Rimkų pervaža: košmaras tęsiasi

Nuo rugsėjo pradžios Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai rytinio ir vakarinio piko valandomis prie Rimkų pervažos išgyvena tikrą košmarą. Dėl nuolat važiuojančių traukinių ne tik ilgą laiką stovima kilometrinėse eilėse, bet ir vėluojama į darbus, mokyklas, darželius.

„Vakarų ekspreso“ redakcija dėl esančios situacijos sulaukė ne vieno pasipiktinusio klaipėdiečio kreipimosi. „Lietuvos geležinkeliai“ dėl susidariusios situacijos tik apgailestauja, o štai Klaipėdos savivaldybė geresnės situacijos tikisi kitų metų pavasarį.

Amžina problema

Pasak praėjusį penktadienį automobilių spūstyje daugiau nei pusvalandį išbuvusios Mildos, kuri kreipėsi į redakciją, situacija ties Rimkų pervaža kaskart tik blogėja.

„Kažkoks košmaras ten. Per patį piką pervaža dažnai uždaroma. Penktadienį eilėje, kad įvažiuotume į Klaipėdą, prastovėjome apie 30-40 minučių. Vėlavome į darželį, skambinome mokytojai, kad paliktų pusryčių, nes kitaip vaikas būtų likęs nevalgęs“, - pasipiktinimo neslėpė moteris.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) atstovo Domo Jurevičiaus, bendrovė „LTG Infra“ yra gerai susipažinusi su iššūkius gyventojams keliančios Rimkų pervažos situacija, mat joje susikerta didelis keliaujančių klaipėdiečių srautas su pagrindine šalies geležinkelių arterija kroviniams į Klaipėdos jūrų uostą.

„Kasmet krovinių srautas į Klaipėdą auga, tad šioje svarbioje sankirtoje krovinius gabenančių traukinių skaičius ateityje tik didės. Planuodami traukinių eismą „LTG Infra“ specialistai atsižvelgia į gyventojų poreikius, tačiau krovinių srautas į uostą yra didelis, tad išvengti pervažos uždarymo piko metu nepavyksta - rytinėmis piko valandomis ją turi kirsti apie trys ilgieji krovininiai traukiniai, vakarinio piko metu - apie du traukiniai.

Taip pat pervažą reikia uždaryti ją kertant ir keleiviniams traukiniams, kuriais žmonės keliauja į darbą, o vaikai - į mokyklą. Iš viso nuo septintos ryto iki septintos vakaro šią pervažą kerta vidutiniškai 23 traukiniai.

Negana to, rugsėjo pirmosiomis dienomis intensyvesnis automobilių eismas sutampa su augančių krovinių srautu - ypač dėl grūdų ėmimo sezono.

Tačiau, nepaisant to, intensyviausias traukinių eismas čia vis vien planuojamas ne piko metu, taip stengiantis sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams“, - situaciją komentavo D. Jurevičius.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovo teigimu, su panašiais nepatogumais ilgai gyveno ir plungiškiai bei Lentvario gyventojai. Tačiau miestų savivaldose buvo inicijuoti pokyčiai, kurie kartu su „LTG Infra“ komanda yra sėkmingai įgyvendinami - Plungėje jau atidaryta dviejų lygių sankryža, tad identiška problema išspręsta iš esmės.

Toks pats projektas pradedamas vykdyti ir Lentvaryje, kur miesto centre esančią pervažą kirsdavo didelis krovininių ir keleivinių traukinių skaičius.

„LTG Infra“ komanda, turinti didelę tokių projektų patirtį, šiuos projektus sėkmingai įgyvendina, taip pat padeda pritraukti ir europinių lėšų tokio pobūdžio projektams finansuoti. Manome, kad Rimkų pervažoje taip pat galėtų įvykti reikšmingų pokyčių.

Mes palaikome aktyvią diskusiją su Klaipėdos miesto savivaldybe, nes geležinkelių tinkle uostamiestis atlieka itin svarbų vaidmenį. Šioje diskusijoje šviesoje kviečiame miesto savivaldybę diskutuoti ir apie šią sudėtingą pervažą. Tikime, kad bus surastas tiek gyventojams, tiek krovinius gabenančioms įmonėms ir uosto plėtrai naudingas sprendimas“, - sakė D. Jurevičius.

Reikia laukti pavasario

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, klausimas dėl tunelio ir estakados Rimkų pervažoje jau buvo diskutuotas maždaug prieš 10 metų. Tačiau buvo apsispręsta priimti kitą sprendimą kitoje vietoje.

„Darant tunelį arba estakadą ties Rimkų pervaža reikėtų iškeldinti gyventojus. Berods apie 10 namų gyventojų. Dėl apsaugos zonos reikėtų iškelti dar apie 20. Prietilčiai būtų įrengti pačioje gyvenvietėje, padidėtų triukšmo lygis.

Investicijos, norint pastatyti bet kurį variantą, būtų labai didelės. Dėl to pasirinktas variantas statyti estakadą tarp Statybininkų prospekto ir Lypkių gatvės, maždaug už pusantro kilometro nuo Rimkų pervažos. Ten tik pramoninė zona, nėra gyventojų. Ji išspręstų susisiekimo klausimą, nes tie žmonės, kurie atvažiuoja iš Šilutės kelio, jie iš karto patektų į pietinę miesto dalį„, - teigė G. Neniškis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus, tai būtų kur kas pigesnė alternatyva tiek miestui, tiek gyventojams. Tačiau kol kas tokiam sprendiniui nėra finansavimo.

„Jo ieškome. Esame suderinę su „Lietuvos geležinkeliais“ laikinosios Lypkių pervažos sprendimą, darbai jau prasidėję. Be abejo, tai labiau susiję su Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Bet tai pagelbėtų ir Rimkams. Lypkių laikinoji pervaža pradės funkcionuoti pavasarį„, - sakė G. Neniškis.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.