Respublikinei Šiaulių ligoninei – 180: ligoninės jubiliejiniams metams – simbolinė muzikos šventė

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konservatyviosios medicinos klinikos kiemelyje ligoninės darbuotojams, jų artimiesiems surengtas šventinis renginys, skirtas gydymo įstaigos įkūrimo 180 metų jubiliejui. 1853-aisiai metais įkurta ligoninė Šiauliuose, o iki šių, jubiliejinių metų likus 180 dienų, surengtas pirmasis renginys, kuriame skambėjo sveikinimo žodžiai bei kvietimas jaukiai pabendrauti ne palatose ar operacinėse, ne kabinetuose ar laboratorijose, bet šalia ligoninėje esančioje pievoje pasiklojus pledą, atsinešus vaišių, klausantis puikios muzikos, kuria, kaip teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, gali susikalbėti visi, net ir kalbantys skirtingomis kalbomis.

Ligoninėje svarbiausia – darbuotojai

Į šventinį renginį ligoninės kiemelyje rinkosi dirbantieji visuose ligoninės padaliniuose. Šventės vedėjas Šiaulių dramos teatros aktorius Juozas Žibūda, pasveikinęs susirinkusius į ligoninės jubiliejinių metų minėjimą, suteikė žodį Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriui M. Pauliukui, o vėliau ir prisidalino trumpu ligoninės istorija.  

„Pats svarbiausias ir vertingiausias dalykas, kuris yra ligoninėje, tai jos darbuotojai: gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, ūkio dalies, administracijos specialistai. Liepos 4 dieną, likus 180 dienų iki metų pabaigos, nuspręsta simboliškai pradėti jubiliejinių metų šventimą ir pakviesti ligoninės darbuotojus išeiti iš savo įprastos darbinės aplinkos ir pabendrauti neformalioje, draugiškoje aplinkoje. Vienintelė kalba, kuria galime susikalbėti visi, net ir skirtingai kalbantys, tai yra muzika, su kuria galime išreikšti bet kokią emociją – pyktį, džiugesį, liūdesį. O džiazas  - tas muzikos stilius, kuriame yra visko, kaip ir ligoninėje“, - sveikindamas susirinkusius kalbėjo ligoninės vadovas ir patikino, kad dar bus rengiama ligoninės 180 metų jubiliejui skirta šventė, į kurią bus kviečiami ne tik darbuotojai, bet ir  miesto visuomenė. 

Šioje, simbolinėje šventėje, šventės dalyvius linksmino džiazo duetas „DUO“. Ansamblio sudėtyje – dvi išskirtinės kūrybiškos asmenybės: akordeonistas Andrius Balachovičius ir saksofonininkas Vytautas Labutis. Šventės dalyvius džiugino ir Arkadijaus Gotesmano kvintetas bei Sauliaus Petreikio orkestras.  

Pirmoji ligoninė neišliko

Daugelis klausimų apie Respublikinės Šiaulių ligoninės istoriją, skaičiuojamą 180 metų, lieka neatsakyta. Stropiai vartant istorijos šaltinius, kuriuose būtų galima aptikti duomenų, pavyksta sužinoti tik šykščius duomenis – nei įkūrėjų pavardžių, nei duomenų apie pirmuosius gydytojus, neišlikę. 

1843 metais įkurta 20-ties lovų Šiaulių ligoninė – tai ir buvo Šiaulių ligoninės pradžia. Iki Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių ligoninė veikė Vilniaus (anuomet Gimnazijos) ir Salomėjos Nėries (anuomet Aklosios, vėliau – Muziejaus) gatvių kampe stovinčioje sodyboje. Ligoninėje buvo įrengta 20 lovų, ji užima medinio namo vieną aukštą prie judrios ir triukšmingos Gimnazijos gatvės. Pastatas atrodo menkai atitinkantis šiuolaikinius higienos reikalavimus, bet administracija daro viską, kad būtų palaikoma tinkama sanitarijos būklė. 

Ligoninės namas senas, žemomis lubomis. Moterims skirtos palatos – atskirame korpuse. Ligoninė turi savo vaistinę ir visus būtinus chirurgijos instrumentus. 1901 metais ligoninėje gydyti 232 ligoniai, iš jų 13 mirė. Apsilankė 1453 ambulatoriniai ligoniai. Daugiausia buvo chirurgijos profilio ligonių. Manoma, jog ligoninėje dar 20 lovų buvo paruošta epidemijų atvejams, todėl šalia buvo ir infekcinių ligų barakas. Pastarasis atidarytas 1848 metais, kilus choleros epidemijai. 

Koks pirmojo Šiaulių ligoninės pastato likimas?

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje čia pagalbą teikė akių, ausų, gerklės ligų specialistai. Vėliau būta ir kitokios paskirties medicinos pagalbos, o iki 1972 m. veikė onkologinis dispanseris. Aštuntojo dešimtmečio viduryje pastatas buvo nugriautas, kai šioje vietoje buvo statomi daugiaaukščiai.

Pažangos keliu

1953 m. buvo pastatytas ir iš dalies įrengtas pagrindinis šiandieninės ligoninės pastatas, kurį suprojektavo, deja nespėjo įrengti architektas V.G. Landsbergis – Žemkalnis. Karo metais pastatas naudotas įvairiais tikslais. 1955 m. pastatas baigtas įrengti, jame įkurta 500 lovų Respublikinė ligoninė, kurioje dirbo 150 gydytojų, įsteigti specializuoti skyriai. Dabar jame – Konservatyviosios medicinos klinika.

Bene dinamiškiausios permainos ligoninėje įvyko XX amžiaus pabaigoje, kai pastatytas naujas Chirurgijos korpusas, Vaikų ligų klinika, prijungti Gimdymo namai, įsteigta Akušerijos-ginekologijos klinika, įkurta Konsultacijų poliklinika, ligoninė tapo viešąją įstaiga. Dar vėliau į ligoninės sudėtį integruojama Onkologijos ir Odos bei Veneros ligų ligoninė, veiklą pradeda ir Moters ir vaiko  klinika, prijungta Šiaulių Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė bei Šiaulių psichiatrijos ligoninė ir Šaukėnų psichiatrijos ligoninė. 2011 metais įteisintas Respublikinės Šiaulių ligoninės statusas ir iki šiol ligoninė vadinama Viešąją įstaiga Respublikine Šiaulių ligonine.

Prasidėjusi nuo 20 lovų talpinančios gydymo įstaigos ji išaugo iki 1350 lovų ligoninės, nuo gydymo primityviomis sąlygomis, iki moderniausio Šiaurės Lietuvos sveikatos paslaugų centro. 

Nedaug Lietuvoje gydymo įstaigų, kurios gali didžiuotis sulaukusios tokio garbingo amžiaus – 180 metų. Per tuos metus žengtas didžiulis žingsnis pažangos ir naujovių keliu. Labiausiai džiaugiamasi tais, kurie beveik prieš du amžius įkūrė ligoninę ir suteikė jai galimybę augti, tapti moderniu gydymo centru.