Rinkėjų verdiktas: tam davė, o...

Sekmadienį vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Lietuvos ir Šiaulių regiono gyventojai sprendė, kuriems vyrams ir moterims nori mokėti atlyginimą už jų miestų ir rajonų valdymą. Taip pat miestų ir kaimų gyventojai išsirinko asmenis, kuriems patikėjo atstovauti jų interesams, priimant sprendimus tarybose. Vieni rinkėjai duris merams atvėrė išsyk ir plačiai, kitų laukia II turas kovo 17-ąją. Kam gi patikėjo tarnystę regiono žmonės?

Už merą A. Visocką – ketvirtadalis šiauliečių

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas jau pirmajame rinkimų ture gavo mero kėdę dar ketveriems metams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Šiaulių mieste rinkimų teisę turėjo 85,5 tūkst. žmonių. Renkant merą, balsavo 37,5 tūkst. rinkėjų. Už „Dirbame miestui“ lyderį A. Visocką iš viso balsavo 19 tūkst. 876 rinkėjai. Tai reiškia, kad A. Visocką meru panoro matyti ketvirtadalis rinkimų teisę turinčių šiauliečių.

Kad ir kokiu dideliu skirtumu, tačiau kova vyko tarp A. Visocko ir Valerijaus Simuliko. „Dirbame miestui“ lyderis surinko 52,98 proc. rinkėjų balsų, o artimiausias jo konkurentas – „Už Šiaulius“ lyderis – 10,45 proc.

Nedaug nuo V. Simuliko atsiliko Jonas Bartkus, po jo rikiavosi Aurimas Žvinys. Marijus Velička liko penktoje, Gintautas Sitnikas šeštoje, Aurimas Lankas septintoje, o Laisvūnas Neimanas aštuntoje vietoje. Mažiausiai balsų surinko vienintelė rinkimuose į Šiaulių mero postą kandidatavusi moteris Vida Pociuvienė.

Daugiausia mandatų į Tarybą – net 15 – taip pat pelnė A. Visocko judėjimas. Tai reiškia, kad meras ir jo 15-ukas Taryboje turės daugumą. Šiaulių tarybą sudaro 30 narių, trisdešimt pirmas yra Tarybos pirmininkas-meras.

Kas atstovaus šiauliečiams ateinančius ketverius metus?

Pirmadienį spaudos konferencijoje A. Visockas sakė, kad visi 15 jo politinių bendražygių duos priesaiką ir dirbs.

Tris mandatus gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tarybos nariu išrinktas Aurimas Žvinys teigė manantis, kad dirbs ir jo kolegos: „valstiečiai“ Egidijus Elijošius ir Vytautas Juškus.

Tris mandatus taip pat gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatorius Jonas Bartkus patvirtino neišsižadėsiantis Tarybos nario mandato. Anot jo, to neturėtų padaryti ir bendrapartiečiai: Martynas Šiurkus ir Rimundas Domarkas.

Į Šiaulių miesto merus kandidatavęs Valerijus Simulikas nustebo, sužinojęs, kad buvo išrinktas į Tarybą. „Nežinojau – iš jūsų išgirdau. O kas dar pateko?“ – klausė jis. Trumpai pasvarstęs, V. Simulikas sakė, kad Tarybos nario mandato greičiausiai atsisakys ir liks dirbti Seime.

Iš Seimo nario suburto rinkimų komiteto rinkėjai į Tarybą delegavo dar du kandidatus: Juozą Pabrėžą ir Denį Michalenko. Ketvirtoje vietoje liko Pranciškus Trijonis – būtent jam ir atitektų mandatas, jeigu V. Simulikas pasitrauktų.

Po du mandatus į Tarybą gavo Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Darbo partijos atstovas Marijus Velička teigė, kad tiek jis, tiek kolegė Danguolė Martinkienė Tarybos kėdžių neužleis. Socialdemokratas Gintautas Sitnikas pirmadienio rytą aiškino, kad su kolega Edvardu Žakariu nesvarstė: pasiliks ar ne mandatus.

Iš LR liberalų sąjūdžio rinkėjai į Tarybą delegavo du politikus: Vaidą Bacį ir Giedrę Mendozą Herrerą.

Kam atiteks politinio pasitikėjimo postai? Meras A. Visockas teigė nematantis reikalo turėti dviejų vicemerų. Vieninteliu jo pavaduotoju bus Domas Griškevičius.

„Mano padėjėjas Antanas Bartulis yra būsimasis administracijos direktorius. Kodėl jis yra? Kad nenutrūktų darbai. Bus gerai, kai direktoriui nereikės įeidinėti į darbus, jis iš karto bus darbe. O dabar tai yra labai reikalinga, nes tiek projektų Šiaulių mieste niekada nėra buvę. Iki 2023 m. mūsų laukia apie 40 projektų už 90 mln. Eur“, – kalbėjo A. Visockas.

Kokios politinės jėgos valdys Šiaulių rajoną?

Šiaulių rajono mero rinkimuose jau pirmajame ture buvo perrinktas Antanas Bezaras (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga). Jis surinko 50,80 proc. rinkėjų balsų. Antras liko Vaclovas Motiejūnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs
14,94 proc. rinkėjų balsų.

Į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pretendavo penkių partijų atstovai. Socialdemokratas Jonas Kiriliauskas gavo 12,59 proc. rinkėjų balsų, „darbietė“ Ingrida Venciuvienė –
10,32 proc., o liberalas Algis Mačiulis – 7,91 proc. rinkėjų balsų.

Mero ir tarybos narių rinkimuose prie balsadėžių atėjo 39,73 proc. rinkėjų. Tai šiek tiek mažiau nei šalies vidurkis.

Pagal VRK duomenis, balsavimo rezultatai daugiamandatės apygardos rinkimų apylinkėse į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pasiskirstė taip: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12 mandatų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4 mandatai, Lietuvos socialdemokratų partija – 4 mandatai, Darbo partija – 2 mandatai, LR liberalų sąjūdis – 2 mandatai.

Nors A. Bezaras į tarybą atsiveda 12 bendraminčių „valstiečių“, koaliciją su kažkuria kita politine jėga sudaryti reikės. Su kuo A. Bezaras sukirs rankomis ir valdys rajoną, kam atiteks politinio pasitikėjimo postai?

A. Bezaras „Etaplius“ sakė, kad Šiaulių rajono vicemero arba administracijos direktoriaus postas turėtų priklausyti „valstiečiams“. „Jau esu apie konkrečius asmenis pagalvojęs“, – teigė jis ir žadėjo kortas atskleisti kitą savaitę.

Sąrašas dar gali keistis, nes, „valstiečiams“ sudarant koaliciją su kokia nors partija, jos nariams gali būti pasiūlyti politinio pasitikėjimo postai administracijoje. Tokiu atveju priėmusių postus asmenų vietas taryboje užims kiti kandidatai.

Akmeniškiai liko ištikimi socialdemokratams

Tiesioginius mero rinkimus užtikrintai laimėjo ir dabar Akmenės rajonui vadovaujantis Vitalijus Mitrofanovas. Jo vadovaujami socialdemokratai rajono taryboje taip pat įgijo absoliučią daugumą. Tarybą sudaro 25 nariai, tad naujoje jos kadencijoje net 13 asmenų bus socialdemokratai.

Akmenės rajono taryboje taip pat teisę atstovauti rinkėjams gavo 5 liberalai, 5 „valstiečiai“ ir 2 konservatoriai. Darbo partijos atstovai rinkimuose negavo nė vieno mandato į rajono tarybą.

VRK duomenimis, V. Mitrofanovas surinko 60,42 proc. balsų. Konkurentai net ant kulnų jam nemynė. Liberalas Saulius Bucevičius surinko 18,70 proc. balsų, „valstietis“ Ramūnas Stonkus – 12,97 proc., o konservatorė Jadvyga Dunauskaitė – 5,45 proc. balsų.

Pirminiais duomenimis, socialdemokratai koalicijoje su liberalais nedirbs. Koalicija greičiausiai bus sudaryta su „valstiečiais“.

Radviliškio rajono gyventojai spręs dar kartą

Radviliškio rajono gyventojai prie balsadėžių turės eiti dar kartą, mat meras po pirmojo turo nepaaiškėjo.

Į antrąjį rinkimų turą pateko du kandidatai – dabartinis meras konservatorius Antanas Čepononis ir socialdemokratų kandidatas Kazimieras Račkauskis.

A. Čepononiui nugalėti pirmajame ture pritrūko vos kelių procentų balsų. Jis surinko 46,25 proc. balsų. K. Račkauskis surinko 15,38 proc. balsų.

Trečias pagal rezultatus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į merus keltas kandidatas Mindaugas Pauliukas, ketvirtas – Gediminas Lipnevičius, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ kandidatas.

Darbietis Jurgis Baublys surinko 4,10 proc. rinkėjų balsų, Vilma Budvytienė, visuomeninio rinkimų komiteto „Mes esame kitokie“ lyderė, – 3,23 proc., o „tvarkietė“ Audronė Beresnevičienė surinko 3,02 proc. rinkėjų balsų.

Rinkimuose taip pat paaiškėjo, kiek kokiai partijai ar judėjimui atiteko mandatų Radviliškio rajono taryboje. Konservatoriai gavo 11 mandatų, socialdemokratai – 5, „valstiečiai“ – 4, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ – 2, „darbiečiai“ – taip pat 2.

Mandatų taryboje negavo liberalai, „tvarkiečiai“, visuomeniniai komitetai „Mes esame kitokie“ ir „Vardan žmogaus“.

Kelmėje susirungs socialdemokratas ir liberalė

Kelmės rajone naujasis rajono meras taip pat dar nepaaiškėjo. Rinkėjai kovo 17 d. turės prie balsadėžių ateiti dar kartą.

Į antrąjį turą Kelmės rajone pateko dabartinis meras socialdemokratas Vaclovas Andrulis ir LR liberalų sąjūdžio kandidatė Dalia Viliūnienė. V. Andrulis surinko 36,17 proc. balsų, D. Viliūnienė – 14,85 proc.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Janina Skeberdienė liko per žingsnį nuo antrojo turo. Ji surinko 14,30 proc. balsų.

Konservatorius Egidijus Ūksas liko ketvirtas, visuomeninio komiteto „Už vieningą Kelmę“ atstovas Albertas Brazas – penktas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) narys Kęstutis Bilius – šeštas, komiteto „Kviečiu aš tautą Kelmės krašte“ narys Petras Beresnevičius – septintas, „tvarkietis“ Vincas Metrikis – aštuntas.

Rajono taryboje Lietuvos socialdemokratų partija iškovojo 8 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3, LR liberalų sąjūdis – 3, visuomeninis rinkimų komitetas „Už vieningą Kelmę“ ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – po 2 mandatus.

Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, visuomeninis rinkimų komitetas „Kviečiu aš tautą Kelmės krašte“ ir Lietuvos centro partija rinkėjų palaikymo nesulaukė.

Joniškio meras Lietuvoje paaiškėjo pirmiausia

Sekmadienį rinkiminėms apylinkėms pradėjus siųsti rezultatus, pirmiausia paaiškėjo, kad pirmasis šalies miestas, jau turintis merą – Joniškis. Joniškio rajono meru išrinktas Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius.

Ir savivaldos rinkimuose Joniškio rajone labiausiai pasisakė LR liberalų sąjūdžiui. Be mero, jie rajono taryboje turės 10 mandatų.

Šeši mandatai atiteko socialdemokratams, keturi – Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Dvigubai mažiau – tik du – atiteko konservatoriams, po vieną – „darbiečiams“ ir Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams).

V. Gailius paliko už nugaros tris kandidates į mero postą: socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę, „valstietę“ Rimantę Misiūnienę ir konservatorę Viliją Bartašienę.

Už V. Gailių rinkėjai atidavė 63,55 proc. balsų. Antroje vietoje likusi V. Aleknavičienė surinko 21,49 proc. balsų.

Liberalų sąjūdžio Joniškio skyrius rajono taryboje su naujuoju meru turės 11 balsų. Iki daugumos jiems betrūksta dviejų kitų tarybos narių. Naujasis meras žada derėtis viešai, pasisako už platesnę koaliciją.

V. Gailiui Seimo nario kėdę iškeitus į mero pareigas, Žiemgalos rinkimų apygardoje Nr. 46, kur jis buvo išrinktas į Seimą, laukia nauji Seimo nario rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal Seimo rinkimų nustatytus reikalavimus ir terminus nustatys Vyriausioji rinkimų komisija.

Pakruojo rajone susikaus bendravardžiai

Pakruojo rajone meras pirmajame rinkimų ture taip pat nebuvo išrinktas. Dėl posto antrajame ture kausis du daugiausia balsų surinkę kandidatai – Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltas Saulius Margis ir dabartinis meras – Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Saulius Gegieckas.

Tiesa, dabartinis meras sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo nei prieš ketverius metus ir liko antras. Geriausius rezultatus pirmajame ture pademonstravo jo oponentas S. Margis – jis surinko 49,35 proc. balsų. S. Gagieckas gavo 18,30 proc. balsų.

LR liberalų sąjūdžio kandidatas Gintaras Šurna pagal pirmojo turo rezultatus liko trečias, surinkęs 6,59 proc. balsų. „Tvarkietis“ Gediminas Grybė surinko 5,75 proc., „valstietis“ Alvydas Žuvininkas – 5,72 proc., konservatorė Erika Kižienė – 4,97 proc., išsikėlęs pats Romas Medzveckas –
4,80 proc., o „darbietis“ Marius Senulis – 2,52 proc. balsų.

Pakruojo rajono taryboje 12 mandatų iškovojo opozicijoje buvusi Lietuvos socialdemokratų partija, po 3 – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir
LR liberalų sąjūdis. 2 mandatus gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 1 – partija „Tvarka ir teisingumas“. Rinkėjai abejingi liko Darbo partijos ir Lietuvos centro partijos kandidatams.

Šiųmečiuose rinkimuose pakruojiečiai dalyvavo aktyviau nei 2015-aisiais. Prie urnų atėjo 53,21 proc. rinkėjų.