Restorano apžvalga: „Pepper Grey"

Kai mintyse svarstau, kokia pasaulio virtuvė atsidurtų mano favoritų sąrašo viršūnėje, Armėnijos vardas mano pasirinkimuose nedominuoja. Nenuostabu, šansų artimiau susipažinti su šios šalies gastronomijos paveldu beveik neturėjau, tačiau sužinojusi apie Klaipėdoje veikiantį, armėniškos - Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalais garsėjanti restoraną „Pepper Grey“, pamaniau, jog galbūt ši vieta leistų pažinti, o gal net - įsimylėti iki šiol nepažintą Rytų skonį?

Nors restoranas „Pepper Grey“ įsikūręs toli nuo uostamiesčio centro, tai - ne kliūtis sėsti į automobilį ir dėl gardžių pietų jame praleisti geras dvidešimt minučių, - bent jau taip pamaniau, vėlyvą sekmadienio popietę išvydusi kone visiškai pripildytą „Pepper Grey“ salę. Laimei, staliuką rezervavome iš anksto.

Prisėdusi prie mums paserviruoto stalo, ėmiau žvalgytis aplink. Pamaniau, jog „Pepper Grey“ išties pateisina savo vardą: interjere dominuoja tamsiai pilka, tačiau neblanki ir nenuobodi spalva. „Aštrumo“ ir gyvumo jai suteikia šiltas apšvietimas, medžio tekstūros, vyno sekcija, dideli langai. Akimirką pasijaučiau taip, lyg būčiau atsidūrusi modernių namų valgomajame. Manau, toks rimtas, tamsių atspalvių interjeras neblogai koreliuoja ne tik su šio restorano pavadinimu, bet ir su jame apsigyvenusia Rytų šalių virtuve.

Pradėjusi versti „Pepper Grey“ meniu puslapius nustebau, jog čia išties nemažai pasirinkimų. Jie mintimis nukėlė toli į Armėniją, Libaną, Gruziją, Turkiją ir kitas Rytų šalis.

Iš Viduržemio jūros regiono įkvėpto „Pepper Grey“ valgiaraščio nusprendėme išbandyti tradicinę Charčio sriubą su jautiena ir baklažanų užtepėlę „baba ganoush“.

Taip pat susigundėme paragauti vištienos šlaunelių šašlyko ir brandintos jautienos išpjovos steiko, kuris šio restorano valgiaraštyje įkainotas didžiausia suma.

Buvau nusiteikusi, jog pietūs bus tikrai rimti, turtingi mėsa, tačiau nemaniau, jog tokį įspūdį sudarys jau pirmasis „Pepper Grey“ patiekalas.

Gruziniška Charčio sriuba buvo patiekta mielame, tarsi sumažintame puode, kuris ilgai išlaikė tinkamą sriubos temperatūrą. Pradėjusi ragauti šį patiekalą pajaučiau gomurį kutenančius aštrius prieskonius. Tiesa, jų nebuvo per daug - sriuba buvo maloniai, o ne įkyriai aštri.

Negaliu nepabrėžti, jog pirmas patiekalas buvo itin turtingas, gausus ne tik ryžiais ir daržovėmis, bet ir minkšta jautiena. Mėsos gabalėlių buvo tiek daug, jog pradėjau abejoti, ar suvalgiusi visą dubenėlį tokios sriubos, dar įveikčiau pagrindinį patiekalą.

Baklažanų užtepėlė išvaizda labai priminė humusą (trintų avinžirnių ir sezamo sėklų padažo „tahini“ užtepelę), tačiau skoniu buvo lengvesnė, ne tokia tiršta. Šalia „baba ganoush“ patiektas lavašas tiko šiai puriai, žalumynais gardintai, egzotiškai baklažanų tyrei. Nors žinau, jog blogiausias atsiliepimas, kokį tik galite pasakyti virtuvės šefui yra „įdomus patiekalas“, „baba ganoush“ norėjosi apibūdinti būtent taip. Tiesa, tikrai ne iš blogosios pusės.

Abu mūsų užsisakyti pirmieji patiekalai buvo tokie sotūs, jog baimindamiesi skrandyje neberasti vietos vištienos šašlykui ir jautienos išpjovai, baklažanų užtepėlės neužbaigėme, tačiau maloni padavėja ją pasiūlė supakuoti išsinešimui. Galimybės vėliau vėl prisiminti subtilaus ir egzotiško užtepo skonį, nepraleidome.

Ant stalo atkeliavusi brandinta jautienos išpjova buvo patiekta atskiroje lėkštėje. Garnyras prie mėsos šildėsi kitokiame, ketaus paviršių primenančiame negiliame dubenyje.

Prapjovusi mėsos gabalėlį išvydau akims malonų vaizdą - jautiena buvo rausva, iškepta vidutiniškai - taip, kaip ir pageidavau. Kepsnio paviršiuje mačiau žėrinčius druskos kristalus.

Apetitą žadino ne tik mėsa, bet ir šalia patiektos, griliuje keptos daržovės - baklažanas, cukinija, pomidoras, didelė keptos bulvės puselė.

Natūralus jautienos skonis buvo išties labai geras. Nenuostabu, juk kokybiškai ir tinkamai iškeptai mėsai pakanka vos kelių kristalų druskos ir žiupsnio šviežiai maltų pipirų. Tačiau minkšta mėsa sužibėjo kitokia spalva, ją pagardinus šalia patiektu kreminiu pipiriniu padažu. Šių dviejų ingredientų derinys buvo nepriekaištingas.

Garnyro dubenėlio „žvaigžde“ įvardinčiau apskrudusią, žalumynais ir sviestu gardintą bulvės puselę. Ši buvo traški ir minkšta, todėl puikiai akomponavo švelniai mėsos tekstūrai. Kitos griliuje keptos daržovės neprarado nei savo formos, nei skonio, todėl patiekalą papildė šviežiu skoniu.

Vištienos šlaunelių mėsos šašlyko porcija buvo išties dosni, galbūt todėl lėkštėje nekūrė nei subtilaus, nei elegantiško patiekalo vaizdo. Vištienos gabalėliams kompaniją palaikė skrudintos bulvytės, sodrus ir tirštas pomidorų padažas, keptos daržovės bei raudonieji svogūnai.

Turint omenyje, jog itin minkštą vištienos šlaunelių mėsą būtų sunku sugadinti, švelni, sultinga ir burnoje kone tirpstanti jos tekstūra manęs pernelyg nenustebino. Paragauti tokio švelnaus, dūmo skonio vištienos šašlyko aš ir tikėjausi. Skoniu labiau išsiskyrė traškios, skrudintos bulvytės, kurios labai tiko šiame „griliaus vakarėlyje“. Jame pasigedau tik vieno svečio - gaivių daržovių salotų, kurios būtų nors kiek atšviežinusios skonio receptorius.

Vakarienės pabaigai - puodelis espresso ir šokoladinis, prancūziško tipo pyragaitis. Desertas ne tik atrodė, bet ir buvo sodraus ir sunkaus, „labai šokoladinio“ skonio. Jame jaučiau ne tik lengvo šokoladinio „mousse“, bet ir karčių, tikro juodojo šokolado natų.

Restoranas „Pepper Grey“ išties nukėlė į skoniais ir tekstūromis turtingą bei išraiškingą Viduržemio jūros regiono virtuvę. Šį restoraną rekomenduočiau išbandyti rimtų mėsos patiekalų mėgėjams ir egzotiškos Rytų virtuvės išsiilgusiems ragautojams.

Sąskaita: Charčio sriuba su jautiena - 4€, baklažanų užtepėlė „Baba ganoush“ - 8€, brandinta jautienos išpjova - 22€, vištienos šlaunelių šašlykas - 11€, „Pepper Grey“ pyragas - 3,5€, du puodeliai espresso - 4€, gaivusis gėrimas „Coca cola“ (200ml) - 2€, mineralinis vanduo „Vichy“ (330ml) - 1,5€.

VISO: 56€.

Aptarnavimas: 5/5 Atrodo, kad restorano salėje besisukančios padavėjos čia jaučiasi išties gerai ir patogiai. Aptarnaujantis personalas dirba išvien, kalba užtikrintai, aptarnauja be didesnių netikėtumų.

Interjeras: 5/5 „Pepper Grey“ interjere vyrauja pritemdytas apšvietimas, pilka spalva, natūralaus medžio elementai. Manau, jog toks interjeras, dera su restoraną reprezentuojančia Viduržemio jūros regiono virtuve.

Meniu: 4,5/5 Restorano „Pepper Grey“ valgiaraštis labai įvairus. Po keletą pasirinkimų čia atras ir mėsos, ir žuvies mėgėjai, ir vegetarai. Tokia valgiaraščio įvairovė iš pradžių šiek tiek trikdė ir apsunkino pasirinkimą, tačiau manau, jog patiekalų opcijų gausą daugelis restorano lankytojų įvertintų dideliu pliusu.

Kalbant apie maistą, kurį ragavome - jis buvo gardus. Ir nors Viduržemio jūros regiono patiekalai nebūtų tai, dėl ko į „Pepper Grey“ norėčiau užsukti dažnai, ši vieta galėtų tapti maloniu atradimu Rytų virtuvės ir griliaus patiekalų gerbėjams.

Tiesa, restorane „Pepper Grey“ pasigedau stilingesnių indų ir išradingesnio patiekalų patiekimo - lėkštės, kuriose buvo paserviruotas maistas man pasirodė šiek tiek atgyvenusios, o patiekalų išdėstymo technika jose neprilygo restoranui.

Bendras vertinimas: 4,8/5