Rezonansą kėlusių savaitės politinių aktualijų penketukas

Lietuvai ir pasauliui ruošiantis minėti Baltijos kelio 30-metį, šalyje pastarąją savaitę klostėsi intensyvus politinis procesas. Naujienų agentūra ELTA, vertindama per savaitę viešojoje erdvėje nušviestų politinių įvykių svarbą bei jų sukeltą rezonansą, išskyrė 5 svarbias savaitės aktualijas.

Diskusijos dėl Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo procedūros

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą galima laikyti vienu iš svarbiausių savaitės politinių įvykių. Ne tik dėl formaliai pasikeitusio Ministrų Kabineto statuso, bet ir dėl kilusių diskusijų, valdantiesiems pasirinkus neįprastą sprendimą - Vyriausybei įgaliojimus grąžinti pagal Seimo Statuto 198-ąjį straipsnį. Tai sukritikavo opozicija. Ji, remdamasi Konstitucija, valdantiesiems primygtinai aiškino, kad, pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, Vyriausybė įgaliojimus turi gauti iš naujo – Seimui dar kartą balsuojant, ar pritarti Vyriausybės programai.

Tuo metu valdantieji, pakeitę daugiau nei pusę ministrų ir vasarą sutarę dėl naujos koalicijos, teigia nematantys problemos Vyriausybės darbą organizuoti pagal 2016 m. priimtą programą. Pasak jų lyderio „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, Vyriausybės programos svarstymas iš naujo nereikalingas, nes, tikino jis, tai sukurtų tik dar vieną galimybę opozicijai pasikandžioti.

Tačiau Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas protokolu nuo pašaipų ir kitų valdantiesiems nepatogių reakcijų opozicijos neatbaidė. Europarlamentaras Andrius Kubilius viešojoje erdvėje šaipėsi iš valdančiųjų, esą jie per skubėjimą pritarė dokumentui, kuriame nurodyta ne naujoji, 4 partijų koalicijos sudaryta Vyriausybė, tačiau „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos pagrindu sudarytas Ministrų Kabinetas.

Galiausiai opozicija kreipėsi ir į Konstitucinį Teismą, iš esmės prašydama jo išaiškinimo, ar Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė yra legali. Progos į precedentą reaguoti formaliai nepraleido ir 2016 m. Vyriausybės formavime dalyvavę, tačiau vėliau iš valdančiųjų gretų pasitraukę socialdemokratai. Pastarieji kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami, kad jų partijos pavadinimas būtų pašalintas iš Vyriausybės programos dokumentų.

Seimo pirmininkas traukiasi iš "valstiečių" partijos

Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio deklaruotas sprendimas trauktis iš valdančiosios „valstiečių“ partijos tapo tam tikra atomazga dar vasaros pradžioje kilusios įtampos tarp jo ir R. Karbauskio, kai, persiderėjus dėl valdančiosios koalicijos sutarties, V. Pranckietis nesutiko savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. Liepos pradžioje pasirašytoje koalicinėje sutartyje nutarta, kad Seimo pirmininko postas turi atitekti „socialdarbiečiams“.

Daugiau nei du mėnesius V. Pranckietis reiškė priekaištus "valstiečių" pirmininkui dėl, pasak jo, diktatoriško valdymo stiliaus, o reikalavimą Seimo vadovo postą užleisti „socialdarbiečiams“ vadino šantažu bei asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis. Savo ruožtu pastarasis, į tai atsakydamas, inicijavo partijos tarybos posėdį, turėjusį nuspręsti, ar Seimo vadovo posto užleisti atsisakantis V. Pranckietis gali toliau būti partijos nariu.

Panašu, kad V. Pranckiečio pasitraukimas iš partijos įtampos tarp susiginčijusių politikų bent jau trumpalaikėje perspektyvoje nesumažins. V. Pranckietis užleisti savo pareigų vis dar neketina, o pastarąją savaitę kilęs ažiotažas dėl Irinos Rozovos, panašu, R. Karbauskiui taps dar viena dingstimi reikalauti rotacijos Seimo vadovo poste. Žvelgiant į išsakytas politikų reakcijas, gali būti, kad R. Karbauskis sulauks paramos iš iki tol V. Pranckietį užstojusios parlamento opozicijos. Pastaroji, vertindama tai, kad V. Pranckietis nepateikė Seimo valdybai informacijos apie I. Rozovą, neatmeta, kad anksčiau skeptiška buvusi jų nuomonė dėl interpeliacijos Seimo pirmininkui galėtų ir pakeisti. Šis faktas Seimo vadovui nieko gero nežada, nes praradęs opozicijos, partijos palaikymą prielaidų išsilaikyti esamame poste jis daug nebeturės.

Įtampą didino VSD pažyma, gresia apkalta I. Rozovai

Visą savaitę svarbia politine aktualija išliko ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos. Viešąją erdvę pasiekusi VSD pažyma gali tapti tiek pagrindu dar vienai apkaltai šiame Seime, tiek į nepatogius politinius ginčus įtraukti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei buvusį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovą Vytautą Baką.

NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas. NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką V. Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką V. Baką, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.

Tiek V. Pranckietis, tiek V. Bakas tvirtina, kad dėl I. Rozovos padarė viską, kas buvo jų prerogatyvoje. Savo ruožtu V. Bakas į jam metamus D. Gaižausko kaltinimus, esą jis nuslėpė informaciją dėl I. Rozovos, atsako kritikuodamas D. Gaižauską. Pasak buvusio NSGK pirmininko, D. Gaižauskas, reikšdamas jam priekaištus, arba meluoja, arba nesusigaudo pareigose. Ši prasidėjusi diskusija dar labiau padidino įtampą tarp NSGK narių.

Seimo pirmininko ketvirtadienį paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su LLRA-KŠS.

Seimas sutarė dėl kandidato į eurokomisarus

Ketvirtadienį Seime pritarta ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisijos (EK) narius.

Nepaisant gausaus Seimo narių palaikymo, V. Sinkevičių, kurį į eurokomisarus pasiūlė Seimo „valstiečių“ frakcija, sukritikavo opozicija. Pasak jos, V. Sinkevičius neturi pakankamai politinės patirties. Taip pat, opozicijos teigimu, nėra atsižvelgiama į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymą siūlyti dvi – moters ir vyro – kandidatūras, siekiant išlaikyti lyčių balansą.

Nepaisant kritikos, premjeras S. Skvernelis V. Sinkevičiaus paskyrimą vertino pozityviai. Ministro pirmininko teigimu, tai geras signalas nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems jauniems žmonėms, kad galimybės siekti karjeros aukštumų yra pasiekiamos visiems.

Už V. Sinkevičiaus kandidatūrą balsavo 90 Seimo narių. Balsavimo Seime metu V. Sinkevičiaus nepalaikė Socialdemokratų frakcijos nariai. Likus dienai iki balsavimo dėl V. Sinkevičiaus kandidatūros į eurokomisarus, su juo susitikę socialdemokratai uždavė jam klausimus, į kuriuos, pasak frakcijos seniūno Juliaus Sabatausko, V. Sinkevičiui pritrūko žinių atsakyti.

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis interviu Eltai taip pat atkreipė dėmesį, kad europarlamentarams klausimų metu bus pateikti visi V. Sinkevičiaus balsavimai Lietuvos parlamente priimant įstatymus, susiję su žmogaus teisėmis, abortais, lygiomis galimybėmis, partneryste. Tai, V. P. Andriukaičio teigimu, gali V. Sinkevičiui sukliudyti gauti Europos Parlamento žaliųjų frakcijos narių palaikymą, nepaisant to, kad Lietuvoje jis atstovauja „valstiečiams-žaliesiems“.

Pats V. Sinkevičius teigė to nesibaiminąs, nes visuomet liko ištikimas savo įsitikinimams ir niekada, pasak jo, nepriklausė „radikaliam konservatyviam flangui“.

Jeigu V. Sinkevičius gerai pasirodys Europos Parlamento klausimuose bei gaus europarlamentarų bei Europos Komisijos pirmininkės U. Von der Leyen palaikymą, V. Sinkevičius taptų jauniausiu eurokomisaru istorijoje – jam šiuo metu yra 28 metai. Tai bus ketvirtasis ir šias pareigas einantis pareigūnas nuo Lietuvos – iki šiol eurokomisarais yra buvę Algirdas Šemeta, Dalia Grybauskaitė ir dabartinę kadenciją baigiantis Vytenis Povilas Andriukaitis. Eurokomisarą skiria Vyriausybė, poziciją suderinusi su prezidentu ir Seimu.

Prezidento vizitas Estijoje

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu lankėsi Estijoje. Apsilankymas Taline buvo ketvirtasis šalies vadovo užsienio vizitas. Jo metu G. Nausėda susitiko su šalies prezidente Kersti Kaljulaid, ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene.

Susitikęs su Estijos vadovais, prezidentas aptarė svarbiausius tolimesnio bendradarbiavimo tarptautinės politikos, gynybos, bei energetinio saugumo srityje klausimus. K. Kaljulaid patvirtino, kad sekti Latvijos pėdomis perkant elektrą iš Astravo atominės elektrinės (AE) Estija neketina.

„Estija nesvarsto jokių prekybos elektra linijų tarp Rusijos ir Estijos“, – sakė ji.

Abiejų valstybių vadovai taip pat sutarė, kad reguliariai organizuoti trišalius – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – prezidentų susitikimus yra būtina, siekiant efektyvaus bendrų tikslų įgyvendinimo.

Politologai pažymi, kad susipažinimas su kaimyninių valstybių vadovais G. Nausėdai pravers bendraujant tolimesniuose daugiašaliuose tarptautiniuose susitikimuose.

„Aš manau, kad darbiniai vizitai tai yra pirmiausia galimybė tiesiog susipažinti su kaimyninės valstybės vadovais, ir tai yra reikšminga, žinant, kad artėja rudens politinis ciklas, kai bus daug tarptautinio lygmens susitikimų daugiašaliuose formatuose, ir gerai, kad iki tol bus užmegztos draugystės arba bent jau susipažinta su dalies valstybių vadovais“, – prezidento vizito Estijoje tikslus Eltai komentavo politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Lietuvos vadovo apsilankymas Taline sutapo su Estijos Nepriklausomybės atkūrimo diena, ir tai buvo ketvirtasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas prieš tai lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

ELTA