Riaušių byloje – ginčai dėl posėdžių lankymo: teismas pabrėžia – vaikų auginimas neatleidžia nuo pareigos dalyvauti posėdžiuose

Vilniaus miesto apylinkės teismui rugsėjį grįžus prie 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimo, dalis kaltinamųjų toliau kvestionuoja sprendimus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose. Viena iš kaltinamųjų Erika Andriukaitienė stebisi, kad jai, kuri augina keturis vaikus, neleidžiama teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, kai kitiems kaltinamiesiems, kurie, pavyzdžiui, dirba vairuotojais, tokia galimybė yra suteikiama.

Kaltinamosios riaušių byloje E. Andriukaitienės advokatė Snaiguolė Mažeikienė Eltai pasakojo, kad jos ginamoji yra našlaitė, gyvena Kaune, viena augina keturis nepilnamečius vaikus. Pasak S. Mažeikienės, vaikus prižiūrinčiai moteriai nuolat važinėti į Vilnių, kur teisme nagrinėjama riaušių byla, yra itin nepatogu, nes esą nėra žmonių, kurie galėtų padėti prižiūrėti jos vaikus. Dėl to, pasak advokatės, teismo prašoma leisti E. Andriukaitienei dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau teismas, S. Mažeikienės teigimu, tik kelis kartus leido tai padaryti.

„Ginamoji pradėjo dirbti, bet negalėjo išsilaikyti darbe, nes vaikai labai serga. Vaikų juk negali palikti vienų namuose. O štai, jei sugenda automobilis, tai teismas leidžia žmogui prijungti prie posėdžio nuotoliniu būdu. Atrodo, kad teismas yra nusistatęs prieš mano ginamąją.

Ji (E. Andriukaitienė – ELTA) porą kartų buvo nuotoliniu būdu prijungta į teismo posėdį. Paskutinį kartą, kai teisėjas leido prisijungti prie posėdžio, tai leido tik vienam posėdžiui, kitą kartą, kai ji bandė prisijungti, negalėjo to padaryti, nes buvo leista prisijungti tik vienam posėdžiui. Kiti pasijungia į posėdžius, vairuodami transporto priemones, o moteris, augindama vaikus, pasijungti į posėdį negali. Neteisybė, nėra logikos“, – Eltai komentavo advokatė.

S. Mažeikienė tvirtino, kad teismas, neleisdamas E. Andriukaitienei prie teismo posėdžių prisijungti nuotoliniu, aiškių argumentų esą nepateikia. Tuo metu kaltinamoji, pasak jos gynėjos, teikia teismui dokumentus apie savo, savo vaikų ligas, tačiau teismas ir toliau jai neleidžia posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.

S. Mažeikienė neslėpė, kad jos ginamoji dėl rūpesčių namuose, vaikų ligų dalį teismo posėdžių jau praleido ir už tai yra gavusi baudų už maždaug 1,3 tūkst. eurų.

Advokatas: vairavimas žmogui dalyvauti teismo posėdyje netrukdo

Eltos kalbintas vieno iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje advokatas Renas Bradūnas pripažino, kad jo ginamoji, kurios vardo ir pavardės atskleisti sakė negalintis, dažnai teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu. Teisininkas pasakojo, jog jo klientė dirba vairuotoja, jai kartais tenka įveikti didelius atstumus ir teismas, atsižvelgdamas į tai, leido kaltinamajai teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliu.

„Ji (kaltinamoji – ELTA) yra vairuotoja, ji dirba Ispanijoje. (...) Buvo pateikta darbdavio pažyma, kad ji yra sudariusi sutartį su Ispanijos įmone, dirba vairuotoja ir šiuo pagrindu teismas jai suteikė galimybę dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu“, – pabrėžė advokatas.

„Esu ne kartą susidūręs su situacija, kai kaltinamieji dirba užsienyje ir aukštesnių instancijų teismai – apygardos ar Apeliacinis teismas – ne kartą yra pasisakę, kad dalyvavimas teismo posėdžiuose per nuotolį, atsižvelgiant į darbines aplinkybes, į darbinius santykius, yra pateisinamas, tai šiuo atveju ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas mūsų prašymą, motyvavo tuo, kad yra darbo santykiai, kad jei yra teisėti, legalūs ir tuo pagrindu asmeniui suteikė galimybę teismo posėdyje dalyvauti per nuotolį“, – pridūrė R. Bradūnas.

Advokato paklausus, ar jo ginamoji teismo posėdžiuose nuotoliu dalyvauja, vairuodama automobilį, šis tikslaus atsakymo nepateikė. Vis dėlto, pasak R. Bradūno, jei teismas mato, kad asmeniui vairavimas netrukdo dalyvauti teismo posėdyje, vadinasi, jis procese gali dalyvauti tokiu būdu.

„Nėra akcentuojama, kad žmogus gali ar negali dalyvauti posėdyje, vairuodamas. Tiesiog teismas mato situaciją, kad žmogus dalyvauja posėdyje, kad jis prisijungęs. Ar žmogus tuo metu vairuoja ar nevairuoja, iš esmės tai jam netrukdo dalyvauti teismo posėdyje. Teismas į tą žmogų kreipiasi, jei žmogus atsako į teismo užduotus klausimus, reiškia tas vairavimas žmogui netrukdo dalyvauti teismo posėdyje“, – komentavo teisininkas.

R. Bradūnas, vertindamas E. Andriukaitienės situaciją, teigė, kad ją teisėjai veikiausiai vertina kritiškiau, nes, anot advokato, vaikų priežiūra, vaikų ligos paprastai nėra priežastis leisti kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

Pašnekovas taip pat svarstė, kad E. Andriukaitienei teismas neleidžia posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu dar ir dėl to, kad nenori sukurti precedento byloje, kuriuo imtų masiškai naudotis kiti kaltinamieji.

„Galbūt, jei vienas paprašys dėl vaikų leisti nedalyvauti posėdžiuose gyvai, o dalyvauti per nuotolį, tai automatiškai kiti žmonės išgirs ir tada prasidės grandininė reakcija, jog „jei leido vienam, tai leiskite ir man“, ir tada iš 87 kaltinamųjų didžioji dalis pradės sakyti, kad turi mažamečių vaikų ir pradės prašyti dalyvauti teismo posėdžiuose per nuotolį. Ko gero, teismas nenori suformuoti precedento, kai asmuo dalyvautų posėdyje nuotoliu dėl šeimyninių priežasčių, tai ir nesuteikia tokios galimybės, nenorėdami, kad kaltinamieji pradėtų piktnaudžiauti“, – dėstė R. Bradūnas.

Teismas: vaikų auginimas neatleidžia nuo pareigos dalyvauti posėdžiuose

ELTA dėl kaltinamosios riaušių prie Seimo byloje E. Andriukaitienės situacijos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismas nurodė, kad dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose visiems proceso dalyviams (ne išimtis ir kaltinamieji) taikomos tos pačios taisyklės ir tie patys standartai. Teismas pabrėžė, kad dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu leidžiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma pateisinama priežastis, įrodanti, kodėl asmuo tikrai negali atvykti į teismą.

„Tokia priežastimi gali būti oficiali komandiruotė, liga, stichinė nelaimė, artimo šeimos nario mirtis ir panašiai. Vien faktas, kad asmuo augina daug vaikų, neatleidžia jo nuo pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose. Įvairiose bylose netrūksta kaltinamųjų, kurie augina daug vaikų, tačiau jie nustatyta tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose“, – teigiama Vilniaus miesto apylinkės teismo komentare, kurį Eltai perdavė teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.

Anot teismo, pavyzdžiui, oficialus darbdavio įsakymas dėl komandiruotės yra pateisinama priežastis, įrodanti, kodėl asmuo negali atvykti į teismą, todėl jam leidžiama posėdyje dalyvauti nuotoliu.

Teismas nurodo, kad E. Andriukaitienei buvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau būta atvejų, kai kaltinamoji tuo nepasinaudojo – prie posėdžio neprisijungė.

„Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą konkrečiu E. Andriukaitienės atveju teismas jau ne kartą humaniškai atsižvelgė į jos prašymus. Kai vaikai sirgo, juos reikėjo slaugyti ir prižiūrėti, o kaltinamoji pateikdavo ligą patvirtinančius dokumentus, teismas jau ne kartą suteikė jai galimybę dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Įstatymuose nėra numatyta, kad asmuo gali turėti tokią privilegiją ir dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu tik todėl, kad jis augina daug vaikų. Įvairiose bylose ne vienas kaltinamasis susiduria su skirtingomis situacijomis savo šeimose, galbūt taip pat neturi kur palikti prižiūrėti savo vaikų, tačiau atlieka savo prievolę ir atvyksta į posėdį“, – teigiama teismo komentare.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Astrai Genovaitei Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.