Riebalai žudikai: kas tai ir kaip juos atskirti?

Mokslu pagrįsta, kad transriebalai (dar vadinami riebalai žudikai) esantys maisto produktuose, gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat patvirtinta, kad šie riebalai yra 4–5 kartus labiau kenksmingi, nei taip pat nerekomenduotini sotieji riebalai (Sotieji riebalai dažniausiai yra gyvulinės kilmės. pavyzdžiui mėsa, paukštiena, riebūs pieno produktai, Šio tipo riebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje, dėl to ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat jie padidina riziką susirgti 2 tipo diabetu, todėl šio tipo riebalus reiktų vartoti apdairiai).

Kai skysti aliejai įkaista iki 150 - 240 ºC, įvyksta cheminė reakcija, kurios metu skystas augalinis aliejus virsta kietais riebalais. Šitaip atsiradę riebalai maisto produktų etiketėse yra vadinami hidrintais, hidrolizuotais, sukietintais transformuotais, dažniausiai - transriebalais. Šie riebalai įvairioje literatūroje vadinami riebalais žudikais.

Šie riebalai natūraliai randami kai kuriuose produktuose labai mažais kiekiais. Tačiau dažniausiai pasitaiko sintetiniu būdu pagaminti trans – riebalai. Šie riebalai sukuriami pramoniniuose procesuose, kai į skystą augalinį aliejų pridedamas vandenilis, kad jie būtų ne tokie skysti. Šis procesas vadinamas hidrogenacija, todėl jie dar vadinami hindrintais riebalais. Šie riebalai nėra būtini žmogaus organizmui ir neturi jokių naudingų savybių, Jie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, ir mažina gerojo cholesterolio kiekį. Tai sukelia riziką susirgit kraujagyslių ir širdies ligomis, pavyzdžiui insultu. Taip pat slopina insulino receptorius ląstelių membranose, todėl gali sukelti 2 tipo diabetą. Mano, kad trans riebalai gali prisidėti prie autoimuninių ligų atsiradimo, vėžio, širdies ligų, vaisingumo problemų ir kaulų degeneracijos.

Šie riebalai tapo populairūs nes juos paprasta panaudoti ir pigu pagaminti. Jie tarnauja ilgai ir suteikia maistui gerą skonį. Šie riebalai ypač paplitę greito maisto restoranuose. Trans – riebalų šaltiniai: keptas maistas, pavyzdžiui bulvytės, spurgos, pyragai, picų tešlos, sausainiai ir t.t.

Moksliniai tyrimai skelbia, kad jei daugiau nei 2 procentai dienos maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20–32 proc. Dėl koronarinės širdies ligos Europos Sąjungoje kasmet miršta per 660 tūkstančių žmonių, tai sudaro per 14 procentų visų mirčių. „Eurostat“ duomenimis, mirtingumas nuo šios ligos Europos Sąjungoje labai nevienodas – nuo 6 procentų nuo bendro mirčių skaičiaus Prancūzijoje iki 36 procentų Lietuvoje. Taigi, tarp Europos Sąjungos šalių pagal mirties priežastis Lietuvoje yra didžiausias mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56 procentai visų mirusiųjų ir tai yra dažniausia mirties priežastis. Transriebalai taip pat siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ligų ir padidinta diabeto rizika.

Nors transriebalų kiekis maisto produktuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Nuo 2019 m. prie šių šalių prisijungs ir Lietuva, tai numatyta šiuo metu derinamame teisės akte. Kelerius metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad beveik pusėje tirtų maisto produktų transriebalų kiekis buvo didesnis, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Nustatyta, kad rizikingiausi maisto produktai vartotojams yra saldainiai, sausainiai, kepiniai, tepieji riebalų mišiniai. Riziką sveikatai kelia šių produktų sudėtyje esantys iš dalies hidrinti riebalai.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad per parą suvartojamas minėtų riebalų kiekis neturėtų viršyti 1 % paros energijos, t. y. suaugusiam žmogui, kurio su maistu gaunama energija yra 2 000 kcal, patariama suvartoti ne daugiau kaip 2,2 gramo transriebalų.

Maisto produktų gamintojai jau supažindinti su Lietuvoje įsigaliosiančiu reguliavimu. Žinoma, tai sukels tam tikrų iššūkių keičiant produktų receptūras ir gamybos technologijas, todėl numatytas ir gana ilgas pereinamasis laikotarpis. Mūsų specialistai taip pat yra pasiruošę padėti ir patarti. Šiuo metu vartotojai, norintys išvengti transriebalų maiste, turėtų vengti tų maisto produktų, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Įsigaliojus teisės aktui, tokių produktų rinkoje turėtų nebelikti, tad vartotojams pasirinkti bus gerokai lengviau“, - sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Šiuo metu didžiausias leistinas transriebalų kiekis maisto produktuose reglamentuotas Danijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.