Restauruotas stebuklingasis Zarasų bažnyčios paveikslas

Restauravimo taryba neseniai priėmė Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33360) su karūnomis, aptaisais ir rėmais restauravimo bei konservavimo darbus, kuriuos finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Darbai užtruko dvejus metus.

arasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas yra istorijos eigoje iš skirtingų laikotarpių elementų sudarytas kompleksinis dailės kūrinys. Ant medžio plokštės tapytą pirminį paveikslą dengia sidabro skardos karūnos ir iš kelių sidabro lakštų sumontuoti aptaisai su įrašu ir herbu. Pirminis paveikslas su sidabro puošmenimis įtvirtintas atvaizdą iš visų pusių gerokai padidinusiame ant drobės tapytame ir metalo lydinio skardos mėnulio ragu papildytame dangų vaizduojančiame fone, su kuriuo kūrinys įtvertas į puošnius medinius drožinėtus rėmus. Kompleksinis kūrinys ir jo komponentai Kultūros vertybių registre įrašyti kaip meninę, istorinę, ikonografinę ir kompleksinę vertę turintys paveldo objektai (karūnos kodas – 33361, 33362, aptaisų – 33363).

2022 m. pabaigoje paveikslą su rėmais iškėlus iš altoriaus, šį kompleksinį kūrinį išmontavus ir gavus galimybę apžiūrėti visas jį sudarančias dalis ir detales bei atlikus jų tyrimus, paveikslo, jo metalo puošmenų, rėmų ir vėlesnio papildomo tapyto fono duomenis ir vertinimus teko peržiūrėti ir pakoreguoti. Duomenis apie paveikslo istoriją leido papildyti naujai pasitelkti šaltiniai ir literatūra.

Išgelbėtas iš gaisro Vilniuje?  

Anksčiau apie paveikslą sklido gandai,  jog jis išgelbėtas iš Vilniaus pilyje ir mieste 1610 m. siautusio gaisro, o su Vytauto Didžiojo laikais jis siejamas dėl šio ir Trakų Marijos paveikslų atlikimo technikos panašumo. Paveikslo ir aptaisų įrašas skamba taip: „1610 metų po Mergelės Gimdymo liepos 1 dieną visa ryjanti liepsna, naikindama visą Vilniaus miestą, pilį ir šventuosius pastatus, mane, pritvirtintą ant sienos, Aukščiausiojo Dievo paliepimu, paliko nepaliestą, kad byločiau būsimoms kartoms“ (vertė Liudas Jovaiša). Įrašas liudija, kad paveikslas sukurtas kažkada iki gaisro. Tačiau nuorodų, kada tai nutiko, ant kokios sienos kabojo ir kam priklausė, nėra. Žodžiai, kad liepsna naikino pilį, šventoves ir kitus pastatus („visą miestą“) teryškina gaisro mastą ir kontrasto būdu pabrėžia nežemiškos galios rezultatą: atvaizdo išlikimą tokioje stichijoje galėjo lemti aukščiausios jėgos. 

Tapytas įrašas su vyskupo A. Vainos herbu leidžia teigti, kad paveikslas sukurtas prieš 1610 m. ir tuomet buvo Vilniuje, o 1611–1626 m. šio vyskupo valia buvo papildytas įrašu ir, sprendžiant iš paveikslo technologinių ir cheminių tyrimų duomenų, veikiausiai tuomet pirmą kartą nemaža dalimi atnaujintas. 

XVII a. duomenų apie aptariamojo ir kitų šventų atvaizdų vietą Zarasų bažnyčioje neturima, tačiau žinant, jog paveikslui teikta ypatinga pagarba, galima spėti, kad stebuklingasis Marijos atvaizdas nuo pat pradžių buvo įtvirtintas svarbiausioje bažnyčios vietoje – didžiajame altoriuje. 

Garsaus XVI a. paveikslo kopija

Menotyrinių tyrimų metu pavyko aptikti paveikslo sukūrimui galėjusį ir veikiausiai ir pasitarnavusį tokį tarpinį atvaizdą – Giovanni Batista di Cavalieri autorystės S. Maria di Popolo paveikslo 1560–1600 m. raižinį. Manoma, kad Zarasų bažnyčios paveikslas sukurtas Lietuvoje pagal įvežtinį raižinį arba kitą tapytą, bet nedidelę, privačiam pamaldumui skirtą pirmavaizdžio kopiją. Pavyzdį arba pavyzdžius net ir pats A. Vaina galėjo parsivežti iš Romos, į kurią buvo nuvykęs tobulintis, kai 1598 m. tapo Vilniaus kanauninku. Paveikslas išskirtinas kaip sena ir vienintelė Lietuvoje garsaus Romos Santa Maria del Popolo atvaizdo kopija.

Beveik visos metalinės paveikslo puošmenos sukurtos XVII a., išskyrus vieną vėliau atkurtą rūbų lakštelį ir mėnulį, siejamą su XIX a. 8 deš. paveikslo pertvarkomis. Ankstyviausiais votiniais ir puošybiniais sidabriniais paveikslo komplekso elementais laikytinos virš Marijos ir Jėzaus galvų įtvirtintos karūnos. Tai paveikslo vaizdą, kompoziciją ir ikonografiją papildantys elementai, kurių tapytame atvaizde nėra. Tačiau taip pavaizduotiems dieviškiesiems asmenims išreikšta pagarba ir toks Mariją kaip galingą globėją parodantis ženklas nuo XVII a. pradžios Lietuvos katalikų dailėje tapo vis dažnesnis. Karūna (karūnos) ne tik buvo vaizduojamos kuriant tapytus ir kitokius Švč. Mergelės atvaizdus, bet ir metalinės arba ir siuvinėtos papuošdavo tuos atvaizdus, kuriuose jų nebuvo. 

Restauravimo ypatumai

Prieš restauruojant paveikslą, buvo atlikti visi būtini tyrimai – istoriniai, menotyriniai, fizikiniai, cheminiai, bei fotogrametriniai apmatavimai. Darbus pagal Restauravimo tarybos patvirtintą programą atliko Lina Katinaitė,  Rimvydas Derkintis, Jūratė Derkintienė, Ramūnas Balsevičius. Menotyrinius tyrimus atliko dr. Regimanta Stankevičienė, technologinius – Rapolas Vedrickas, cheminius – Dalia Panavaitė, fotogrametrinius matavimus - UAB ”Cad & F project servisas”.  

Paveikslo pagrindas – ąžuolo medienos skydas, suklijuotas iš trijų 15 mm storio, 28.5 cm pločio, 117 cm ilgio lentų. Nevaizdinėje pusėje, skersai ąžuolo lentoms, ankstesnio restauravimo metu skydas sutvirtintas keturiais spygliuočių medienos tašeliais. Tašeliai prie pagrindo pritvirtinti mediniais kaiščiais. Suklijuotos skydo lentos keliose vietose papildomai sutvirtintos 2 mm storio vielos kabėmis. Visa nevaizdinė pusė padengta storu bičių vaško sluoksniu. 

Paveikslą laikant netinkamose sąlygose, skydo lentų suklijavimo vietose ir lentų galuose atsirado įtrūkimai. Tapybos restauravimo metu pašalinus vėlesnius užtapymus, pasikeitė ir Marijos su kūdikiu figūrų ir jų dalių siluetai, todėl montuojant aptaisus buvo derinama aptaisų ir aptemtos aksomu plokštės perimetras( vidiniai pakraščiai). Ten, kur dominavo aksomas, spalvos aktyvumui sumažinti panaudotos melchioro plokštelės, jas primontuojant minėtomis jungtimis prie faneros lakšto. 

Restauravus rėmą, karūnas ir aptaisus, buvo surinktas karkasas, įtvirtintas vidinis rėmas su paveikslu. Sumontuoti drožiniai. Užsakovo prašymu bei dalyvaujant menotyrininkei Regimantai Stankevičienei, sukomponuoti ir primontuoti votai. Kompleksas paruoštas pervežimui ir įkėlimui į altorių. 

Nepaisant daugkartinių pertapymų, ant medžio plokštės nutapytas stebuklingasis Zarasų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas ir šio atvaizdo sidabrinės puošmenos (dvi karūnos bei aptaisai) yra labai vertingi, istorinę ir meninę vertę turintys sakralinės dailės kūriniai. Jie atskleidžia pamaldumo kultūrą ir pagarbos Marijai tradiciją.. Karūnos ir aptaisai yra aukšto meninio lygio kūriniai, reprezentuojantys Lietuvos XVII a. II–III ketv. auksakalystę ir dekoro raidą.