Rinks parašus, kad jaunimas savivaldos rinkimuose balsuotų nuo 16 metų

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) planuoja surinkti 50 tūkstančių parašų dėl įstatymo pataisų, kurios leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų.

Anot LiJOt prezidento Domanto Katelės, argumentų esama ne vieno. Toks pokytis, pasak jo, leistų padidinti jaunų žmonių įsitraukimą į demokratinius procesus. 

„Savivaldos rinkimuose mes matėme trisdešimt trijų su kableliu aktyvumą, kuris nesikeičia ne vienerius metus. Kitas momentas, kuris be gal svarbus, 18-19 metų jauni žmonės renkasi migruoti į didmiesčius, Vilnius, Kauną, todėl vietos savivaldos problemos tampa nebe tokios aktualios, kokios jos yra 16-17 metų jaunam žmogui“, – LRT radijui antradienį sakė D. Katelė.

„Vis dėl to pagrindinis argumentas, kuriuo mes remiamės, yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad balsavimas tiesiogiai siejasi su įpročiu, todėl kiekvienas mėnuo po pilnametystės, kada vyksta pirmas balsavimas, (...) mažėja tikimybė, kad jaunas žmogus ateis balsuoti, todėl turime priartinti rinkimus prie jauno žmogaus, priartinti tam, kad tas įprotis formuotųsi ir turėtume tvirtą, pilietišką, demokratišką visuomenę“, – teigė jis. 

Siekiant pokyčių jaunimo organizacijos kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši išduotų specialius lapus parašų rinkimui. Parašus rinkti ketinama pradėti artimiausiu metu.

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigia, jog siekiant įteisinti balsavimą nuo 16 metų reikėtų jaunimą papildomai šviesti ir didinti sąmoningumą, kad jaunais žmonėmis nebūtų manipuliuojama.

„Jaunimo paveikslas yra pakankamai margas. Čia turbūt labai didelė reikšmė ir svarba yra to paties pilietinio ugdymo tiek mokyklose, tiek už mokyklų ribų“, – LRT teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė sako, jog Škotija yra vienas pavyzdžių, kur jaunimui sudaroma galimybė balsuoti nuo 16 metų. Tokią galimybę atiduoti balsą savivaldos rinkimuose turi ir estai.

„Tai suaktyvino jaunus žmones balsuoti, suaktyvino tam tikras partijas atsigręžti į jauną žmogų su savo rinkimine programa, tačiau visi tyrimai rodo, kad eina kartu su švietimu, tai yra, kad jei turime stiprų pilietinį švietimą, tada žmonės pradeda balsuoti 16 ar 18“, – teigė G. Vaitiekutė. 

Ji taip pat pabrėžė, kad būtina kalbėti apie tvarų nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų ir ugdymo įstaigų  „tinklą, sistemą, kur galėtų partneriai dalyvauti švietimo procese“. 

D. Katelė teigė dėl rinkimų įstatymo pakeitimo bendravęs su Seimo frakcijomis ir sulaukęs gana palankaus vertinimo. LiJot kol kas siekia įteisinti balsavimą nuo 16 metų tik savivaldos rinkimuose. 

„Loginis ir pragmatinis sprendimas. Matome, kad kalbėti apie balsavimą nuo 16 metų Seimo rinkimuose nesulauktų tokio didelio palaikymo, nors Europos Parlamentas (...) kalba, kad balsavimas nuo 16 turėtų būti visais lygmenimis. Man atrodo, kad galėtume žengti pirmą žingsnį savivaldos rinkimuose, o ateityje kalbėti apie Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimus“, – kalbėjo LiJOt prezidentas. 

Jo teigimu, dabartinis pilietiškumo ugdymas ir jo konceptas neugdo valstybines funkcijas suprantančio žmogaus, gebančio argumentuotai atiduoti savo balsą, tad inicijuojant pakeitimus kartu siekiama ir pilietiškumo ugdymo pokyčių. 

Šiuo metu šalies Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.