Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama A. G. Astrauskaitė: dėl to, kas atsitiko, kaltos valdančiosios politinės jėgos

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama Astra Genovaitė Astrauskaitė trečiadienį teisme pasakojo, kad ji nėra niekaip susijusi su neramumais prie parlamento. Kaltinamoji tvirtino organizavusi taikią protesto akciją, o, jos manymu, riaušės buvo išprovokuotos tuometinių valdančiųjų politinių jėgų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje 2021 m. riaušių prie Seimo byloje A. G. Astrauskaitei pateikti kaltinimai dėl riaušių organizavimo.

Kaltinamoji, duodama parodymus teisme, pasakojo, kad 2021 m. rugpjūtį surengti protesto akciją prie parlamento paskatino anksčiau Seimo priimti sprendimai, kuriais pandemijos metu „buvo segreguojami žmonės“.

„Valdančioji politikų dauguma vykdė labai represyvią politiką pandemijos metu, priiminėjo segregacinius sprendimus, kuriais segregavo žmonės, vieniems leido kavos puodelio užeiti atsigerti, o kitus varė lauk. (...) Opozicijos atstovai pranešė, kad žadama priimti įstatymus dėl priverstinio skiepijimo ne tik dėl mokytojų, bet ir dėl vaikų. Pasakiau, kad negaliu su tuo sutikti“, – kalbėjo A. G. Astrauskaitė.

Ji akcentavo, kad iš parlamento opozicijos atstovų gavo daugiau žinių apie kitus esą ruošiamus naujus įstatymo pakeitimus, kuriais, pasak kaltinamosios, būtų leista „karinėms pajėgoms be leidimo įeiti į žmonių namus“.

„Buvo gauta informacija, kad ne tik kad karinės pajėgos budėdavo keliuose su policija, bet kad bus karinėms pajėgoms suteikiama teisė be leidimo ateiti pas žmones į namus“, – dėstė A. G. Astrauskaitė.

Kaltinamoji teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. rytą atvykusi prie Seimo, pamatė, jog prie parlamento jau buvo susirinkę daug žmonių. A. G. Astrauskaitė teigė pamačiusi, kad prie parlamento buvo pastatytos butaforinės kartuvės, kurias ji tvirtino paraginusi išardyti.

Moteris pasakojo, kad protesto prie Seimo metu ant scenos lipo ir nuo jos kalbėjo politikai, poetai, įvairūs kiti žmonės, kurie esą nukentėjo nuo Vyriausybės taikytų COVID-19 ribojimų pandemijos metu. A. G. Astrauskaitė tvirtino mačiusi vieną asmenį, kuris elgėsi neadekvačiai, veržėsi ant scenos, tačiau, pasak jos, su policijos pareigūnų pagalba pavyko jį nuraminti.

„Stengiausi užimti žmones, nes jie laukė, norėjo pasikalbėti su Seimo nariais“, – sakė kaltinamoji.

A. G. Astrauskaitė tvirtino, kad prieš 17 val. per garsiakalbį paskelbusi, jog mitingas yra baigiamas.

Kaltinamoji prisiminė, jog protesto metu su bendražygiais rinko parašus rezoliucijai su reikalavimais prezidentui Gitanui Nausėdai. Tarp reikalavimų buvo ir žmonių noras, jog būtų surengti išankstiniai Seimo rinkimai. A. G. Astrauskaitė teigė, kad po protesto spėjusi minėtą rezoliuciją perduoti Prezidento kanceliarijai.

Moteris nurodė vėliau išvykusi į namus. Apie neramumus prie parlamento A. G. Astrauskaitė teigė sužinojusi iš žiniasklaidos.

„Kai įsijungiau žinias, pakraupau“, – sakė A. G. Astrauskaitė.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama moteris teigė mananti, kad neramumus prie parlamento išprovokavo valdžios atstovai.

„Čia buvo valdžios išprovokuota. Dėl viso šito, kas atsitiko, kaltos tik valdančiosios politinės jėgos, buvusios. Labiausiai – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ją reikia kviesti. Ir Pocių (buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių – ELTA) reikia kviesti“, – komentavo kaltinamoji.

A. G. Astrauskaitė, atsakinėdama į klausimus teisme, patvirtino, kad dar prieš 2021 m. rugpjūčio 10 d. protestą, kito renginio, vykusio rugpjūčio 7 d., metu ragino žmonės rinktis prie Seimo ir jį supti. Jos įsitikinimu, tąkart jos ištartos frazės interpretuotos klaidingai.

„Kartais žmonės nesupranta mano metaforinės humoro kalbos. Man atrodo, labiausiai to nesupranta prokurorai. (...) Sakiau žmonėms apeiti aplink pamažu, supti Seimą, kaip tai darė pavasarį su kunigu, (...) ir apeiti aplink Seimą. Bet tai yra taiki, graži akcija“, – dėstė A. G. Astrauskaitė.

Prokuroras: A. G. Astrauskaitė leido suprasti, kad žmonės galės supti Seimą

Kaip anksčiau teisme kalbėjo valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokuroras Romualdas Betingis, A. G. Astrauskaitė kaltinama organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, viename iki 2021 m. riaušių prie Seimo renginyje A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.

„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – dėstė prokuroras.

R. Betingis pažymėjo, kad kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“, tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką. Anot prokuroro, kaltinamoji po mitingo jo dalyviams nenurodė, nepaskatino jų skirstytis.

Pasak prokuroro, A. G. Astrauskaitė, viešai kalbėjo apie karinio perversmo galimybes.

„Prašau pulkininko karinio perversmo“, – vieną iš kaltinamosios viešai pasakytų frazių citavo R. Betingis.

Anot jo, teisėsaugos surinkti duomenys rodo, jog A. G. Astrauskaitė, viešai ragindama smurtu nuversti teisėtai Lietuvoje išrinktą valdžią, galimai pažeidė įstatymą, tai yra viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Teigė kalbėjusi metaforiškai

A. G. Astrauskaitė teisme ne kartą buvo klausiama apie jos ištartas frazes, kurių pagrindu grindžiami kaltinimai jai.

Teisėja Zina Vilnienė klausė kaltinamosios, ar ji ištarusi frazes „tauta sukils“, „jei mitingai nepadės, tai įvykdytumėme karinį perversmą“, „atsukite ginklus į kolaborantus“.

A. G. Astrauskaitė nurodė šias frazes naudojusi kaip metaforas, tiesiogiai neraginusi imtis perversmo.

„Kalbėjau metaforiškai. Ką jūs citavote iš kaltinimo, (...) tai tyrėja buvo pikta ant manęs. Buvau apstulbusi, kad esu tuo kaltinama. Tyrėja, ko gero, su prokurorais kalbos transkripcijoje ieškojo prie ko prikibti. (...)

Tai yra jausminė, jausmingo žmogaus kalba, tai yra metaforų kalba, paversta į kažkokius baisius nusikaltimus“, – dėstė moteris.A. G. Astrauskaitė kartojo nepripažįstanti kaltės. Ji tvirtino neraginusi žmonių imtis ginklo, priešintis pareigūnams.

„Nesiūliau šaudyti nei kaip buvęs Seimo pirmininkas Valinskas, nei kaip Ramanauskas“, – tvirtino kaltinamoji.

Ji teigė 2021 m. rugpjūčio 10 d. supratusi, kad prie parlamento į protesto akciją susirinko daugiau žmonių negu buvo leista, atsižvelgiant į leidimą renginiui. A. G. Astrauskaitė tvirtino, kad susitaikė su mintimi, jog dėl to teks sumokėti baudą, tačiau kaltinamoji pažymėjo neraginusi žmonių imtis prievartos.

Teisėjas Mindaugas Striaukas klausė A. G. Astrauskaitės, ko ji siekė, kalbėdama apie karinį perversmą.  

„Stabdyti šitą visą represinį aparatą, kurio ėmėsi prieš tautą“, – atsakė kaltinamoji.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.