Režisierius A. Špilevojus apie paskutinį S. Jakubausko vaidmenį: Jis pasiryžo tam, kam ne visi legendiniai aktoriai pasiryžtų

Į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą gausiai šeštadienį rinkosi teatro bendruomenė žiūrovai. Šį kartą ne žiūrėti spektaklio, bet atsisveikinti su aktoriumi Sigitu Jakubausku. Sausio 8 d. netekome išskirtinio talento aktoriaus, kūrėjo, nuoširdaus ir šilto žmogaus, kolegos. Šį pavasarį, balandžio 15 dieną, jam būtų suėję 69-eri.

Šeštadienį į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą rinkosi draugai, kolegos, miesto bendruomenės nariai, žiūrovai ištarti paskutinį SUDIE ir tuo pačiu AČIŪ aktoriui Sigitui Jakubauskui už kartu praleistus metus, sukurtus įsimintinus vaidmenis. 

Kolegos aktoriai dalinsi jautriais prisiminimais apie talentingą artistą, menininką, pedagogą. Tai momentas, kai norisi tiek daug pasakyti, bet žodžiai stringa gerklėje.

Aktorius Juozas Bindokas Sigitui Jakubauskui buvo ne tik kolega, bet ir kaimynas.

„Jis mus lenkė savo žavesiu, muzikalumu, talentu svarbiausia. Ir štai vėl mus visus aplenkė...dingo be eilės“, – sakė aktorius.

Anot J. Bindoko, kaimynais buvę vyrai ne tik scenoje bendravo. Jie net malkas kartu skaldydavo.  Savo nuostabų sodą Sigitas su Juozu pavasarį pradėdavo genėti. Taip ir bendraudavo visus metus ir prie kavos puodelio susitikdami.

Per savo karjerą Sigitas Jakubauskas sukūrė per šimtą vaidmenų teatre, per keliasdešimt – kine, televizijoje. Parengė ne vieną poezijos programą. 

Beveik 50 metų Valstybiniame Šiaulių dramos teatre dirbęs Sigitas džiugino ne vieną šiauliečių kartą. Aktorius paliko labai daug šviesos. 
„Jis buvo toks apdovanotas ir toks laimės kūdikis, kad nuo to žmogaus laimingi darėsi ir kiti. Tas žmogus buvo kaip oras tikriausiai. Jis mus taip maitino ir savo talentu, savo išmintim“, – sakė aktorė Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer.

„Jis buvo gyvenimo dėstytojas. Ta minutė su juo susitikus buvo kupina šviesos, jaukumo. Šalia jo visada galėjai būti savimi. Jis buvo labai nuoširdus, rūpestingas, švelnus žmogus“, – pasakojo aktorė Gintarė Ramoškaitė.

„Jeigu yra toks posakis – kai netenki, tai prarandi – tai Sigitui šitas netinka, nes Sigitą visi vertino, vertina ir vertins. Tai yra amžinoji konstanta“, – teigė aktorius Dalius Jančiauskas.

Sigitui dėl ligos praradus savo pagrindinį instrumentą – balsą, be kurio jis negalėjo gyventi, kolegos jį nuoširdžiai palaikė. Režisierius Aleksandras Špilevojus spektaklyje „Migla“ sukūrė specialiai sirgusiam aktoriui skirtą nebylų vaidmenį.

„Paskutinis jo vaidmuo, paskutinis spektaklis buvo, kai mes jau negalėjo pasinaudoti visais jo talentais ir gebėjimais. Bet net be teksto, be didelių ir sudėtingų viražų, kurie jam būtų lengvai pakeliami, jis nutarė atlikti tą vaidmenį. Tai rodo, kaip jis mylėjo sceną ir teatrą. Jis pasiryžo tam, kam ne visi legendiniai aktoriai pasiryžtų. Ir tai padarė labai nuoširdžiai“, – sakė režisierius Aleksandras Špilevojus.

Anot kolegų, Sigitas Jakubauskas buvo visų režisierių aktorius. Lygiai taip pat iš jo mokėsi ir į jį lygiavosi,energijos sėmėsi ir kolegos.

„Jam vaidmenys buvo – kaip švarkai. Jeigu mums bet kurį apsivilkus reikėtų pečius pataisyti ar rankoves patrumpinti, tai jam – labai tiktadvo. Jam visi vaidmenys kaip tie švarkai – prie kūno prilipdavo“, – sakė aktorius Juozas Bindokas.

„Sako pas tikrą mokytoją mokinys turi ateiti ir klausti pats. Jis niekada nemokino, bet mes bėgdavo, žiūrėdavome, kaip tveria Sigitas, nes, atrodė, kad jis nekurdavo, o žaisdavo. Jam taip lengvai viskas gaudavosi. Vadinasi, kokia pas žmogų buvo dovana įduota. Jis toks būdavo imlus, kad kas sekundę būdavo vis kitoks, vis kitoks. Dėl to jo visi ir geidė: ir režisieriai, ir žmonės, tie, kurie norėjo pabendrauti“, – prisiminė aktorė Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer.

Specialiai Sigitui kurtas A. Špilevojaus spektaklyje „Migla“ Hado personažas – anapusybės ir šio pasaulio tarpininkas – gruodžio 6 dieną paskutinį kartą pamojavo žiūrovams ir visiems laikams pasitraukė į scenos gilumos miglą. 

Mes griaužiame save, kuomet nespėjame pasakyti išėjusiems žmonėms, ką norėjome. Aktorė Gintarė Ramoškaitė dalinasi jautriais prisiminimais apie scenos draugą:

„Pamačiau Sigitą scenoje tokį įsivaizduojamą draugą Hadą, kokį būčiau norėjosi turėti aš vaikystėje, jeigu būtų buvę pakankamai fantazijos. Tai buvo labai jautru, iš jo sklido begalinė šiluma. Tai buvo jo vaidmuo. Labai džiaugiuosi, kad ta premjera įvyko ir aš galėjau būti jos dalimi. Ir labai džiaugiuosi, kad spėjau jam tai pasakyti“, – pasakojo aktorė.

Sigitas Jakubauskas neabejotinai visiems laikams liks vienu iškiliausių savo kartos aktorių. Amžinojo poilsio jis sausio 12-ąją atgulė Klaipėdoje, Joniškės kapinėse.