prisiteisti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos darbus.

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 26 dieną atmetė bendrovės skundą, nepriėmęs jos pateiktų naujų įrodymų. Teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos vasario 3 dienos sprendimą, kuriuo nebuvo tenkintas įmonės ieškinys. 

„Patenkinus prašymą būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų. Dėl to apeliantės („Rivona“ – BNS) prašymas netenkinamas“, – konstatavo teismas.

Bendrovė teismams teigė, kad pagal 2021 metų birželį sudarytą susitarimą su uostamiesčio savivaldybe ji už 2,15 mln. eurų kompensaciją įsipareigojo suremontuoti šalia statomo „Norfos“ prekybos centro esančią Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžą.

Anot „Rivonos“, įgyvendinant sutartį reikėjo atlikti papildomų joje nenumatytų darbų, todėl ji paprašė savivaldybės padidinti kompensaciją iki 5,62 mln. eurų – 3,5 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta sutartyje, tačiau pastaroji to daryti teigė neketinanti. 

Uostamiesčio valdžia sakė, kad ši sankryža savivaldybei nebuvo prioritetinė, o sutvarkyta infrastruktūra labiau reikalinga prekybos centrui. 

Tuo metu „Rivona“, siekdama įrodyti, kad sutvarkyta sankryža bendrame miesto plane buvo nurodyta kaip prioritetinė, Apeliaciniam teismui pateikė ir papildomas sutartis, kurios buvo sudarytos tarp kitų prekybos centrų valdytojų bei uostamiesčio valdžios.

„Teismas (Klaipėdos apygardos teismas – BNS) nepagrįstai nevertino bendruoju planu pripažintos teritorijos infrastruktūros kaip prioritetinės. Šią aplinkybę patvirtina kitos atsakovės (savivaldybės – BNS) sudarytos infrastruktūros plėtros sutartys, pavyzdžiui, atsakovės ir „Lidl Lietuva“ 2021 metų gruodžio 23 dienos sutartis. Būtinybė ją analizuoti atsirado susipažinus su apskųstu sprendimu“, – teismui aiškino „Rivona“.

Savo ruožtu Apeliacinis teismas šių sutarčių nepriėmė motyvuodamas, kad šie įrodymai galėjo būti teikiami ir pirmosios instancijos teisme. 

Tuo metu Klaipėdos valdžia teismui sakė, kad bendrasis planas, kuriuo visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine, įsigaliojo vėliau – po dvejų metų nei pasirašyta sutartis su „Rivona“. 

„Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvės atvaizdavimas teritorinėje schemoje nereiškia, jog sutartyje nurodyta infrastruktūra patenka į prioritetinės savivaldybės infrastruktūros zonas“, – teismui teigė uostamiesčio savivaldybė. 

„Šiuo atveju bendrasis planas yra netaikomas, nes jis įsigaliojo vėliau negu šalių sudaryta sutartis“, – aiškino Klaipėdos valdžia. 

Teismo teigimu, nėra duomenų, kad su „Rivona“ pasirašyta sutartis būtų įtraukta į savivaldybės infrastruktūros priemonių planą, todėl nėra pagrindo bendrovės rekonstruotą sankryžą laikyti prioritetine.