Respublikinė Šiaulių ligoninė pasirengusi tirti ir gydyti nuo beždžionių raupų

Į Lietuvą atkeliavus klastingai beždžionių raupų infekcijai, Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasirengę priimti, tirti ir gydyti sergančiuosius šia klastinga liga. Iki šiol šalyje kalbame apie pavienius atvejus, tad ir ligoninėje numatyti planai, aptartos situacijos, nustatyti algoritmai gali keistis ir labai greitai, atsiradus tam tikram atvejų skaičiui ar net infekcijos židiniui.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas laikinai einanti Gastroenterologijos –endokrinologijos skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė ir laikinai Infekcinių ligų skyriaus vedėjos pareigas einanti infekcijų kontrolės gydytoja Aušra Macijauskienė spaudos konferencijoje pristatė planą, kurio turėtų laikytis pacientai ir medikai ligos akivaizdoje bei kvietė visuomenę būti tolerantiškiems, neslėpti ligos požymių, nedelsti ir, prireikus, kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pirmas atvejis - neigiamas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pasirengimas priimti pacientus, įtariamus sergant beždžionių raupais, vyksta komunikuojant su Sveikatos apsaugos ministerija bei Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

„Mes visada galime klausti ir gauti reikiamus atsakymus, mums suteikiama visa informacija“, - sako gydytoja Aušra Macijauskienė ir patikina, kad šią savaitę ligoninėje vyksta priemonių, taikytinų infekcijos atveju, kartojimas: aptariama ką medikai turi žinoti, ką vykdyti, kad būtume saugūs. Veiklos priemonės numatomos trijų krypčių: infekcijos šaltinio identifikavimo/izoliavimo, sukėlėjo plitimo/perdavimo kelių perspėjimo, imlaus organizmo apsaugojimo atžvilgiu. Infekcijų kontrolės specialistai stengiasi ne vien dėl pacientų, labai svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis dirba darbuotojai. „Turime užtikrinti ir pacientų, ir darbuotojų saugumą. Dirbsime taip, kaip yra nustatyta, ir tikimės pačių geriausių rezultatų“, - sako A. Macijauskienė. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai jau turėjo pirmąją labai gerą pamoką, kurios dėka patikrintas pasirengimas priimti sergantįjį šia liga. Šiuo atveju įtariamas beždžionių raupais pacientas buvo atvykęs su šeimos gydytojo siuntimu.

„Pacientas buvo prisidengęs bėrimus, puikiai žinojo, kaip reikia elgtis. Mums buvo gera pamoka ir gera galimybė įvertinti savo veiksmus ir nusistatyti planą, ką turėtume daryti ligos akivaizdoje. Gavus laboratorinį tiriamosios medžiagos atsakymą išaiškėjo, kad pirmas ligoninę pasiekęs ligos atvejis buvo neigiamas, tačiau tai buvo nepaprastai geras postūmis, dėl kurio visi labai sujudome ir išsinagrinėjome savo veiksmus: per kiek laiko galime paimti, atlikti tyrimus, kaip galime izoliuoti pacientą ir pakviesti gydytojus konsultantus. Po šio įvykio mes užbaigėme paruošiamuosius namų darbus, tai neabejojame, kad šis pacientas buvo Dievo siųstas ir labai džiaugiamės, kad beždžionių raupai nebuvo nustatyti,“ - sako infekcijų kontrolės gydytoja Aušra Macijauskienė ir džiaugiasi, kad kontaktas buvo saugus, trumpas, pakako tik ištirti pacientą.

Šiuo metu šalyje yra viena nacionalinė laboratorija, kuri surenka tiriamosios medžiagos mėginius. Pagalbos ranką ištiesia Nacionalinis visuomenės pagalbos centras, kuris suteikia galimybę iš savo padalinio nusiųsti tyrimus. Taip pat ligoninė turi galimybę pati kartą per savaitę nuvežti tyrimus į Vilnių ir gauti atsakymus. Visais atvejais siekiamybė yra kuo greičiau sužinoti tyrimų rezultatus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai, gavę atsakymą, gali toliau tirti kontaktus ir dirbti savo darbą. Stengtasi valdyti galimas rizikas Ypač medikams svarbu įsitikinti, kad numatytos ligoninės pastato, vidaus patalpų įspėjančios bei nukreipiančios vizualizacijos veiktų realioje situacijoje: kad būtų aišku, kur žmogus, atvykęs su įtariama užkrečiamosios ligos diagnoze, turi eiti, kokios medicinos paslaugos ir kur jam bus suteiktos. Sudaryta įtariamų sergant beždžionių raupais ligonių priėmimo tvarka, pergalvotas iki detalių atvykimas į įvairius ligoninės korpusus, taip pat ir į Motinos ir vaiko klinikos pastatą. Jei atvyktų užsikrėtusios beždžionių raupais gimdyvės, numatytos dvi izoliuotos gimdymo palatos.

Jei sirgtų ir naujagimis, jo ir motinos izoliacijai taip pat būtų sudarytos reikiamos sąlygos. Manoma, kad pakankami didelį krūvį, nustatant beždžionių raupų atvejus, gali turėti gydytojai dermatovenerologai, į kuriuos ir be šeimos gydytojo siuntimo gali kreiptis žmonės, pajutę ligos požymius, ypač pastebėję bėrimą. Jei toks atvejis patektų į Odos ir venerinių ligų skyrių, Suaugusių infekcinių ligų specialistai vyktų pacientą konsultuoti ir į kitą ligoninės korpusą, kad niekur kitur pacientas nebūtų siunčiamas. Pacientui suteikiama informacija kaip elgtis namuose, turi pasižadėti niekur neišvykti, turi kontaktuoti ir bendradarbiauti su Visuomenės sveikatos centro specialistais. Svarbu, kad visos medicinos paslaugos būtų teikiamos ten, kur jau atėjo pacientas, taip būtų mažinamas kontaktuojančių darbuotojų, patalpų skaičius, į kurias patektų užkratas. Pagrindinis šių pacientų srautas numatytas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kur įrengta speciali izoliacinė patalpa.

Į šią patalpą pirmiausia patenka ir dėl įtariamo COVID-19 atvykę pacientai. Pagrindinis ligoninės medikų prašymas ir gyventojams, ir šeimos gydytojams, kad į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pacientas atvyktų jau su šeimos gydytojo siuntimu. Labai svarbu, kad jis patektų į tiksliai nurodytą vietą – izoliacinę patalpą, kurioje yra visa reikiama įranga, čia atvyktų visi specialistai, kurių pagalba bus reikalinga: gydytojai infektologai, dermatovenerologai. Ligoninės planai lankstūs Didžiausias medikų noras klastingos ligos akivaizdoje, kad pacientai nesislėptų, nedelstų, bet drąsiai kreiptųsi į medikus ir pasitikėtų gydymo įstaiga. „Mes esame pasiruošę ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti ligonius, sergančius beždžionių raupais. Klausimas kyla tik vienas: ar visuomenė yra pasiruošusi beždžionių raupų atvejams? Visi turime būti labai atviri, tolerantiški, supratingi ir atsakingi, neslėpti kontaktinių asmenų ir kreiptis laiku. Tai epidemiologiškai yra labai svarbu“, - patikino spaudos konferencijos pranešėja gydytoja A. Macijauskienė.

Paklausta, ar ligoninė pasirengusi priimti sunkios būklės pacientus, sergančius beždžionių raupais, gydytoja patikino, kad Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje yra trys paruoštos izoliacinės palatos. ,,Šiandien jose dar gydomi COVID-19 sergantieji, bet jei ateis laikas beždžionių raupams, mes padarysime viską, kad ligoniai būtų tinkamai izoliuoti ir kad labai tikslingai būtų teikiamos visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jei mums neužtektų tų trijų palatų, plėstumėmės į Infekcinių ligų skyrių, kuriame yra 18 vietų. „Šią akimirką mes kalbame apie pavienius ligos atvejus, kurie Šiaulių dar nepasiekė“, - paaiškino ligoninės galimybes infekcijų kontrolės gydytoja ir patikino, kad planai, situacijos, algoritmai gali keistis tada, kai atsiras tam tikras atvejų skaičius, gal net ligos židiniai, nes ligoninės planai yra nepaprastai lankstūs.

Šiuo metu naudojami Nacionalinio sveikatos centro, Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti rekomenduojamos tvarkos suformuotos neturint nei atvejų, nei patirties Lietuvoje, atsižvelgus į kaimyninių šalių, ES PSO patirtį. Sveikatos apsaugos ministerija atsiuntė metodines rekomendacijas ir jos vykdomos. Infekcijų kontrolės skyriaus specialistai – tam parengti žmonės, turi puikiai žinoti ligoninės struktūrą, galimybes, ryšius ir sudėlioti pagalbos teikimo žingsnius konkrečioje gydymo įstaigoje ir įgyvendinti visas rekomendacijas. Turime išvengti endeminės ligos Mes stovime ties tokia kryžkele, kai sprendžiamas ne tik beždžionių raupų gydymas, bet ir užkrato plitimas aplinkoje. „Turime drauge dirbti visi: visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, veterinarijos gydytojai, medikai, visa visuomenė“, - A. Macijauskienė patikina, kad visi turi žinoti ir apie gyvūnų priežiūrą.

„Jei tam nebus skirtas reikiamas dėmesys, galime beždžionių raupus turėti kaip endeminę ligą, kaip šiuo metu turime sezoninį erkinį encefalitą, nes gali nutikti taip, kad mūsų gyvūnai pradės sirgti beždžionių raupais“, - įspėja specialistė ir klausia: - Ar mes norime, kad mūsų vaikai ir vaikų vaikai beždžionių raupus turėtų kaip erkinį encefalitą – įprastą endeminę ligą Lietuvoje, kai po šuns įkandimo gali susirgti beždžionių raupais? Norėčiau, kad ši liga ir liktų reta, labai pavojinga ir įvežtine užkrečiamąja liga, bet netaptų endemine. Medikai padarys viską ką gali, kad taip nenutiktų, bet svarbus ir visuomenės vaidmuo. Ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojos pareigas laikinai einanti gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė patvirtino, jog realu, kad ši liga yra šalia, kad kiekvienas, nesilaikydamas higienos saugumo priemonių, gali ja užsikrėsti, nes ši liga yra labai lengvai plintanti per artimą kontaktą.

Pavojaus zonoje yra ir žmonių, kurie daug keliauja, daug laiko praleidžia kartu, būdami šalia uždarose erdvėse: lėktuvuose, traukiniuose. Pavojaus zonoje ir tie, kurie turi daug seksualinių partnerių. Visi ligos perdavimo keliai yra susiję su artimu kontaktu. Pasak gydytojos, lengviausias kelias užsikrėsti yra kontaktas su sergančiu asmeniu. Jei yra bėrimas odoje, tai ir bus užkrečiamosios ligos sukėlėjo plitimo kelias. Be respiratoriaus, pirštinių, nesilaikant higienos reikalavimų slaugant sergantįjį, pavojus užsikrėsti yra realus. Galimas ir oro lašelinis kelias, ypač ilgai būnant vienoje patalpoje, kalbant ar nusičiaudėjus veidas į veidą. Kontaktai, pasak gydytojos, turi būti labai aiškūs, konkretūs, ir tas, kuris susirgo, turi deklaruoti su juo artimai kontaktavusius asmenis. Paklausta, ar ši liga gali būtų grėsminga gyvybei, gydytoja išsakė viltį, kad Lietuva, brandžios visuomenės dėka, gal neturės tokių situacijų.

Tačiau reikia būti viskam pasiruošus, nes liga gali būti nuo pačios nekalčiausios eigos iki sudėtingų komplikacijų, pavojingų ir grėsmingų gyvybei. Prasidėti liga gali ir nuo požymių, panašių į peršalimo ligos: karščiavimas virš 38 laipsnių C, raumenų, galvos skausmas, gali padidėti limfmazgiai. Vėliau gali būti ir odos paraudimas, po ko atsiranda pūslelių, kurios trūksta. Kai šašas nukrenta, pacientas tampa nebepavojingas. Reikalingos kelios savaitės – iki 21 dienos, kad sergantysis pasveiktų ir taptų nepavojingas visuomenei. Kol nėra pūslelių, užkratas gali plisti oro lašeliniu būdu, todėl ilgiau kontaktuojant su infekuotu asmeniu veidas į veidą, išlieka rizika užsikrėsti. Geriausia apsauga ne veido kaukės, bet respiratoriai. Medikai, gydantys ir slaugantys šiuos ligonius, dėvi apsauginius vienkartinius kostiumus, kaip jau įprato pasaulinės pandemijos metu.