Rietavo turgaus prekės Dūzgiančiame prospekte. Ar tai ir yra Sostinės dienų išgryninta koncepcija?

Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus (Dž. Orvelas, "Gyvulių ūkis").

Šis straipsnis - antras dublis. Jis, be abejo, bus subjektyvus - į objektyvumą aš nepretenduoju. Tai bus, kaip aš mėgstu sakyti, mano subjektyvi ir nebūtinai teisinga nuomonė. Iš anksto atsakau į kai kuriems iškilsiantį klausimą - kas bus, jei kiekvienas, kažkuo nepatenkintas, pradės rašinėti straipsnius? Nieko nebus. Rašykit! Rašykit. Mes gyvename laisvoje ir demokratiškoje valstybėje, kur reikšti savo nuomonę gali kiekvienas. Jei tik turit laiko ir mokatae spaudyti klavišus - rašykit. Rašykit, turintys priešingą nuomonę, rašykit ir tie, kuriuos kritikuoju. Reikšti savo nuomonę visiems garantuoja Lietuvos Konstitucija.

Pirmo dublio (https://www.etaplius.lt/atviras-laiskas-sostines-dienu-organizatoriams-ir-vsi-vilniaus-festivaliai-steigejai-vilniaus-savivaldybei-v1) poveikis lygus nuliui. Na, ne visai nulis - po pernykščio straipsnio "Kelmas.lt" tapo "persona non grata" Sostinės dienose, kaip Dūzgiančio prospekto dalis. Tad šiemet prospekte apsilankiau kaip eilinis dalyvis. Pasidalinsiu įspūdžiais ir nuotraukomis. Palyginsime Dūzgiantį prospektą ir Rietavo turgų. Panašumai ir skirtumai. Pirmyn!

Automobilį, neradę arčiau, pasistatome Sluškų gatvėje ir pėdiname padūgzti į Dūzgiantį prospektą.

Prie išdidžiai sėdinčio Karaliaus Mindaugo įrengta vaikų žaidimų aikštelė, kaip suprantu, Sostinės dienų dalis. Labai puiki idėja! Žaidimai, atrakcijonai - puiku! Ir prekiautojai žaislais... Made in China... Tokiais, kaip bet kuriame Lietuvos turguje. Tikrai žinau, kad yra Lietuvoje žaislų gamintojų. Ir ne vienas. Medinių žaislų, lėlių, vaikiškų lankų, medinių kardų, skydų su lietuviška atributika. Belieka tik spėlioti, kodėl tokiame renginyje prekiaujama atvežtiniais žaislais. Spėju, kad tai, anot Vilniaus savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistės Daivos Meilutės, susiformavusios stiprios ir aiškios Sostinės dienų koncepcijos dalis! Taip, ir ne kitaip. Kitaip būti negali.

Į dūzgiantį prospektą įeiname nuo Katedros pusės. Šurmuliuoja, dūzgia prospektas. Dešinėje pusėje surikiuoti mūsų keramikai. Kuo jau kuo, bet molio meistrais Lietuva gali didžiuotis. Visi čia esantys - puikūs meistrai su dar nuostabesniais darbais. Deja buvo ir tokių, lygiai tokių pat orginalių, puikių meistrų, kurie nepateko į Dūzgiantį prospektą. Matyt neatitiko išgrynintos Sostinės dienų koncepcijos... Neatitinki "koncepcijos", nėra ko ir dūgzti... Yra nuomonė, kad Sostinės dienos myli keramikus dėl to, kad jie profesionalai. Ne mažiau, kaip 80 proc. T.y. Dailės akademijos auklėtiniai. Bet ar tikrai tiek? Bent jau tikrai ne visi. Ir tikrai buvo nepatekusiųjų, kurių darbai nenusileidžia dalyvavusiems. Be to, apie meistro profesionalumą byloja jo darbai, o ne diplomas.

Einu toliau ir randu... Šita straipsnio dalis bus tikrai subjektyvi, kadangi tai tiesiogiai liečia mane. Randu lazeriu pjaustytos medžio faneros gaminius. Puikiai žinau Vilniaus festivalių direktoriaus p. R. Merkelio alergiją medžiui ir jo nuostatas - jokių medinių gaminių Dūzgiančiame prospekte! Ir še tau kad nori - fanera. Medžio. Tai gerbiamas ponas Direktorius arba turėjo nešiotis adrenalino ampulę nuo anafilaksinio šoko, nes praeinant pro tą medžio fanerą, tikrai turėtų staigi alerginė reakcija prasidėti, arba aplenkti tą vietą dideliu lanku, kad alergenai nepasiektų jo jautrių vietų... Mielas pone Direktoriau! Kaip čia dabar? Fenera - ne medis? Oi, pamiršau... Tai ne medžio gaminiai, tai, anot organizatorės Dalios Pilkauskienės, aksesuarai. Orginalūs gamintojai, orginalūs gaminiai, Lietuvoje tokių gamintojų daugiau nei šimto nerastum... Ir Lenkijoje daugiau penkių tūkstančių tokių gamintojų nerastum... O mūsų partneriams Airijoje tokius gaminius gamina bulgarai, nes jie gamina 30% pigiau nei lietuviai. Lygiai tokius pat orginalius fanerinius gaminukus. Kur ten mums lygintis su savo gaminiais, kurių niekas daugiau negamina. Nesiginčysiu - šių fanerinių aksesuarų gamintojų produktai atrodo gerai ir yra kokybiški. Bet tokių gamintojų yra daug, su tokiais pat gero dizaino ir kokybiškais gaminiais. Pagal kokį principą atrinkti būtent jie? Pasakysiu - sąvoka dar Smetoninėje Lietuvoje žinoma - "švogeriškas" atrankos būdas.

Kodėl tokie "aksesuarai" atitinka Sostinės dienų koncepciją? Čia labai nesunkiai galėtų atsakyti ir STT, ir Vilniaus meras, jei tik pabandytų pasigilinti į Vilniaus festivalių virtuvę, jei patyrinėtų Dūzgiančio prospekto organizatorių ryšius su kai kuriais mugės dalyviais. Gal kyla klausimas, kodėl STT? VŠĮ "Vilniaus festivaliai" Vilniaus savivaldybės įsteigta įstaiga, skirta tenkinti viešuosius interesus. Kas turi prižiūrėti skaidrumą tokioje įstaigoje, jei steigėjui ji visiškai nerūpi? Manau, kad ir STT. Šiaip, iš tikro, nežinau, aš ne teisininkas. Aš tik tūlas kaimietis.

Bet STT visokios VŠĮ nerūpi, nes ji užsiėmusi Vilniaus mero partijos byla ir kitais svarbesniais valstybei reikalais. Vilniaus merui tai irgi nerūpi, jis turi svarbesnių reikalų, juk STT knisasi po jo partijos pamatais. Vilniaus savivaldybei, VŠĮ "Vilniaus festivaliai" steigėjai, tai irgi nerūpi, koks gi skirtumas, kas ir kokiu būdu patenka į Sostinės dienų prospektą. Yra "išgryninta koncepcija", kas atitinka ją, tas ir patenka. Kiti tokie pat gamintojai į Sostinės dienas nepriimami (nors bando patekt) - juk negali įsileisti konkurentų! Tokios vietos tik organizatorių artimiems žmonėms!

Kreipiuosi į Vilniaus festivalių direktorių. Gerbiamas pone Remigijau Merkely! Aš suprantu, kai esi kam nors alergiškas, jūs šiuo atveju medžiui, tai bijai to alergeno kaip velnias kryžiaus. Medžio neturi būti Dūzgiančiame prospekte? Valio! Ištirnkim iš sąrašo visus medinukus - jokių pretenzijų! Bet kodėl kažkam, toli gražu ne orginaliam ir nepakartojamam, daromos išimtys? Medžio lukštą suklijuojantys klijai medžio, kaip materijos, nepanaikina. O gal įvyksta stebuklas?

Visai šalia "aksesuarų" - stiklo gaminiai. Orginalūs, gražūs, tiek dideli darbai, tiek mažos figūrėlės, auskarai.. Nežinau, ar visi stiklioriai pateko, bet vienos savo pažįstamos nerandu. Ji ir iki šiol nepatekdavo į Sostinės dienas. Neatitikdavo koncepcijos. Ne toks išdėstymas palapinėje, ne tokia palapinė. Nors ir tokių, kaip pas ją, palapinių, ir išdėstymo apstu. Labiau tikėtina, kad veidas nepatiko.

Bekeliaujant toliau, kairėje prospekto pusėje, nuošaliau nuo Sostinės išgrynintąją koncepciją atitinkančių dalyvių, stovi juvelyras ir medžio meistras. Jie neturi teisės net palapinės pasistatyti. Nes jie - tautodailininkai. Kaip raupsuotieji. Tas priklausymas Tautodailininkų sąjungai kaip prakeiksmas persekioja kiekvieną, norintį patekti į Dūzgiantį prospektą. Nesvarbu, kad orginalių tautodailininko juvelyro Gražvydo darbaų net iš tolo negalima lyginti su Rietavo turgaus juvelyrika, nesvarbu, kad Valdo Pelegrimo mediniai interjero aksesuarai nepalyginamai vertingesni už Dalios Pilkauskienės proteguojamus fanerinius aksesuarus! Jie neverti būti šalia kitų...

Totorių gatvės apendikse ištisas nepageidaujamų tautodailininkų knibždėlynas! Gintaro papuošalai, keramika, medis. Ponas Merkelys čia nedrįstų užsukti, iškart alergijos priepuolis prasidėtų - tiek medžio! Jis turbūt ir batutas tik plastikines naudoja...

Kudirkos aikštėje ir tuoj už sankryžos - Dizaino skvero palapinės. Daug dalyvių (juvelyrui vietos daug nereikia), daug pirkėjų ,daug smulkių gamintojų. Be abejo, ten galybė orginalių kūrėjų (čia aš be ironijos). Na, o, bet, tačiau! Tik įkišus nosį į pavilijoną, prie įėjimo pamatau Rietavo turgaus apyrankes ir apsisukęs patraukiu toliau.

O toliau, už scenos ir už snkryžos, pamatau... O! Nerealūs žymios Norvegų firmos "Devold" gaminiai. Ir su 60%nuolaida! Kaip čia yra, kad Norvegų firma taip nukainavo gaminius??? Tikrai geri gaminiai, patys tokius naudojame, tik, berods, pirkome brangiau... O čia, šioj mugėj, jie tikrai tokios pat kokybės? Kitąkart žinosime, reikia laukti Sostinės dienų, ten "papigiai" puikius rūbus galima nusipirkt. Ir kaip smagu, kad Dizaino skveras pristato norvegų pramoninio dizaino kūrinius. Iki pilnos laimės ir norvegų dizainerius reikėjo pakviesti, nes, įtariu, jie nežinojo apie jims suteiktą tokią garbę. Kitąmet daugiau skandinavų reiktų paskviest! Stambesnių! Ką ten su rūbais... Smulkmė... "Volvo" - va, kur produktai. Įsivaizduokit, jei "Volvo" savo automobilius pardavinėtų su 60% nuolaida! Kiek tai žmonių pritrauktų... Ne tik iš Lietuvos, iš visos Europos visi sulėktų. Daugelis toj vietoj, kur bus "Volvo" palapinė, prieš savaitę vietą užsiimtų, ant šaligatvio miegotų. Tam, kad nusipirktų "Volvo" su 60% nuolaida. O ir dizainas "Volvo" superinis, būtų Dizaino skvero pažiba. Šiaip, tai organizatoriai galėtų pagalvoti ir apie atskirą teritoriją tokiems dalyviams, su pavadinimu, pavyzdžiui, Nuo Kudirkos aikštės iki Jakšto gatvės - "Sostinės dienų išparduotuvė". Skamba išdidžiai!

Susipažinau su norvegų pramoniniu dizainu, traukiu toliau. Guminiai batai, rūbai. Kažin kuris lietuvių dizaineris visa tai sukūrė? Kitąmet šaunu būtų pamatyti lietuvių dizainerių sukurtus kaliošus su krakamoliu, apie juos, kažkada buvusius labai populiarius, jau liaudis pamiršo... Netoli norvegiškų gaminių - kojnės... Gražios ir, manau, kokybiškos kojnės. Nežiūrėjau, nei prekės ženklų, neklausiau, kur pagaminta. Tikiuos kitais metais sulaukti ir sodo- daržo įrankių, aišku puikaus ir ergonomiško dizaino, pavyzdžiui Fiskars. Irgi skandinaviškas prekės ženklas. Jei pardavinės su 60 proc. nuolaida, tikrai pirksiu. Ir ne vieną! Dar pasvajosiu: darbo rūbų gamintojų ir dizainerių gerai būt paskviest. Iki kitų metų mano darbinės kelnės nusidėvės...

Organizatoriai tvirtina, kad "Dūzgiantis prospektas" nepalyginamai aukščiau, nei kuri kita mugė. Čia orginalių autorių ir galerijų mugė. Pasakykit, prašau, jei žinot, kur ta Kojnių galerija. Lankytojų srautas ten plūs nesustodamas!

Laikrodžiai mediniu korpusu turbūt lietuvių meistro darbas? Turbūt ir darbas, ir dizainas. Ir netgi mechanizmai...

Smagu, kad turime tokių talentingų gamintojų! Dizaino skveras, juk surinko daugiau nei 100 kūrėjų! Va, kiek iš jų tikrųjų, kitas klausimas...

Odininkai. Daug gerų, tikrų meistrų ir nei vieno svetimais gaminiais prekiaujančio? Nei vieno svetimo gaminio? Neįtikėtina! Bet taip yra. Matyt Lietuvoje nėra didmenininkų, prekiaujančių įvežtiniais odos gaminiais... Arba jie nežinojo. Arba pažinčių su organizatoriais neturėjo. Tai va, žinokit! Galėsit akciją- atrakciją padaryt ir savo gaminius su 60% nuolaida išparduot! Tiesa, bent vienas puikus odos meistras į Dūzgiantį prospektą nepateko. Bet apie jį truputį vėliau, tai atskiri Sostinės dienų organizacijos niuansai.

Daug, labai daug Rietavo turgaus juvelyrikos. Ir Dizaino skvere, ir už jo ribų, už Knygų alėjos, link Lukiškių... Knygų alėjos, leidyklų zonos, kurios nekomentuosiu, nes ten, kiek įsivaizduoju, buvo tikrai tie, kurie rašo ir leidžia knygas. Kažkaip neteko girdėti, kad knygas iš Kinijoje ar Malaizijoje spausdintų atskirų puslapių surinkinėtų... O už Knygų alėjos iki Vasario 16-osios gatvės, kur sutiktų stovėti daugelis nepatekusiųjų meistrų, beveik, vien turginės prekės... Atitinkančios Sostinės dienų "išgrynintąją koncepciją".

Prie Lukiškių aikštės išrikiuoti tautodailininkai. Pagal organizatorių norus jie turėjo būti atsisukę veidu į Lukiškių aikštę, nugara į žmonių srautą. Kodėl šitaip? Reikėjo į Vasario 16 gatvę, kaip ir planavot, visus raupsuotuosius sugrūst. Arba net už Lukiškių aikštės, kuo toliau nuo žmonių srautų! Kaip ponia Dalia Pilkauskienė pernai tyčiojosi i iš šitų meistrų, taip tyčiojosi ir šiemet. Tik truputį labiau. "Jūs išvis čia nereikalingi, nepatinka nugara į žmones stovėt, važiuokit namo, pinigus grąžinsime!" - visagalės teisuolės balsu šaukė ponia. Tik galife kelnių, kepurės su kaukuole ir odinio rimbo trūko, vaizdelis būtų kaip iš filmų apie gestapininkių saugomą kalėjimą. Negražiai, tikrai negražiai atrodėte, ponia Dalia...

Prisimenu, kai tą darbą dirbo p. Dagnė Rūkienė... Ji, nors ir privalėjo klausyti R Merkelio įsąkymų, bet su visais buvo taktiška, kantri ir mandagi. Pagarba Jums, ponia Dagne! Manau, daugelis jus prisimena su pagarba.

Taigi, dabar apie mano minėtą odininką. Apie Juozą Kaliną. Jis taipogi buvo pateikęs prašymą dalyvauti Dūzgiančiame prospekte. Jam buvo pasakyta, kad tautodailininkai stovės Vasario 16-osios gatvėje. Juozas su tuo nesutiko. Pasitreniruoti susirinkti - išsirinkti prekyvietę galima ir namie, nebūtina tam belstis į Vilnių. "Netinka - pinigus grąžinsim!" - buvo jam pasakyta. Grąžino. Bet jei būtų iškart pasakę, kad ta nepageidaujama tautodailė, vis tik, stovės Gedimino prospekte, Juozas būtų važiavęs. Juk jo darbai nenusileidžia nė vienam prospekte dūzgusiam odininkui. Tik jis - tas raupsuotasis - tautodailininkas. Tas, į kurio darbus nežiūri, o žiūri tik į vardą.

Dar viena smulkmena.... "Juvelyrei", prekiaujančiai iš rytuose pagamintų rutuliukų surinkta "juvelyrika", matyt, vieta tarp tautodailininkų buvo per prasta ir po pokalbio su organizatore ji išsikėlė į geresnę vietą netoli Knygų alėjos. Kiniški rutuliukai - štai Sostinės dienų išgrynintoji koncepcija. Vienas jaunas juvelyras labai taikliai pastebėjo, kad žmonės į mugę ateina pirkti orginalių darbų. O kai šalia stovi "juvelyras" su štampuotais kiniškais papuošalais ir akmeninių rutuliukų apyrankėmis, atiejusieji renkasi pigesnį daiktą, o kūrėjas lieka tik masalas pirkėjams pritraukti...

Koks šio straipsnio tikslas? Gal tai tiesiog vieno įsižeidusio kaimiečio kerštas Sostinės dienų organizatoriams? Kas kaip nori, taip tas supras. Aš rašiau su ta mintim, kad atrankos kriterijai į Dūzgiantį prospektą visiškai migloti. Kad yra problema, kuri jau daug metų nesprendžiama, nes niekam tai nerūpi. Visiškai sutinku, manau, nebus nesutinkančio nė vieno, kad Sostinės dienos neturi būti Kaziuko mugė, tai turi būti aukštesnio lygio renginys. Bet patekimo į ją kriterijai turi būti aiškūs ir skaidrūs. Ar yra dėl to nesutinkančių? Vienas meistras, kai jo nepriėmė padūgzti į prospektą, paprašė organizatorių įvardinti kriterijus, kuriais remiantis jis nebuvo priimtas. Vietoj kriterijų įvardijimo jį priėmė. Tiesiog paėmė ir priėmė. Geriau priimti teisybės ieškotoją nei atskleisti nepriėmimo motyvus. Tai normalu?

Ar kas pasikeis nuo šito straipsnio? Atsakysiu buvusios ministrės žodžiais - baikit, nemanau! Vilniaus festivaliams tokia "išgryninta" meninė koncepcija tinka. Vilniaus meras nenori, negali, ar nesugaba įtakoti savivaldybės įsteigtos VŠĮ. Arba ne tas galvoj - partija pavojuj, kokie dar festivaliai. STT, matyt, nei laiko, nei noro neturi pažvelgti į VŠĮ virtuvę. Tai ne tokie reikalai, kaip prekyba poveikiu. O turgaus lygio gaminių prekiautojų protegavimas tikrųjų meistrų sąskaita, ne piknaudžiavimas savo įtaka? Kaip tą dalyką įvardintų teisininkai? Nekalbu apie tai, kad Vyriausybė atkreiptų dėmesį - jai svarbiau ką nors mums uždrausti negu atkreipti dėmesį į problemą.

Aš neneigiu perpardavinėtojų teisės į vietą po saule. Jie nevagia, pašalpų neprašo, savo darbu, beje irgi nelengvu, užsidirba duoną. Bet tie, kas kuria, gamina patys, vis tik turi eiti pirmiausia. Visur.

Kažkas turi keistis. Ir pasikeis. Jei ne straipsnis, tai meistrai pakeis situaciją! Kūrėjai, meistrai, amatininkai ir gamintojai vienijasi. Viena, kai kažkoks tūlas kaimietis Norbutas, matyt, iš neturėjimo ką veikti, rašinėja kandžius straipsnius, į kuriuos galima numoti ranka - patriukšmaus durnelis, ir viskas baigsis. Kita, kai šimtas, du ar dar daugiau meistrų ateis į priėmimą pas merą, ateis į VŠĮ "Vilniaus festivaliai" būstinę (kuri, nors užrakinta ir neįleidžia nepatenkintųjų, bet turi vienas, daugiausia, dvejas, įėjimo ir išėjimo duris), pas Kaziuko mugės ar Jūros šventės organizatorius. Kai geriausi Lietuvos meistrai ateis pas Ministrą pirmininką ar Kultūros ministrą. Taip bus. Ir gana greit. Naudodamasis proga, noriu pakviesti visus tuos, kurie kuria ir gamina, kurie pardavinėja tik savo kūrinius ar darbus, prisijungti prie mūsų grupės Facebook'e "Kūrėjai, Meistrai, Amatininkai, Gamintojai". Grupės tikslai, siekiai ir įstojimo sąlygos - grupės apraše. Kažkas turi keistis!

Mieli kūrėjai, meistrai, amatininkai, gamintojai! Ar klausė kas mūsų nuomonės, apie Kaziuko mugės organizavimą? Ne. Valdininkai nusprendė, jie daro. Jie renka naujus organizatorius, kurie - kas gali paneigti tokią galimybę? - gali būti susiję su tais pačiais valdininkais. Mugių organizatorių apetitai auga kaip ant mielių! Jūros šventė jau nuo 186 iki 376,00€ už prekybinę vietą! Sostinės dienos nuo 187 iki 300€! Tautų mugė nusprendė, kad jie neprastesni ir šiemet geriausių vietų kaina pašoko nuo 250 iki 300€. Ar tai normalu? Beje, su kaina Tautų mugės organizatoriai perlenkė lazdą - tuščių vietų Gedimino prospekto pradžioje buvo ne taip ir mažai...

Mes susivieniję - jėga. Po vieną mes – valdininkų ir mugių organizatorių pašaipos objektai. Tarp žemdirbių vienybės nėra - produkcijos supirkėjai iš jų virveles veja. Tarp medikų vienybės nėra - vakar mano prietelius medikas, su 10-čia savo kolegų, į Švediją išvažiavo, vietoj to, kad dirbtų Lietuvoje ir oriai gyventų. Mokytojai taip ir neišdrįso paskelbti visuotinio streiko - mano žmonos draugė mokytoja nuo rugsėjo gaus mažesnį atlyginimą, nors valdžia skalambija atvirkščiai... Mes iš valdžios atlyginimų neprašom! Mes norim gyventi ir kurti Lietuvoje! Ir mugėse svarbiausi esame būtent mes. Mes, tie, kurie kuria ir gamina. Mes, tie, kurie savo kūryba ir išmone papuošiame bet kurią šventę. Mes, kurie kuria Tautinį paveldą ateities meistrams.

Jau kitais metais mugių lankytojai galės lengvai atskirti tikrųjų kūrėjų ir meistrų prekyvietes. Apie tai bylos išskirtinis ženklas, kuriuo teisę pasipuošt gaus tik tie, kurie prekiauja vien savo kūriniais ir gaminiais. Tikrai nebus kaip su Kultūros paveldo sertifikatu, kai, pavyzdžiui, kažkas gauna Tautinio paveldo sertifikatą žvejybos bučių pynimui, juo naudodamasis gauna geriausias vietas ir prekiauja lenkiška/kinietiška produkcija. Arba kaip su tautodailiniko vardu... Kai žmogus, kuris kažkada iš tikro kūrė, gamino, bet nusprendė , kad vien prekiauti yra lengviau, o tautodailininko vardą naudoja tik geresnės vietos gavimui. Daug, labai daug tokių atsirado... O žmonės tiki, kad perka tikrų meistrų darbus. Nežinantiems pasakysiu, kad, pavyzdžiui, tik savo darbus pardavinėjančius medžio meistrus galima būtų ant dviejų rankų pirštų suskaičiuot...

O dabar įsivaizduokit Kaziuko mugę, Jūros šventę, Sostinės dienas be mūsų, tikrųjų kūrėjų ir amatininkų. Kur vien perpardavinėtojai ir įvežtinių prekių pardavėjai... Užtektų, manau, tokios vienos...

Straipsniui pritariantys meistrai:

Arijietė Micevičienė, Marius Giedraitis, Dovilė Norbutaitė, Rolandas Žalimas, Laima Dagytė, Asta Bybartienė, Aušrinė Juknaitė, Eglė Skardžiutė, Jurga ir Jonas Kutkos, Gediminas Kairys, Daiva Steponavičienė, Marina Kubilienė, Eugenijus Sabaliauskas, Gintaras Paberžis, Jonas Ališauskas, Audrius Kasparas, Vitas Kašėta, Juozas Kalina, Dalia Grublinskienė, Jūratė Abromavičienė, Jūratė Povilaitienė, Aura Žukovienė, Kasparas Keruckis, Saulius Bobinas.