Rimanto istorija be filtrų – nuo susižavėjimo populiariu sportu iki vaikštynės ir skausmo

Rimantas Skrinauskas – 46 metų vilnietis, kasdien atliekantis meistro – priėmėjo pareigas transporto priemonių servise, laisvalaikį leidžiantis aktyviai ir besirūpinantis savo šeima, kurioje auga du paaugliai – sūnus ir dukra.

Neturėjo išeities

„Nesu žinomas, nesu nuomonės formuotojas, bet gal mano, paprasto žmogaus, istorija įkvėps kitus, ją skaitančius, ieškoti išeities ir nekentėti skausmo, kurį tik trumpam sumažina medikamentai“, – sako vyriškis, vos prieš kelis mėnesius ligoninės koridorius įveikdavęs tik su vaikštynės pagalba.

Daug planų turinčiam, sportuoti mėgstančiam vyriškiui tai buvo vienas klaikiausių gyvenimo etapų, žadėjusių ateitį, priklausomą nuo operacijų, reabilitacijų, biuletenių ir namų režimo.

„Kai su kolegų pagalba radau išeitį, supratau, jog turiu savo patirtimi dalintis. Gydymo įstaigoje susidūriau ne su vienu jaunu, viltį praradusiu žmogumi, ėmusiu tikėti, jog geriausia jo diena bus ta, kai jis galės bent trumpam išsitiesti ir nors kelias valandas pamiegoti be skausmo“, – pasakoja pašnekovas.

R.Skrinauskas nuo studijų laikų mėgo neprofesionalų sportą – su draugais žavinėjo dviračiu, žaidė krepšinį. Prieš keturiolika metų susilaukęs pirmagymio vyriškis kiek pakeitė gyvenimo ritmą – sumažėjo miego, padaugėjo maisto.

„Priaugau svorio, bet aktyvaus gyvenimo būdo neatsisakiau. Tai, matyt, tapo viena iš priežasčių, dėl kurios 2017 m. man atlikta stuburo išvaržos operacija. Reabilitacija buvo ilga. Nutirpo koja. Reikėjo dėti daug pastangų, kad ją išmankštinti. Atsigavau tik po maždaug metų“, – sako R. Skrinauskas.

Tai išprovokavo raumenų disbalansą, paskatinusį pašnekovą pagalbos vis kreiptis į kineziterapeutą.

„Regis, išmoksti gyventi su savo situacija, ją kontroliuoti. Ir tikrai nesitiki, jog viskas atsinaujins su dar didesne jėga“, – dalinasi R. Skrinauskas.

Kitoks skausmas

Pradėjęs dirbi naujame kolektyve, vyriškis po kurio laiko kolegų buvo sudomintas dabar populiariu padėlio žaidimu. Iš pradžių mokęsis su treneriu, vėliau jis įgytą techniką tobulino savarankiškai.

R.Skrinauskas puikiai prisimena pirmąją šių metų dieną kai su draugu nuvyko į kortus. Bičiulis patyrė traumą, todėl žaidimą pusvalandžiui teko sustabdyti.

„Atvėsti buvo mano klaida, kainavusi labai daug. Nugaros skausmas tapo ūmus ir nenumalšinamas. Kitoks nei esu patyręs anksčiau. Prasidėjo medikamentinio, sanatorinio bei fizioterapinio gydymo laikotarpis, kuris savijautą pagerindavo tik laikinai. Ilgokai negalėjau dirbti, kol pagaliau grįžau į servisą“, – sako pašnekovas.

Jo būklė pagerėjo dviem savaitėms.

„Norėjau, kad viskas būtų kaip anksčiau. Ir maniau, kad taip yra, kol per daug energingai įšokau į automobilio apžiūros duobę. Vakare jau jaučiaus blogai, o rytą sutikau ligoninėje. Nuskausminantys vaistai, siuntimas namo, o naktis – vėl prie gydymo įstaigos durų. Išsitiesti galėdavau tik dešimčiai sekundžių. Paskui, ieškant geresnės padėties, tekdavo susilenkti. Vaikštynė buvo vienintelė išeitis“, – pasakoja R. Skrinauskas.

Kol lašindavo medikų paskirtus preparatus, jis jausdavosi geriau. Kaip sako pats vilnietis – jis vėl įsisuko į greito rezultato neduodantį, skausmą tik trumpam apmalšinantį gydymo ratą.

Nežinodamas, kaip toliau elgtis, R. Skrinauskas paprašė draugų patarimo ir sulaukė rekomendacijos aplankyti sostinėje esančią „Sanus Axis“ kliniką. Čia jo būklė dar kartą buvo įvertinta pirmojo gyvo vizito metu. Pašnekovui paskirtas gydymas naudojant dekompresinį ir manualinį stalus. Šių dviejų įrenginių derinys, kaip R. Skrinauskui paaiškino specialistai, yra modernus ir efektyvus sprendimas sumažinti skausmą, pagerinti mobilumą, slopinti uždegimą bei skatinti pažeistų audinių regeneraciją.

„Man buvo parinktas individualus gydymo planas. Tiesa, iš pradžių skausmas dar labiau paūmėjo, todėl buvo imtas naudoti lazeris ir akupunktūra. Persilaužimas įvyko tik po kokios ketvirtos procedūros, o viso gydymo rezultatas – išnykęs skausmas. Kai mėnesiais teko gerti vaistus ir vis tiek kęsti tai, ką nepatyrusiam sunku apibūdinti ar nupasakoti, negalėjau patikėti, kai tai buvo išspręsta trumpiau nei per dvi savaites“, – pasakoja pašnekovas.

Rezultatas nustebino

Vyriškis dar nebaigęs kurso minimoje klinikoje, jau galėjo atsisakyti nuskausminančių vaistų, ramiai išsimiegoti naktimis. Ir vėl daro mankštas, kasdien eina į darbą.

R.Skrinauskas patikino – jam labai norisi dalintis informacija, padėjusia išspręsti opią sveikatos problemą. Pašnekovas sužinojo, jog būtent „Sanus Axis“ komanda, bendradarbiaudama su viena didžiausių pasaulyje medicininės įrangos gamintojų BTL industries, savo pacientams siūlo naujausias technologijas judamojo aparato ligoms gydyti.

„Neinvaziniu neskausmingu būdu, atsižvelgdami į kiekvieno paciento atvejo unikalumą, padedame per trumpą laiką grįžti į sveiką aktyvų gyvenimo būdą“, – patvirtina ir klinikos vadovas Ovidijus Raišys.

Masažuotojo, manualinės terapijos specialisto Sergii Ratushnyi teigimu, skausmas – tai nervų sistemos signalas, atsirandantis pažeidus audinius ir sukeliantis apsaugines reakcijas. Skausmas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmus skausmas paprastai atsiranda staiga: dėl sužeidimo, ligos ar uždegimo. Jis linkęs išnykti, kai pažeista kūno dalis gyja, tačiau kartais jis pereina į lėtinį skausmą.

„Kęsdamas lėtinį skausmą, žmogus yra linkęs vengti, simptomus sukeliančių, veiksmų. Jis mieliau renkasi ilsėtis, atsisakyti išvykų, sporto, dėl to atsiranda tam tikrų kūno dalių sustingimas ir silpnumas, prastėja emocinė sveikata. Neleiskite skausmui Jūsų izoliuoti. Leiskite jums padėti“, – kalba S. Ratushnyi.

Pasak jo, modernaus gydymo technologijų pagalba jau yra gydomos tarpslankstelinio disko išvaržos, artrozė, mialgija, skoliozė, spondiliozė, spondiliolistezė, spondiloartrozė, osteochondrozė, tendopatija ir sportinės traumos. Taip pat teikiama pagalba dėl įvairių zonų – juosmens srities, kaklo ir pečių, krūtinės ląstos bei tarpumenčio, juosmens ir kojos, klubo ar klubo sąnario skausmo, raiščių pažeidimų. Klinikos specialistų dėmesyje – reabilitacija po operacijų, traumų ar insulto, išsėtinė sklerozė.

„Absoliučiai didžioji daugumą mūsų klinikos duris praveriančių klientų ieško pagalbos dėl stuburo išvaržos keliamo galūnių, nugaros ar net galvos skausmų, tirpimo, maudimo. Bloga žinia ta, kad stuburo išvaržos išgydyti kartais neįmanoma net ir chirurginiu būdu, tačiau visiškai įmanoma su ja gyventi be skausmo ir diskomforto“, – sako stuburo klinikos manualinės terapijos specialistas S. Ratushnyi.

Jis teigia, kad dažniausiai pasitaikančios išvaržos yra juosmens srities – maždaug 60 proc. ir kaklo srities – maždaug 40 proc.

„Išvaržų nuolat daugėja, nes didžiąją dalį dienos dauguma praleidžia sėdėdami. Pandemija paliko ryškų pėdsaką, nes žmonės pamatė, kad darbus gali atlikti ir neišeidami iš namų, o tai reiškia, kad mes pradėjome judėti dar mažiau. Sėdėjimas prie kompiuterių ar išmaniųjų įrenginių daro didelę įtaką laikysenai. Prie išvaržos atsiradimo prisideda ir netinkama mityba bei genetinis polinkis. Taip pat viena pagrindinių priežasčių nulemianti išvaržos susiformavimą – diskų degeneracija, kuri atsiranda dėl amžiaus – vyresnio amžiaus žmonėms tarpslanksteliniai diskai kasmet tampa vis mažiau elastingi, todėl gali lengviau įtrūkti ar susispausti“, – pabrėžė „Sanus Axis“ klinikos specialistas.

Pasak jo, išgirdę diagnozę „išvarža“, žmonės savo netinkamu elgesiu situaciją gali tik pabloginti.

„Sužinoję apie tai, kad turi išvaržą, kai kurie žmonės pradeda daug sportuoti ir nebūtinai pasirenka tinkamiausius pratimus, taip padarydami sau dar daugiau žalos. Todėl pirmiausiai rekomenduoju kreiptis į specialistus ir neužsiimti savigyda ir saviveikla“, – sako S. Ratushnyi.

Reklama