Rietavas tapo Pietų Baltijos regiono maisto inovacijų centru

Vasario 13 dieną, į Rietavo turizmo ir verslo informacijos centrą rinkosi garbingi svečiai – verslininkai, ūkininkai, mokslininkai iš visos Lietuvos, vietos savivaldos atstovai iš Telšių, Plungės bei Rietavo. Čia atkeliavo užsienio svečiai – mokslininkai iš Danijos. Tarptautinis renginys – apskritojo stalo susitikimas „Viešojo sektoriaus maisto strategijos ir viešieji pirkimai Lietuvos regionuose ir savivaldybėse“ – akcentavo vietinės produkcijos svarbą. Diskutuota, kaip maisto kultūra, strateginis požiūris į ją galėtų padidinti regiono patrauklumą.

Kad vietos gamintojų produkcija neliktų užmarštyje

Apskritojo stalo susitikimas – tai tęstinis 2017-asiais metais startavusio projekto (Maisto inovavimo pajėgumų vystymas Pietų Baltijos regione – South Baltic Food Innovation) renginys, kuriame daug dėmesio skirta regioninei politikai, maisto kultūrai. Viešojo sektoriaus skatinama maisto plėtra yra viena iš trijų projekto SBFOODINNO darbo paketų temų, kurio tikslas – skatinti maisto sektoriaus įmonių augimą, pasitelkiant viešojo sektoriaus rinką. Projekto metu vykdomų tarpvalstybinių ir tarpsektorinių veiklų pagalba formuojami gerosios praktikos pavyzdžiai, siekiama skatinti ir stimuliuoti inovacijų diegimą ir įgyvendinimą per viešąjį sektorių Pietų Baltijos regiono maisto sektoriaus įmonėse. Kiekvieną regioną unikaliu padaro jo žmonės, jų idėjos, drąsa ir susitelkimas. Krašto tradicijos, vietinės iniciatyvos yra labai svarbios vietos tapatumo paieškose. Diskusijos – mokslo, verslo ir savivaldos partnerystės ir strateginio požiūrio formavimas į vietos produkciją, jos rinką, gali duoti didžiulę naudą visam regionui, jame veikiančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui, sveiko maisto gamybai, jos plėtrai.

Maistas – vienijanti tema

Pristatydama šio renginio svarbą Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė Laima Dockevičienė minėjo, jog nėra renginio, projekto ar svečių priėmimo, kuriame nebūtų ragaujamas maistas. Išplėtota iniciatyva „Pieno kelias“ tapo šio projekto asocijuotais partneriais, puikiai įsiliejo į visas projekto veiklas. Anot vadovės, Rietave gausu kaimo bendruomenių, kurios turi savitą receptūrą, yra sukaupusios tėvų, senelių perduotas kulinarijos tradicijas. Į Rietavą traukia žmonės, iš didžiųjų miestų, ieškantys sveikesnių ir natūralesnių produktų, jie atranda vietines bendruomenes, vietos amatininkus ir ūkininkus. Jų produkcija plačiai aprašyta internete, pristatoma miesto šventėse. Maisto pramonė – viena didžiausių pasaulio ekonomikų, kuriai reikia mokslo žinių, aplinkosauginių standartų suvokimo bei politinių paskatų. Nors ūkiai gali pagaminti sveikos, kokybiškos maisto produkcijos, bet Lietuvoje, viešųjų pirkimų procedūros, vis dar apsunkina vietos gamintojų produkcijos patekimą į viešojo sektoriaus įmones. Jos negali įsigyti viešasis sektorius dėl griežtų viešųjų pirkimų procedūrų, gausios dokumentacijos pildymo. Natūralu, jog nuolat keliami klausimai, ar Rietavo savivaldybės vaikai, senoliai ar ligoniai maitinasi pakankamai sveikai. Direktorė džiaugėsi, kad Rietavo turizmo ir verslo centras yra sukaupęs nemažai projektinės veiklos patirties, kurios dėka aplankyta daugelis Baltijos regiono šalių, susipažinta su jų patirtimi, lankytasi maisto laboratorijose. „Maisto sektorius skatina atsižvelgti į naujas technologijas, jų taikymą. Visame pasaulyje yra svarstoma, kaip priartinti gamintoją prie vartotojo, todėl čia labai svarbus ir mokslininkų vaidmuo, verslo ir savivaldos partnerystės“, – pristatydama projekto esmę kalbėjo L. Dockevičienė.

Rietavas – inovacijų lopšys

Sveikinimo žodį svečiams tarė ir Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Pasak mero, Rietavas istoriškai susiformavęs inovacijų lopšys. Nuo seno čia buvo žengiami pirmieji žingsniai technikos naujovių srityje, įgyvendinta tai, kas anuomet buvo nauja, nepažinta. Rietave užsidegė pirmoji elektros lemputė, 1882 metais Rietavo dvare, bajoro Bogdano Oginskio iniciatyva suskambo pirmasis telefono skambutis – pirmoji privati telefono linija jungė Plungės ir Kretingos dvarus. Anot mero, Lietuvoje yra daug gabių verslo, mokslo žmonių, kurie yra pajėgūs veikti, įgyvendinti gražiausias iniciatyvas. Žmonių susitelkimas bendriems projektams, mokymams, diskusijoms duoda bendrą naudą, o naujų idėjų generavimas, drąsa, susitelkimas įgalina kurti naujoves, gaminti vietos rinkai patrauklius produktus. Rietavo meras A. Černeckis linkėjo gero darbo ir inovatyvių idėjų generavimo apskritojo stalo dalyviams.

Danijos geroji patirtis

Projekto svarbą, veiklas ir iniciatyvas aptarė Michaelis Christiansenas iš Danijos universitetinės kolegijos ABSALON. Jis pristatė SBFOODINNO projektą, pagrindines jo veiklas ir iniciatyvas, generavo mokslininkų diskusijas. Svečias džiaugėsi prasmingais tarptautiniais susitikimais. Jis dalinosi savo šalies patirtimi, sukaupta telkiant dėmesį į viešojo sektoriaus skatinamą maisto sektoriaus įmonių plėtrą. Pasakojo apie augalinių baltymų potencialą ir maisto sistemos žemėlapių naudą regiono plėtrai. Maisto politikos, strateginio požiūrio svarbą kaimiškosiose vietovėse akcentavo Kopenhagos universiteto magistrantas Darius Keselis. Jis kalbėjo apie Bornholmo salą, kuri siekia tapti Danijos vietinės produkcijos maisto pramonės lydere. Jis tikino, kad būtent Bronholme, maisto strategija buvo kuriama gana ilgai, prie jos kūrimo prisidėjo Žemdirbių asociacija, Savivalda bei maisto paveldo organizacijos. Siekiama, kad bendromis mokslo, verslo ir turizmo rinkodaros specialistų pastangomis vietos gamintojų produkcija taptų salos pasididžiavimu, turistų traukos objektu. Čia – tikimasi sukurti geriausio maisto aplinką, teikti konsultacijas verslui apie vietos gamintojų produkciją, skatinti smulkaus ir vidutinio vietos verslo iniciatyvas.

Didėjantis sveikos mitybos potencialas

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkė Živilė Raudonė, akcentavo vis didėjantį sveikesnės mitybos potencialą, ūkininkų, o ypač smulkiųjų ūkių dalyvavimo svarbą, sveikesnio maisto vartojimo tradicijų kūrimo procese. Ji tikino, kad valstybės lygmeniu turėtų būti kuriami specialūs verslo modeliai, skatinantys, o ne žlugdantys pavienes iniciatyvas, kooperaciją. Mokslininkė akcentavo, kad į maisto plėtros strategijos formavimą šalyje turėtų įsitraukti ir viešųjų pirkimų tarnyba, mat tradiciniai viešieji pirkimai, kuomet juos laimi tik stambiausi, mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai, nebegalėtų būti taikomi. Ji pasidžiaugė kuriamu Rietavo projektu – idėja elektromobiliu ūkių produkciją tiekti viešosioms įstaigoms. Buvo ieškoma logistinės grandinės sprendimų, kad į ją įsitrauktų vietos gamintojai. Buvo ieškoma logistinės grandinės sprendimų, kad į ją įsitrauktų vietos gamintojai. Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Rimantas Čiūtas akcentavo, kad gyvybiškai būtina keisti žmonių maitinimosi įpročius, ypač tai aktualu šiandien, kuomet pasaulis susiduria su didėjančia klimato kaita. Specialisto nuomone, reikėtų visuomenei pamažu pereiti nuo gyvulinių baltymų, prie augalinių, tačiau visiems procesams būtinas mokslininkų dėmesys. Anot jo, augalai turi specifinį savisaugos instinktą, kurio metu išsiskiria žmogaus organizmui nuodingos medžiagos. Pavyzdžiui čija sėklos, kurios dažnai vartojamos termiškai neapdorotos gali išskirti virškinimo sistemai nelabai palankias medžiagas lektinus, tad mes, norėdami gyventi sveikiau, dažnai pasirenkame ne maistą, o nuodą. Mokslininkas siūlė atsigręžti į istoriškai mūsų kraštams būdingas augalines kultūras, kaip antai kanapės, soros, kurios šių medžiagų neturi. Jis akcentavo, kad Lietuvoje galėtų veikti Maisto taryba, kuri būtų orientuota ne į besąlyginę gamintojų kontrolę, o akcentuotų smulkių šeimos ūkių išsaugojimą, o ne masto ekonomiką. Apskritojo stalo dalyviai diskutavo mažose grupėse, teikė pasiūlymus Savivaldybių maisto strategijoms formuoti. Buvo apžvelgtos pasaulio ir Lietuvos skirtingų savivaldybių maisto strategijos, orientuotos į smulkųjį ir vidutinį verslą, dalintasi geraja patirtimi.Šis renginys - tai didžiulio projekto dalis, žingsnis sveikesnės mitybos link. Apskritojo stalo dalyvių įžvalgos, pasiūlymai ir pastabos bus aptariamos dar gausiasniame bendraminčių būryje balandžio pabaigoje planuojamoje konferencijoje Rietave.