Rinkos svyruoja, prekeiviams pasveriant geopolitines įtampas

Trečiadienį akcijos svyravo, nes prekiautojai stengėsi atsižvelgti į Rusijos ir Ukrainos karo eskalacijos perspektyvą, Donaldo Trumpo antrąjį prezidentavimą ir JAV palūkanų normų prognozę.

Jie taip pat atidžiai laukė, kada bus paskelbti lustų milžinės „Nvidia“ pajamų rezultatai, kuriuos daugelis laiko technologijų sektoriaus ir dirbtinio intelekto paklausos, padėjusios rinkoms šiemet šauti į rekordines aukštumas, barometru.

Šią savaitę investuotojai atsargesni dėl netikrumo po D. Trumpo perrinkimo ir jo ministrų pasirinkimo. Keli Kinijos „vanagai“, pretenduojantys užimti pagrindinius postus, kelia susirūpinimą dėl dar vieno prekybos karo tarp dviejų ekonominių supergalybių.

Magnatas pažadėjo padidinti importo tarifus, pirmiausia taikydamasis į Kiniją, tačiau stebėtojai perspėja, kad toks žingsnis – kartu su planuojamu mokesčių mažinimu – gali vėl pakurstyti infliaciją.

Tai pakirto viltis, kad kitais metais Federalinis rezervų bankas keliskart sumažins palūkanų normas.

Tuo tarpu prekeiviai vėl prisiminė karą Ukrainoje, kai Maskva, pranešusi, kad Kyjivas paleido pirmąją JAV pagamintą ilgojo nuotolio raketą į Rusijos teritoriją, pažadėjo reaguoti atitinkamai.

Vašingtonas šią savaitę pareiškė leidęs Kyjivo naudoti JAV tiekiamą kariuomenės taktinę raketų sistemą prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje (Ukraina to prašė jau seniai).

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad ši ataka rodo, jog Vakarų šalys nori „eskaluoti“ konfliktą, ir pridūrė, kad „mes tai priimsime kaip kokybiškai naują Vakarų karo prieš Rusiją etapą“.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo sumažino branduolinių ginklų panaudojimo ribą. Baltieji rūmai, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga tokį žingsnį pavadino „neatsakingu“.

Sukilęs nerimas, kad karas gali peraugti į kitą, dar pavojingesnį lygį, neigiamai paveikė nuotaikas Europoje, tačiau Niujorke indeksai „S&P 500“ ir „Nasdaq“ kilo antrą dieną iš eilės.

Azijos rinkos prekybos pradžioje degė raudonai, tačiau bėgant dienai kai kurioms pavyko situaciją pakeisti.

Tokijas, Sidnėjus, Singapūras, Velingtonas, Taipėjus, Bankokas ir Džakarta mažėjo, tačiau Honkongas, Šanchajus, Seulas ir Manila kilo.

Londonas pakilo, kai duomenys parodė, kad spalio mėnesį infliacija Jungtinėje Karalystėje augo daugiau, nei tikėtasi. Paryžius ir Frankfurtas taip pat pakilo.

Trečiadienį visų dėmesys krypsta į „Nvidia“, brangiausios pasaulyje biržoje kotiruojamos įmonės ir rinkos numylėtinės, pajamas.

Šiais metais jos vertė pakilo 200 proc., o per pastaruosius penkerius metus visais 2670 proc., kadangi neįtikėtinai išaugo visų su dirbtiniu intelektu susijusių dalykų paklausa.

Tikimasi, kad „Nvidia“ pateisins lūkesčius ir pateiks įžvalgų apie savo naujus lustus. Antradienį įmonės akcijos pakilo beveik penkiais procentais.

„Nvidia“ pajamos taps svarbiu patikrinimu, atsižvelgiant į tai, kad ji yra didžiausia įmonė pagal rinkos kapitalizaciją ir DI revoliucijos kertinis akmuo, – sakė „Saxo Markets“ vyriausioji investicijų strategė Charu Chanana. – Esminis klausimas: ar šis DI vajus pakankamai tvarus, kad išlaikytų investuotojų entuziazmą?“

Neilas Wilsonas iš Finalto.com teigė, kad investuotojai „reikalaus gairių dėl naujų lustų“.

„Nvidia“ sukurtas „Blackwell“ lustas turėtų pasirodyti pirmąjį ateinančių metų ketvirtį ir, investicinio banko „Piper Sandler“ teigimu, galėtų atnešti nuo 5 iki 8 mlrd. dolerių“, – sakė jis.

Bitkoinas, antradienį pasiekęs naują visų laikų maksimumą (virš 94 031 dolerio), trečiadienį nusileido iki 93 000 dolerių.