Rinkimai praūžė – rezultatai ketveriems metams

Praėjusiame numeryje aptarėme rinkimų rezultatus procentine išraiška ir jie pasirodė pakankamai įspūdingi. Tuo paskutinėmis dienomis ypač pamėgo girtis ir mūsų rajone antrai kadencijai išrinkta Živilė Pinskuvienė, demonstratyviai deklaruojanti, kad laimėjo 72,61 procentų rinkėjų balsų.

Tikslumo dėlei mūsų rajone yra 14 146 gyventojų, turinčių teisę balsuoti, tik 8 565 širvintiškių šia teise pasinaudojo, vadinasi, kiek mažiau, apie 40 procentų, gyventojų apskritai liko abejingi rinkimams ir jiems nėra svarbu, kas vadovaus rajonui bei kas priims svarbius mūsų rajono gyventojams sprendimus. Taigi už Ž. Pinskuvienę balsavo 6 065 balso teisę turintys žmonės, o tai sudaro 42,88 proc. visų galinčių rajone balsuoti žmonių. Taigi, jei merė sako, kad daugiau kaip 70 procentų širvintiškių ja pasitiki, tai nėra tiesa. Jai pasitikėjimą išreiškė tik vos daugiau nei 40 procentų balso teisę turinčių Širvintų rajono gyventojų. Daugiau nei pusė Širvintų rajono žmonių galimai apskritai prarado pasitikėjimą valdžia ar balsavo ne už Ž. Pinskuvienę.

Partijų Širvintų skyrių laimėjimai ir fiasko

Esminė naujovė Širvintų rajono politikoje – rinkiminis komitetas. Būtent šis naujadaras iškovojo valdančiąją poziciją Taryboje. Kadangi balsavusių už visuomeninį rinkimų komitetą „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ buvo 5 017 Širvintų rajono žmonių, jie iškovojo komitetui 14 mandatų ir mero postą. Verta prisiminti, kad dauguma išėjusių į Tarybą bei pati merė Ž. Pinskuvienė 2015 m. ėjo po Darbo partijos vėliava.

Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kovo 3 d. balsus atidavė 582 rinkėjai ir iškovojo šiai partijai du mandatus. Ši partija išlaikė tokį pat mandatų skaičių kaip ir praėjusiuose rinkimuose, nors 2015 m. už šios partijos komandą balsavo 880 rinkėjų.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) prarado du mandatus ir šiais metais, gavę 552 rinkėjų balsus, iškovojo vieną mandatą, kai 2015 m. rinkimuose už šią partiją balsavo 1 068 rinkėjai, kurių dėka liberalai užėmė tris vietas Taryboje. Tokią pat nesėkmę šiuose rinkimuose patyrė ir Lietuvos socialdemokratų partija, kuri sulaukė 404 rinkėjų balsų bei iškovojo vieną mandatą vietoje trijų buvusių, kuriuos jiems, 2015 m. suteikė 1 135 rinkėjai.

Praėjusioje kadencijoje ženkliai dėl vidinių nesutarimų susilpnėjęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos Širvintų skyrius, gavęs tuomet 412 balsų bei turėjęs vieną mandatą, šių metų rinkimuose sulaukė dviem balsais daugiau pasitikėjimo bei išsaugojo vieną vietą Taryboje. Už šią partiją savo balsus atidavė 414 rinkėjų .

Galima teigti, kad didžiausią fiasko patyrė Darbo partija, nes praėjusiuose 2015 m. rinkimuose šios partijos atstovams širvintiškiai skyrė net 3 636 balsus bei iškovojo 9 mandatus. Šių metų rinkimuose partija, praradusi daugumą senųjų narių, tegavo 386 ja pasitikėjusių rinkėjų balsus bei išlaikė tik vieną mandatą.

Skaudžiausią smūgį patyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijų gerbėjai. Turėję po vieną mandatą Taryboje, šios partijos palaikytojai 2019 metų rinkimuose nesugebėjo jų išsaugoti ir savo atstovų Taryboje nebeturės. Šių metų rinkimuose už Lietuvos lenkų rinkimų akciją savo balsus atidavė 268 rinkėjai vietoje 466 balsavusiųjų už šią partiją 2015 metais. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijų gerbėjai atidavė 169 balsus vietoje 369 balsavusiųjų 2015 m. rinkimuose.

Mažumą mandatų gavusios partijos

Besibaigiančioje kadencijoje Taryba buvo gana spalvinga. Ne visi mažumos nariai jungėsi į opoziciją, kai kurie pasiskelbė atskira frakcija, kai kurie liko nepriklausomais nuo junginių Tarybos nariais. Ateinančius ketverius metus Tarybos posėdžiuose matysime ir naujų ir jau pažįstamų veidų.

Taryboje nario postą išsaugojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, praeinančios kadencijos opozicijos lyderis, kelias kadencijas buvęs meru, Vytas Šimonėlis. Šiuose rinkimuose sulaukęs mažiau rinkėjų balsų (2019 m. – 285 balsus, 2015 m. – 462). Šios partijos atstovas V. Šimonėlis visgi atstovaus rinkėjų mažumai ne vienas. Antrą šios partijos mandatą iškovojo naujokė politikoje, aktyvi visuomenininkė, Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė Alytė Skeberienė, už kurią savo balsus atidavė 229 rinkėjai. Ji užims Jūratės Šiukštienės (2019 m. gavusios 146 rinkėjų balsus, o 2015 m. – 276) vietą.

Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) naujoje kadencijoje atstovaus besibaigiančios kadencijos Tarybos narys Vidmantas Mateika, sulaukęs 285 rinkėjų pasitikėjimo (2015 m. už jį balsavo 337 rinkėjai). Jis bus vienintelis šios partijos atstovas. Kęstutis Pakalnis (2019 m. gavęs 278 balsus, 2015 m. – 484) bei Jonas Purvaneckas (2019 m. gavęs 177 balsus, 2015 m. – 336) į naujos kadencijos Tarybą neišrinkti.

Nesijungę į opoziciją ir bandę išlikti savarankiškais besibaigiančioje kadencijoje Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai sumažino savo gretas ir į šios kadencijos Tarybos narius išėjo vienintelė šios partijos atstovė Anna Kuznecovienė, surinkusi 187 pasitikėjusių ja rinkėjų balsus. 2015 m. už šią politikę balsavo 273 rinkėjai. Giedriaus Jozonio 96 rinkėjai šios Tarybos kadencijoje nepamatys (2015 m. juo pasitikėjo 235 rinkėjai) taip pat kaip ir jo brolio, rinkimuose Širvintų rajone kaip kandidato nedalyvavusio Andriaus Jozonio.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijai pavyko išsaugoti ir net dviem balsais padidinti savo rinkėjų pasitikėjimą net tada, kai šios partijos atstovė praeinančioje kadencijoje jungėsi į daugumą su tuomet rinkimus laimėjusia Darbo partija. Per ketverius metus ir pačiai valdančiajai daugumai pakeitus „kelis kailinius“, iš partijos teko trauktis bei kailį keisti ir vienintelei šios partijos atstovei Taryboje. Galimai šie pokyčiai buvo laiku ir vietoje, todėl šios kadencijos Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų partijos gerbėjai turės savo atstovą Taryboje, aktyvų visuomenininką, naujoką politikoje Virginijų Sarpauską, kuris sulaukė 155 rinkėjų balsų.

Šioje Tarybos sudėtyje tikėkimės iki kadencijos pabaigos ir vėl matysime iš praėjusios kadencijos Tarybos pašalintą Alfredą Astiką. Šis politikas sulaukė 103 rinkėjų pasitikėjimo ir atstovaus labai praretėjusią Širvintų rajone Darbo partiją. Pagirtina, kad A. Astikas išliko ištikimas partijai ir, 2015 m. ėjęs po ta pačia Darbo partijos vėliava, sulaukė 427 rinkėjų balsų.

Valdančioje daugumoje nauji ir jau įprasti veidai

Tarybos narių pasitikėjimą taip pat apžvelgsime ne procentine išraiška, bet balsavusių žmonių skaičiumi. Šioje kadencijoje, jei neįvyks esminių pokyčių, matysime naujų veidų tiek valdančiosios daugumoje, tiek mažumos pusėje. Valdančioji dauguma pasipildė naujais Tarybos nariais: Janina Pažūsiene, sulaukusia 1 446 balsavusiųjų pasitikėjimo; Ingrida Baltušyte-Četrauskiene, gavusia daugiau nei dvigubai rinkėjų balsų nei 2015 m.. Šiemet už ją savo balsus atidavė 2 766 rinkėjai, o 2015 m. – 1 234. Verta pažymėti, kad I. Baltušytė-Četrauskienė sulaukė daugiau simpatijų net už savo vedlę bei iki šiol buvusią sąrašo lyderę, antrai kadencijai išrinktą merę Živilę Pinskuvienę, už kurią balsavo 2 386 Širvintų rajono rinkėjai. Naujai valdantiesiems Taryboje, bet širvintiškiams gerai pažįstami, šioje kadencijoje savo 394 rinkėjams atstovaus Julius Jagminas bei Vytautas Kalesnykas, sulaukęs 272 rinkėjų balsų. Dažnai su fotoaparatu rankose per renginius sutinkamas Linas Šalkauskas, gavęs 368 balsus, bei Virginijus Daugėla, sulaukęs 292 rinkėjų pasitikėjimo.

Savo rinkėjų pasitikėjimo nepraradęs ir toliau tęs darbą valdančioje Tarybos daugumoje Romas Zibalas (2019 m. – 1 205 balsai , 2015 m. – 987), Daiva Puzinienė (2019 m. – 896 balsai, 2015 m. – 543), Marija Gudonienė (2019 m. – 718 balsų , 2015 m. – 728), Rimas Stepaitis (2019 m. – 672 balsai, 2015 m. – 549), Darius Paliukėnas (2019 m. – 572 balsai, 2015 m. – 519), Alfonsas Romas Maršalka (2019 m. – 447 balsai, 2015 m. – 354), Vilma Bartusevičienė (2019 m. – 421 balsas, 2015 m. – 295), Remigijus Bonikatas (2019 m. – 343 balsai, 2015 m. – 315).

Vienintelis į Tarybą neišrinktas ir šiuose rinkimuose pasitikėjimo sulaukęs vos iš 196 rinkėjų vietoje 298 už jį balsą atidavusių rinkėjų 2015 metais, tai besibaigiančios kadencijos valdančiosios daugumos Tarybos narys Zenonas Miselis.

Likusieji be mandatų

Viena iš didžiausių Širvintų rajono rinkimų istorijoje staigmenų – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų palaikymas, o tiksliau – nepalaikymas. Tautinė lenkų mažuma šiuose rinkimuose per menkai palaikė savo kandidatus ir šios kadencijos Tarybos sudėtyje neturės nė vieno atstovo. Rasa Tamošiūnienė sulaukė 135 rinkėjų balsų vietoje 200 balsavusiųjų 2015 metais ir nepateko į Tarybą. Belieka tikėtis, kad šioje kadencijoje ir taip ženkliai juntama trintis tarp valdančiųjų bei lenkų tautinės mažumos atstovų nepadidės.

Iš rezultatų galime spręsti, kad labiausiai rinkėjai nusivylę liko dviem politikais: tai Dariumi Valkausku ir Irena Vasiliauskiene. Darius Valkauskas 2015 metų rinkimuose atstovavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir, sulaukęs 183 balsų, buvo išrinktas Tarybos nariu. Praeinančioje kadencijoje šis politikas priėmė sprendimą jungtis į koaliciją su daugiausiai mandatų iškovojusia Darbo partija ir tai buvo, matyt, didžiausia klaida politiko karjeroje. D. Valkauskas galėjo prarasti savo rinkėjų pasitikėjimą, o anos pusės rinkėjų taip ir nesužavėjo. Šiais metais už D. Valkauską balsavo 78 rinkėjai. Nereikalinga nei „saviems“, nei „pasinaudojusiems“ užribyje liko ypač savimi pasitikėjimą demonstravusi, pakankamai aukštą postą praeinančioje kadencijoje užėmusi ir, kaip ji pati teigia, „kol kas“ vis dar esanti vicemerė, Irena Vasiliauskienė rinkėjų buvo išmesta už borto. Surinkusi vos 77 rinkėjų balsus (2015 m. – 136 balsus) ji liko be Tarybos nario mandato ir be pasitikėjimo tų, kurių gretose ji sparčiai skynėsi kelią į politikos aukštumas.

Rinkimai praūžė, rajonas laukia naujai išrinktų Tarybos narių priesaikų. Apie prisiekusią Tarybą būtinai dar rašysime.