Riedlentininkai ir paspirtukininkai turės paklusti įstatymui

Atsižvelgiant į elektrinių riedžių, riedlenčių ir paspirtukų išaugusį populiarumą, siūloma įstatymuose reglamentuoti jų judėjimą ir numatyti šių priemonių vairuotojams reikalavimus, skirtus užtikrinti saugų eismą.

Tuo tikslu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektus. Jais siekiama įtvirtinti mikromobilumo priemonių sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis.  

Įstatyme siūloma nustatyti, kad „mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis yra ne didesnis nei 25 km/h“.

Pasak projektus parengusio A. Bagdono, elektrinių transporto priemonių naudojimas yra teigiama tendencija aplinkos tausojimo kontekste, kadangi leidžia mobiliai judėti mieste, taršias transporto priemones (pavyzdžiui, automobilius) pakeičiant aplinką tausojančiomis. Tačiau jis taip pat pastebi, kad, nepaisant to, laikui bėgant pastebėtas reglamentavimo trūkumas, dėl kurio didėja eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų skaičius, kuriuose dalyvauja šių nereguliuojamo transporto priemonių vairuotojai.

Anot parlamentaro, 2021 m. gruodį Susisiekimo ministerija organizavo viešą konsultaciją dėl elektrinių paspirtukų eismo saugos gerinimo, kurioje pateikė Transporto kompetencijų agentūros atlikto tyrimo rezultatus ir Lietuvos kelių policijos duomenis: didžioji dalis su elektriniais paspirtukais susijusių eismo įvykių nutinka jiems važiuojant nepritaikyta infrastruktūra, t. y. šaligatviais, pėsčiųjų takais, važiuojamąja kelio dalimi.

Tokių eismo įvykių skaičius auga: 2020 m. užfiksuoti 99 su elektriniais paspirtukais susiję eismo įvykiai, o pernai – jau 191. Anot A. Bagdono, ši statistika būtų dar didesnė, jei apimtų ne tik elektrinius paspirtukus, o ir kitas panašaus pobūdžio elektrines priemones, pavyzdžiui, riedžius ar riedlentes, kurių judėjimas taip pat atskirai nėra reglamentuotas.

Nauji reikalavimai: amžiaus cenzas, ryškiaspalvės liemenės, žibintai ir šalmai

Projektas numato, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais mikromobilumo priemone leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.

Važiuoti būtų leidžiama tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, mikromobilumo priemonės priekyje turėtų degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba mikromobilumo priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Taip pat siūloma, kad mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims tai būtų rekomenduojama.

Dviračių taku mikromobilumo priemonėmis vairuotojas privalėtų važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, vairuotojas privalėtų važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Į įstatymą siūloma įrašyti, kad mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

10 siūlomų draudimų mikromobilumo priemonių vairuotojams

Jeigu Seimas pritartų, mikromobilumo priemonių vairuotojams būtų draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus; važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; važiuoti per perėjas; vežti keleivius; kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Tokių priemonių vairuotojams taip pat būtų draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; būti velkamiems kitų transporto priemonių; vilkti kitas transporto priemones; važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

Už pažeidimus atsakytų kaip ir dviratininkai

Administracinių nusižengimų kodekse už kelių eismo taisyklių pažeidimus mikromobilumo priemonių vairuotojams siūloma nustatyti administracinę atsakomybę, kuri būtų tokia pat kaip ir dviratininkams, pėstiesiems ar vadeliotojams.

Nuo 20 iki 40 eurų siūloma bausti mikromobilumo priemonių vairuotojus už nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, taip pat už nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą.

Mikromobilumo priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtrauktų baudą nuo 80 iki 150 eurų.

Baudą nuo 150 iki 200 eurų siūloma skirti už mikromobilumo priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo.

Siūloma, kad įstatymo ir kodekso pakeitimai įsigaliotų  2023 m. gegužės 1 d.

Šiuo metu nėra atskiro teisės akto, nustatančio konkrečius reikalavimus mikromobilumo priemonių judėjimui. Galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta atsakomybė už tokių priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Projektus parengęs Seimo narys A. Bagdonas pastebi, kad, nesant atskiro reglamentavimo, šiuo metu galiojantys reikalavimai yra nepakankami – kyla neaiškumų, kokios taisyklės yra taikomos konkrečiai transporto priemonei ir todėl vairuotojai tokių taisyklių dažnu atveju tiesiog nepaiso.

ELTA primena, kad tai jau ne pirma tokia įstatyminė iniciatyva. Šių metų kovą Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas drauge su grupe parlamentarų įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlė aiškiai apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką ir nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku laikoma „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“. Siūloma galios riba – 500 vatų, o greičio – 20 kilometrų per valandą.

Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o jei išklausomas specialusis kursas – 14 metų.

ELTA