Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą atlikta kepenų venų gradiento matavimo procedūra

Iš pirmo žvilgsnio gerai besijaučiančiai, darbingai 53-iejų metų moteriai pasikartojęs kraujavimas iš virškinamojo trakto tapo rimtu signalu – įtarimų nekelianti bendra gera savijauta apgaulinga, o tyli kepenų liga jau grėsmingai pažengusi – susiformavusi kepenų cirozė. Rimtos kepenų ligos patvirtinimui buvo nuspręsta išmatuoti kepenų venų spaudimo gradientą ir tada paaiškėjo, kad rodiklių nuokrypis keturis kartus didesnis nei norma ir jau yra išsivysčiusi kepenų cirozės komplikacija – portinė hipertenzija, dėl kurios ir įvyko gyvybei grėsmingas kraujavimas iš virškinamojo trakto.

Pirmą kartą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atlikta diagnostinė procedūra medikams leido pasirinkti ir tolimesnę gydymo taktiką. Norint išgelbėti pacientę buvo svarbu sustabdyti kraujavimo atsinaujinimą, tai yra sumažinti portinę hipertenziją, suformuojant naują kraujo nutekėjimo vietą kepenyse. Specialios procedūros metu pacientei buvo suformuotas transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntas – nauja kraujagyslė kepenyse.

Kepenų venų spaudimo gradiento išmatavimas leido pritaikyti efektyvų šiuolaikinį gydymą

53 m. moteris į Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyrių dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto pirmą kartą atvyko prieš keletą mėnesių. Po suteiktos pagalbos (koreguota mažakraujystė) tolimesnius tyrimus dėl įtariamos kepenų ligos pacientė buvo suplanavusi ambulatoriškai atlikti kitoje gydymo įstaigoje, todėl išleista iš ligoninės išvyko konsultacijai, po kurios grįžo į namus. Tačiau tos pačios paros laikotarpyje pablogėjus savijautai Šiaulių rajono gyventoja dar kartą atvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę – jai diagnozuotas pasikartojantis kraujavimas iš virškinamojo trakto. Šiuokart pacientės būklė buvo kraštutinai sunki, todėl ji nedelsiant paguldyta į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, o stabilizavus būklę tęstiniam gydymui perkelta į Gastroenteroligijos-endokrinologijos skyrių. Čia pacientei atliktos įprastos diagnostinės procedūros – echoskopija, gastroskopija, laboratoriniai tyrimai ir įvertinta kraujavimo priežastis. Gastroskopijos metu aptiktos išsiplėtusios venos stemplėje ir skrandžio skliaute. Įvertinus laboratorinių tyrimų, echoskopijos ir endoskopijos metu rastus pakitimus, pacientei buvo patvirtinta lėtinio virusinio hepatito C sukelta kepenų cirozė su portine hipertenzija, kritine gyvybei grėsminga komplikacija – kraujavimu iš skrandžio skliauto venų.

„Aptariant šios pacientės atvejį su intervenciniu radiologu dr. Andriumi Pranculiu, dėl galimos intervencinio kraujavimo gydymo taktikos, buvo priimtas sprendimas, kad būtina įvertinti kepenų venų spaudimo gradientą, kuris aiškiai parodytų ir mums patvirtintų, ar kraujavimai tikrai susiję su lėtine kepenų liga. Pirmą kartą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliktas kepenų venų spaudimo gradiento išmatavimas parodė, kad šios pacientės atveju gradientas itin aukštas – viršijantis normą keturis kartus. Taigi galima sakyti, kad unikali procedūra leido labai tiksliai pasirinkti ir gydymo taktiką. Pacientei nuspręsta suformuoti transjugulinį intrahepatinį portosisteminį šuntą, kuris padėtų sumažinti portinę hipertenziją ir pašalintų pasikartojančio kraujavimo riziką“, – pasakoja Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja Gitana Acutė.

Svarbiausia – išsami atvejo analizė ir specialistų bendradarbiavimas

„Portinė hipertenzija diagnozuojama, kai kepenų venų spaudimo gradientas yra ≥6 mmHg, o jei matavimas viršija 10–12 mmHg, tai vadinama kliniškai reikšminga portine hipertenzija. Esant aukštam spaudimui kepenų venose formuojasi varikoziniai mazgai stemplės ir / arba skrandžio skliauto venose, ir jie tampa spontaninio kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastimi. Pacientei išmatuotas kepenų venų spaudimo gradientas buvo keturis kartus didesnis už normą, o tai tikrai patvirtino portinę hipertenziją su rizika išsivystyti gyvybei grėsmingoms komplikacijoms. Gastroskopijos metu moteriai buvo diagnozuotos kliniškai nereikšmingos stemplės venų varikozės, o rastos susiformavusios skrandžio skliauto varikozės buvo gyvybei grėsmingo kraujavimo priežastis. Pasikartojantys kraujavimai iš virškinamojo trakto iki 90% didina mirtingumą nuo šios komplikacijos. Pilvo organų echoskopijos metu pacientei rastas ir ascitas – skysčių susikaupimas pilve. Tai dar vienas portinės hipertenzijos ir toli pažengusios kepenų ligos požymis“, – paaiškina gydytoja G. Acutė.

Tolimesnis gastroenterologų tikslas buvo pritaikyti efektyviausią šiuolaikinį gydymą, kuris stabilizuotų kepenų venų spaudimo rodiklius ir pačią portinės hipertenzijos kliniką, bei užkirstų pakartotinus kraujavimus iš virškinamojo trakto. Gastroenterologė G. Acutė džiaugiasi, kad dirbančios profesionalių gydytojų komandos, bendradarbiaudamos tarpusavyje, diagnozuoja ir gydo vis sunkesnes ligas: „Šio klinikinio atvejo diagnostikai ir šiuolaikinio gydymo plano realizavimui labai svarbus išsamus paciento būklės ištyrimas, įvertinimas ir simptomatikos priežastinių ryšių identifikavimas. Būtent šio atvejo gydyme reikšminga intervencinio radiologo dr. A. Pranculio patirtis, kuris tokio pobūdžio procedūras atlieka daugelį metų dirbdamas ir kitose ligoninėse. Suvienijus jėgas pavyko pasiekti išties puikų rezultatą. Tiesa, svarbu paminėti, kad kepenų venų spaudimo gradientas mūsų ligoninėje matuotas pirmą kartą, tačiau transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntas suformuotas jau antrą kartą. Pirmą kartą tokia procedūra Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sėkmingai buvo atlikta prieš 3 metus – pasiektas puikus ilgalaikis rezultatas. Tada pacientui buvo nustatyta kita portinės hipertenzijos komplikacija – rezistentiškas diuretikams ascitas, kitaip sakant – atsparus vaistų poveikiui skysčio susikaupimas pilve.“

Hepatitas C – apgaulinga, dažnai atsitiktinai diagnozuojama infekcija

Stemplės ir skrandžio varikozės susiformuoja padidėjus spaudimui šiose venose, nes dėl lėtinio kepenų pažeidimo pakinta kepenų struktūra, jose pradeda vyrauti jungiamasis audinys. Šitaip yra sutrikdoma normali kepenų kraujotaka ir kraujo tėkmė ieško kitų artimiausių kraujagyslių, per kurias galėtų patekti į bendrą kraujotaką. Šiaulių Respublikinėje ligoninėje gydytos pacientės atveju kepenų pažeidimo priežastis buvo lėtinis hepatitas C. Ši lėtinė liga, šiuolaikinių medikamentų dėka gali būti sėkmingai 100% išgydoma. Tačiau klinikinė ligos eiga yra sudėtinga tuo, kad dažniausiai tai besimptomis sveikatos sutrikimas – pacientas ilgą laiką gali nieko neįtarti, gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, galbūt retkarčiais jausti greičiau kylantį nuovargį, poreikį daugiau miegoti. Dažnai šiuos universalius simptomus priskiriame šiandieninio gyvenimo tempui, dideliam darbo krūviui, emociniui išsekimui, todėl tai nėra tie simptomai, kuriuos sietumėme su kepenų liga. „Atsitiktinai – šitaip dažnu atveju atrandamas hepatitas C, – sako gastroenterologė G. Acutė, – todėl budrumas ir rūpestis savimi visada labai svarbu. Yra daugybė situacijų, kai pacientui rutiniškai atliekant biocheminius kraujo tyrimus, randami pakitę kepenų fermentai. Tada pacientas nukreipiamas pas specialistą, kad būtų išsiaiškinta, kas sukėlė šiuos pakitimus ir kaip toli pažengusi kepenų liga. Dažnai padidėjusi kepenų fermentų priežastis yra hepatitas C. Gerai besijaučiantis žmogus negalvoja apie jokius profilaktinius tyrimus, kuriuos gali atlikti šeimos gydytojas. Nieko neįtardamas pacientas gyvena iki tol, kol atvyksta į ligoninę su toli pažengusia komplikuota kepenų liga – taip nutiko ir šiuo atveju.“