Reprodukcinės medicinos centro Kaune vadovė doc. E. Drejerienė: kartais gamtai reikia pagelbėti

Naujausias Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų padalinys - Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidarytas pirmasis Kauno regione Reprodukcinės medicinos centras - jau sulaukė pirmųjų pacientų.

Oficialus šio centro atidarymas įvyko penktadienį, kaip jau pranešė naujienų agentūra ELTA.

Pasak Kauno klinikų atstovės Karolinos Vaikšnoraitės, Reprodukcinės medicinos centras Kauno klinikose įsteigtas iš ligoninės lėšų. Centre teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos šeimoms, susiduriančioms su reprodukcinėmis problemomis. Taip pat bus teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Reprodukcinės medicinos centro įsteigimas ne tik padės šeimoms išspręsti nevaisingumo problemą, bet ir turės teigiamos įtakos mūsų šalies demografijai.

„Lietuvoje natūraliu būdu susilaukti vaikų negali kas septinta šeima. Tiek vyrų, tiek moterų nevaisingumo rodikliai auga ne vienetais, o kartais, ir tai yra ne tik tų šeimų, bet ir valstybės rūpestis. Tikiuosi, šis centras ir jame dirbsiančių specialistų profesionalumas suteiks laimės ne vienai šeimai“, – sakė ministras.

Pasaulyje gyvena daugiau nei 7 mln. žmonių, gimusių po pagalbinio apvaisinimo. Pagalbinis apvaisinimas arba asistuojamosios reprodukcijos technologijos yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų. Metodas taikomas tais atvejais, kai kiti konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip gydymas vaistais ar anatominius pokyčius koreguojančios operacijos, yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės.

Pasak Reprodukcinės medicinos centro vadovės, sukaupusios daugiau nei 15 metų patirtį, konsultuojant vaikų negalinčias susilaukti poras, doc. Eglės Drejerienės, kartais gamtai reikia truputį padėti.

„Nė vienas iš atradimų negalėtų žmogiškosios laimės pajautimu lygintis su pagalbiniu apvaisinimu. Kai jis atliekamas ne žmogaus kūne, lytinės ląstelės susijungia stiklo lėkštelėje, tad pradžia – tikrai ne mėgintuvėlyje, kuris šiais atvejais nenaudojamas, o stikle, in vitro. Maždaug 10 proc. žmonių turi vaisingumo sutrikimo problemų. Šalyse, kuriose valstybė remia pagalbinį apvaisinimą, po tokių procedūrų gimsta apie 4 proc. kūdikių. Taip yra Skandinavijoje, tikėkimės, netolimoje ateityje taip bus ir Lietuvoje. Poros ryšis ieškoti pagalbos ir ją ras“, - kalbėjo docentė.

Pagalbinio apvaisinimo idėjos sumanytojas - iš Didžiosios Britanijos kilęs gydytojas Robertas Edwardsas. Jam vadovaujant, praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį žmogaus kiaušialąstė sėkmingai apvaisinta in vitro. Tai prilygo stebuklui, visų pirma, šeimoms, puoselėjančioms viltis susilaukti vaikučių. Už pagalbinio apvaisinimo metodo sukūrimą R. Edwardsui suteikta Nobelio premija.

Iš R. Edwardso gimtinės – Didžiosios Britanijos, kurioje gyvena, talkinti kolegoms įkuriant Reprodukcijos medicinos centrą, į Kauną atvyko profesorius Jurgis Gediminas Grudzinskas. Jis, beje, padeda panašius centrus kurti daugelyje pasaulio valstybių įvairiuose žemynuose. Konsultuoti Kauno klinikų medikus, kaip pats pripažino, - jam ypač garbė. Nes Kauno klinikose apie 1942 -uosius inžinieriumi dirbo jo tėvas, o mama buvo odontologė. Abu jie susituokė mažojoje Prisikėlimo bažnyčioje, kuri ir dabar tebeveikia Aukštaičių gatvėje.

„Man labai patinka būti čia, Kaune, - nelabai sklandžiai lietuviškai kalbėjo per Reprodukcinės medicinos centro atidarymą Kauno klinikose prof. Gedis Grudzinskas. - Patinka būti tarptautinės komandos nariu, nes mūsų siekis – bendras – teikti tarptautines paslaugas vaisingumo problemų turinčioms poroms. Džiaugiuosi, kad tokį centrą būtent Kauno klinikose pavyko įkurti“.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė pabrėžė, kad centre dirbantys specialistai sieks tapti ne tik geros klinikinės praktikos, bet ir mokslo bei šiuolaikinės specialistų edukacijos Reprodukcinės medicinos centru.

Pasak centro vadovės doc. E. Drejerienės, asistuojamosios reprodukcijos technologijų įdiegimas neabejotinai išplečia modernių Kauno klinikų pacientams taikomų medicinos paslaugų spektrą bei pagerina jų prieinamumą.

Šiuo metu pagal galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris yra ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai.

„Kauno klinikos - specializuota medicinos įstaiga, kurioje teikiama aukščiausio lygio medicinos pagalba. Akušerijos ir ginekologijos klinikos specialistai - vieni iš lyderių, nebijantys naujovių bei jas sėkmingai taikantys savo praktikoje. Džiaugiamės, kad ši klinika ir jos darbuotojai atitinka aukščiausius europinius standartus, o su naujojo centro atidarymu paslaugų spektras dar prasiplėtė. Kauno klinikų Reprodukcinis medicinos centras ir jame dirbantys profesionalūs darbuotojai sieks suteikti kokybišką pagalbinio apvaisinimo paslaugą visoms Lietuvos šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų“, – centro įkurtuvių šventės metu sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

ELTA