„Rheinmetall“ gamykla Baisogaloje iškils 2026-ųjų viduryje

Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamykla Radviliškio rajone turėtų pradėti veikti 2026-ųjų viduryje.

„Gamykla operacijas pradės nuo 2026-ųjų vidurio ir užbaigta galės gaminti dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų per metus“, – penktadienį pranešė „Rheinmetall“.  

Vyriausybės, Nacionalinės žemės tarnybos, Gynybos resursų agentūros ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis.

„Pasirašinėti bet ko mes nenorime ir kartais tai užtrunka. (...) Dabar mes galime kartu su ministru (krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu – BNS) pasakyti, kad šitas susitarimas, kurį pavyko pasiekti, yra maksimaliai naudingas Lietuvai tiek gynybos, tiek amunicijos pirkimo požiūriu“, – žurnalistams penktadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  

„Rheinmetall Defence Lietuvos“ vadovas Romanas Koehne teigė, kad koncerną tenkina projekto įgyvendinimo Lietuvoje greitis.

„Greitis, kurį mes matome Lietuvoje, yra nuostabus ir mes to galėjome tikėtis. Mes visąlaik turėjome palaikymą viso proceso metu, greitis yra puikus ir tai yra pozityvu, mūsų požiūriu“, – teigė R. Koehne. 

„Su šiuo projektu mes reikšmingai prisidėsime prie artilerijos amunicijos produkcijos tiekimo ne tik Lietuvai, bet ir Europai. Gamykla, kurią mes statome, pajėgumų požiūriu mes darome didelį skirtumą. Tai yra didelis žingsnis ne tik Lietuvai, bet ir Europai. (...) Ją visada galima išplėsti, įtraukti į ją naujus projektus, produktus“, – kalbėjo jis.   

Atsakydama į klausimą apie gamyklos statybų pradžią, A. Armonaitė teigė, kad tai priklausys nuo daugybės dalykų: „Matyt, kuo greičiau, tuo geriau“. 

BNS žiniomis, gamyklos statybas planuojama pradėti kitų metų pavasarį. 

Lietuva su „Rheinemtall“ kurs bendrą įmonę 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Lietuva su „Rheinmetall“ projekte dalyvaus kartu, įkuriant bendrą įmonę.   

„Kadangi yra dar kai kurie procesai, kuriuos reikia finalizuoti, jie yra konfidencialūs, mes šiek tiek vėliau (paskelbsime – BNS), bet visai netrukus paviešinsime konkrečiai, kaip atrodys ta bendra įmonė. Bet iš esmės tai bus bendras Lietuvos ir „Rheinmetall“ projektas, – po sutarčių pasirašymo teigė A. Armonaitė. 

Daugiau detalių apie bendros įmonės valdymą ir Lietuvos dalyvavimą ministrė nepateikė.

„Lietuva, galvodama apie savo gynybos pramonę, turi galvoti ir apie savo valstybės valdomų įmonių stiprinimą ir bendrai dalyvavimą projektuose su privačiomis kompanijomis, ir, ko gero, apie didelio holdingo kūrimą, kur dalyvautų visos šiuo metu ekosistemoje dalyvaujančios įmonės“, – teigė A. Armonaitė, paklausta, ar bendros įmonės valdyme dalyvaus Giraitės ginkluotės gamykla. 

Šią gamyklą valdančios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad Kauno rajone esanti gamykla yra svarstoma kaip galima „Rheinmetall“ partnerė jai statant gamyklą Radviliškio rajone, Baisogaloje.   

Lietuvoje gamins šalies kariuomenei tinkamą amuniciją

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė, kad Lietuva iš gamyklos Lietuvoje įsigis 155 mm amuniciją, tinkamą Lietuvos kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir prancūziškoms „Caesar“ savaeigėms haubicoms: „Amunicijos integracija į šias sistemas bus išspręsta“. 

Anot jo, įsigyjamas amunicijos kiekis „paskaičiuotas pagal Lietuvos interesus“, o kaina atitinka rinkos kainą.

„Įvardinti (kiekio ir kainos – BNS) gal dabar nenorėčiau, bet galiu pasakyti, kad tai visiškai atitinka mūsų paskaičiavimus, kiek mums reikia turėti atsargose“, – po sutarčių pasirašymo teigė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, dėl gamykloje Baisogaloje pagamintos produkcijos tiekimo Ukrainai paaiškės ateityje, atsižvelgiant į šios šalies poreikį. 

Tuo metu žemė būsimai gamyklai, pasak A. Armonaitės, bus nuomojama „normaliomis rinkos sąlygomis“ be lengvatų, o Lietuva padės paruošti sklypą statyboms. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pasirašius sutartis prasidės praktinis „Rheinmetall“ projekto įgyvendinimas Lietuvoje.

„Tikiu, kad dabartinėmis aplinkybėmis, dabartinėje geopolitinėje realybėje, dabartinėmis galimybėmis, kurias turi statybų verslas ir kiti verslai, kad svarbūs projektai pradėtų veikti per labai trumpą laiką, neturiu abejonių, kad išaugus amunicijos poreikiui Europoje, NATO, šis projektas bus įgyvendintas tokiu greičiu, kokiu reikia“, – sakė premjerė. 

„Tai tikrai geros naujienos Lietuvai bei apskritai gynybos pramonei Europoje. Labai svarbu, kad mūsų šalis buvo pasirinkta kaip naujas („Rheinmetall“ – BNS) gamybos centras“, – kalbėjo ji.

„Rheinmetall“ labai džiaugiasi Lietuvos mums parodytu pasitikėjimu. „Rheinmetall“ siekia siekia būti vienu iš ramsčių, aprūpinant nacionalinį ir tarptautinį saugumą. Ilgalaikė partnerystė su Lietuva tai dar kartą patvirtina“, – bendrovės pranešime teigė jos generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

Vyriausybės sprendimu spalį buvo pakeista „Rheinmetall“ skirto daugiau nei 339 hektarų ploto sklypo netoli Baisogalos paskirtis iš žemės ūkio į pramonės ir sandėliavimo. 

Vėliau dar užtruko derybos su „Rheinmetall“ dėl gamykloje planuojamų gaminti šaudmenų, kad jie atitiktų ir Lietuvos kariuomenės ginkluotės standartus. 

Vyriausybė lapkričio viduryje pritarė, kad 155 mm artilerijos sviediniai, skirti šalies kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir prancūziškoms „Caesar“ savaeigėms haubicoms, iš „Rheinmetall“ būtų įsigyjami neskelbiant konkurso.

L. Kasčiūnas yra sakęs, kad tai buvo viena iš susitarimo su „Rheinmetall“ sąlygų.

„Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.